Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Huarangai

Parašė Evelina Jankauskaitė - 2018-01-23 - Indonezija, Pietų ir Šiaurės Korėja

Huarangai (화랑 huarang) – organizacija, sukurta Šilos karalystės periodu, dar žinoma kaip „Gėlių berniukai“. Organizacijos tikslas – paruošti jaunus vaikinus, kilusius iš aukštuomenės, gyvenimui karalystės bendruomenėje. Reikšmė Sino-korėjietiškai „hua“ (花) reiškia gėlė arba apibrėžia gėlės žydėjimą. „Rang“ (郞) reiškia vyras. Kartais „rang“ buvo naudojama kaip priesaga oficialiuose Šilos dinastijos tituluose. Įvairiuose šaltiniuose huarangai yra įvardinami kaip kariai. Tačiau jie labiau buvo orientuoti ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie bus panaudoti tolimesniame karalystės valdyme. Terminu hurangas buvo įvardinama tik pati organizacija ir jos lyderiai. Visi kiti organizacijos nariai buvo vadinami huarang-do (화랑도). „Do“ reiškia sekėjas, mokinys, todėl pilnas terminas reiškia „hurangų pasekėjas“ (bibimgirl 2016). Kilmė Trijų karalysčių kronikose (삼국사기 samguksagi) rašoma: Karaliaus Činhungo valdymo metu, maždaug 576 metais, buvo sukurta organizacija Vonhua (원화, originalios gėlės), kurios lyderės buvo dvi moterys. Buvo manoma, kad ši moterų grupė labiau atliko kisengės (기생 Gisaeng) pareigas,...

Daugiau

Namhano kalno tvirtovė

Parašė Viktorija Tališauskaitė - 2017-05-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Namhano kalno tvirtovė (남한산성 Namhansanseong) buvo suprojektuota kaip atsarginė Džiosono (조선 Joseon) dinastijos (1392-1910) sostinė ir pastatyta kalnuotoje vietovėje, esančioje 25 km į pietryčius nuo Seulo. Karių-vienuolių pastatyta ir ginama tvirtovė talpino 4000 žmonių bei atliko svarbias valdžios vykdomąsias ir karines funkcijas. Seniausi išlikę griuvėsiai siekia VII a. Tvirtovė buvo keletą kartų atstatyta, ypatingai  XVII a. pradžioje, tikintis Čingų (清朝 Qing) dinastijos puolimo. Miestas įkūnija šio laikotarpio kariuomenės ginklavimosi koncepciją, pagrįstą Kinijos ir Japonijos įtaka ir pasikeitimais įtvirtinimų statyboje, susipažinus su vakarietiškais ginklais, kuriems reikalingas parakas. Nuolat apgyvendintas miestas ilgą laiką tarnavo kaip provinciali sostinė, kurios įtvirtinimų viduje yra išlikę įrodymų, kad čia būta įvairių kariuomenių, civilinių ir religinių pastatų. Tvirtovė yra tapusi korėjietiško suverenumo simboliu. Istorija Bekdžės karaliaus Ondžio sostinės teorija Dar ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais buvo manoma, kad vieta, kurioje šiandien stovi Namhano kalno tvirtovė, kažkada buvo sostinė, pastatyta...

Daugiau

Genpei karas

Parašė Vesta Jučytė - 2017-05-12 - Japonija

Genpei karas (源平合戦 genpei kassen), trukęs nuo 1180 iki 1185 m., buvo Heiano laikotarpio karinis konfliktas tarp Minamotų ir Tairų klanų, baigęsis Tairų klano pralaimėjimu ir Kamakuros šiogunato įkūrimu 1192 m. Karo pavadinimas kilęs nuo Minamotų ir Tairų klanų pavadinimų hieroglifų alternatyvaus skaitymo. Japoniškai dar žinomas Džišio Džiuei karo (治承寿永の乱 Jishō-Juei no ran) pavadinimu, nes tai to meto imperatorių valdymo erų pavadinimai. Priežastys Karas buvo kelis dešimtmečius trukusios kovos dėl įtakos imperatoriaus rūmuose tarp Tairų ir Minamotų klanų pasekmė. Per Hogeno ir Heidži sukilimus Minamotai nesėkmingai bandė iš Tairų klano atgauti valdžią, bet nepavyko. Tairų klanas pradėjo egzekucijas, kad pašalintų savo konkurentus. 1177 m. santykiai tarp Tairų klano ir imperatoriaus Go-Širakava (後白河天皇 Go-Shirikawa) tapo įtempti. Taira no Kijomoris (平 清盛 Taira no Kiyomori) įveikė buvusį imperatorių ir panaikino Insei sistemą. 1180 m. Taira no Kijomoris pasodino savo anūką Antoku (tuo metu 2...

Daugiau

Sacumos sukilimas

Parašė Linas Kazlauskas - 2017-05-12 - Japonija

Sacumos sukilimas – paskutinis pilietinis karas Japonijos istorijoje. Supriešinęs Meidži restauracijos herojus. Šis karas buvo didelė grėsmė ne tik evoliucijai link demokratijos, kurios norėjo esminiai vyriausybės nariai, bet ir pačiam rėžimui. Konflikto pradžioje nebuvo aišku ar Sacumos sukilimas pavyks ar žlugs. Sėkmės atveju Japonija politiniu atžvilgiu būtų stipriai pakitusi (Keene 2002, p. 270-271). Priežastys Po Meidži restauracijos Japonijoje vyko esminės reformos, rodančios naujosios vyriausybės autoritetą ir pasitikėjimą savimi. Šios reformos ne visada buvo sutinkamos palankiai. Didelė dalis valstiečių buvo nusiteikę prieš karo prievolę, kurią vadino „kraujo mokesčiu“ ir naujus žemės mokesčius. Dažnai savo nepasitenkinimą jie išreikšdavo smurtu pasižyminčiomis demonstracijos. Vis dėl to, didžiausias nepasitenkinimas buvo pareikštas buvusių samurajų, o ne valstiečių. Veikiausiai stipriausias smūgis senajai socialinių klasių sistemai buvo samurajų klasės panaikinimas. Po Meidži restauracijos šiems neliko veiklos, net ir biurokratijoje. Vis labiau buvo tikimasi, jog samurajai patys save...

Daugiau

Tomoe Godzen

Parašė Žygimantas Vaičius - 2017-05-11 - Japonija

Tomoe Godzen (巴 御前 Tomoe Gozen, 1157-1247) – XII a. asmenybė, viena garsiausių Japonijos moterų karių (女武芸者 Onna-bugeisha) pasižymėjusiu išskirtine drąsa, grožiu bei kariniais sugebėjimais. XII a. kartu su Kisu Jošinaka (木曾 義仲 Kiso Yoshinaka) dalyvavo Genpei karuose (源平合戦 Genpei kassen), buvo įamžinta kūrinyje – Heike epas (平家物語 Heike Monogatari) ir iki šių laikų Japonijos teatre matomas personažas. Kilmė ir ankstyvasis gyvenimas Tomoe Godzen gimė 1157 m., jos tėvas buvo žymus karys Nakahara Kaneto, motina Kiso Jošinakos žindyvė, kurios vardas šaltiniuose neminimas. Šeima turėjo aukštą socialinį statusą, aukštą išsilavinimą. Tomoe tuometiniame Kiso kalnų regione augo su dviem broliais – Imajumi Kanehira ir Higučiu Kanemicu bei su motinos prižiūrimu Kisu Jošinaka. Spėjama, kad Tomoe Godzen nuo vaikystės buvo mokoma karo meno kaip būsima samurajaus žmona, kas paaiškina jos išsilavinimą bei karinius sugebėjimus. Japonijoje samurajų žmonos nuo vaikystės būdavo mokomos atlikti...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 512345