Sekiho armija
Sekiho armija, Sekiho grupuotė arba Sekihotajus (赤報隊, Sekihōtai, liet. raudonasis būrys) tai karinė grupuotė egzistavusi Bakumacu laikotarpiu (幕末, Bakumatsu) Japonijoje, kurios didžiąją dalį sudarė: ūkininkai, valstiečiai, prekybininkai bei roninai (浪人, rōnin, liet. samurajus be šeimininko, klajoklis), taip pat kai kurie Šinsengumi (新選組, Shinsengumi) nariai, kurie atsiskyrė per pilietinį Bošino karą (戊辰戦争, Boshin sensō). Sekiho armija atstovavo naujajai Meidži (明治, Meiji) vyriausybei ir kartu su Šiši (志士 arba 維新志士, Shishi arba Ishin-shishi, liet. aukštos klasės žmonės, Meidži imperialistinė armija) kovojo prieš Tokugavos šiogūnato (徳川幕府, Tokugawa bakufu) režimą. Sekiho armija žygiavo per šalį ir skleidė žinią apie kasmetinės prievolės mokesčio sumažinimą perpus, ką žadėjo Meidži revoliucionieriai. Tokiu būdu buvo stengiamasi įgauti žmonių pasitikėjimą ir pritraukti daugiau pasekėjų šiogūnato valdžios nuvertimui. Šiuo terminu taip pat vadinama 1980 m. Japonijoje veiklą vykdyti pradėjusi politinė dešiniųjų-ekstremistų grupuotė. Sukūrimas Sekiho armijos pradžia sietina su 1867 m. Sacumos klano...
Daugiau
Atominis bombardavimas Hirošimoje ir Nagasakyje
Hirošima ir Nagasakis 1945 m. Hirošima (jap. 広島 = Hiroshima-shi ‘Plati sala’) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono Honšiū (centrinės Japonijos salos) vakaruose miestas. Tai pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba 1945 m. rugpjūčio 6 d. Prieš bombordavimą Hirošima buvo viena iš pagrindinių Japonijos karinio saugumo aprūpinimo bazė. Nagasakis (jap. 長崎市 = Nagasaki-shi ‘Ilgas iškyšulys’) – miestas Japonijoje, Nagasakio prefektūroje, Kiūšiū salos vakaruose, prie Nagasakio įlankos. Prefektūros sostinė. Miestas ant kurio 1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta antroji atominė bomba. Miestų bombordavimo priežastys Antrojo pasaulinio karo metu (1939 m.- 1945 m.) Sąjungininkams (D. Britanija, Prancūzija, JAV) sutriuškinus Vokietiją, karas nesibaigė. Tolimuosiuose Rytuose neramumus ir toliau kėlė viena iš ašies valstybių, Japonija. Šalis ir toliau vykdė karo veiksmus prieš Kiniją, Jungtines Amerikos Valstybes. Taip pat okupavo aplinkines valstybes. Pagrindine jėga karui prieš Japoniją tapo...
Daugiau
Kinijos liaudies išlaisvinimo armija
Liaudies išlaisvinimo armija (中国人民解放军 Zhōngguó Rénmín Jiěfàngjūn, LIA) – oficialus Kinijos kariuomenės pavadinimas. LIA įkurta Kinijos komunistų partijos (KKP) 1927 rugpjūčio 1 dieną Dziangsi (江西 Jiangxi) provincijos sostinėje Nančange (南昌 Nanchang). Pradžioje dar vadinta Raudonąja armija. Karių skaičius sparčiai augti pradėjo dar Mao Dzedungo (毛澤東 Máo Zédōng) valdymo metais. Nuo 5 000 karių 1929 metais kariuomenė išaugo iki 200 000 karių 1939 metais. Šių dienų LIA būstinė yra Pekine, karinės komisijos pirmininkas yra Si Dzinpingas, (习近平 Xi Jinping; g. 1953 m. birželio 15 d.) dabartinis Kinijos liaudies respublikos (KLP) komunistų partijos generalinis sekretorius ir šalies prezidentas (nuo 2013 m. kovo 14 d.). LIA yra didžiausia kariuomenė pasaulyje, kurią sudaro 2,35 mln. 18-49 metų aktyvaus personalo. Karo atveju prie jų nedelsiant gali būti pridėta dar 800 tūkst. atsargos karių. Kinijos LIA armija skiriasi nuo kitų valstybių kariuomenių tuo, kad turi...
Daugiau
Samurajai
Samurajai (武士 bushi, 侍 samurai) tai Japonijoje XII-XIX a. gyvavusio karių luomo atstovai. Šimtmečius egzistavęs karių luomas labiausiai žinomas dėl savo garbės suvokimo, drąsos, besąlygiško paklusnumo ir tvirto garbės kodekso. Nuo įprasto tų laikų kario samurajus skyrėsi tuo, jog jis ypač rūpinosi savo dvasiniu tobulėjimu, kova buvo neatsiejama jo gyvenimo dalis ir svarbiausia – jis laikėsi garbės kodekso – bušido (武士道 bushido). Luomo atsiradimas ir iškilimas Nors samurajų luomas susiformavo tik XII amžiuje, užuomazgos siekia VIII amžiaus pabaigą, kai Fudživarų (Fujiwara) klanui neįtikę turtingi žemvaldžiai pradėjo plėsti savo įtakos sferas. Tuo metu samurajai buvo gerai ginkluoti, kovų užgrūdinti, daug karinės galios savo šeimininkui užtikrinantys pavaldiniai. Paties žodžio samurajus reikšmė gali būti verčiama kaip “tas, kuris tarnauja”. Nors jų tarpe buvo ir smulkių žemvaldžių, dauguma samurajų buvo bežemiai ir tarnavo kilmingiesiems bei turtingiesiems, pašventę visą savo gyvenimą vienam pagrindiniam tikslui –...
Daugiau
Sekigaharos mūšis
Sekigaharos mūšis – tai 1600 m. spalio 21 d. vykęs mūšis Japonijoje, tarp Rytų ir Vakarų armijų. Rytų (rytų Japonijos klanų) armija, ištikima Tokugavai Iejasu, kuris pats jai ir vadovavo, o Vakarų (vakarų Japonijos klanų) armija ištikima Tojotomiui Hidejoriui, vadovaujama Išidos Micunario. Šis mušis nulėmė Japonijos ateitį užbaigus Sengoku laikotarpį ir gražinus taiką ilgam laikui (Davis 1999, p. 207-208). Priežastys Oda Nobunaga lėtai įtvirtino savo valdžia didelėje Japonijos dalyje ir kontroliavo tuometinį šogūną, Ašikaga Jošiaki. Ašikaga bandė pasišalinti iš šios keblios padėties 1573 m. užpuldamas Nobunagą. Šis sąmokslas nepavyko ir kurio pasekoje baigėsi jo, kaip šioguno, valdymas. Valdžia atiteko Nobunagai. Oda Nobunaga buvo išduotas savo vasalo, Akečio Micuhide 1582 m. ir per Kioto antpuolį pasidarė seppuku (ritualinė savižudybė). Po šio įvykio Tojotomis Hidejošis nusprendė atkeršyti už Nobunagą ir paimti Japonijos valdžia į savo rankas (Davis 1999, p. 205). Tačiau...
Daugiau
