Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinų drama „Bijūnų pavėsinė“

Parašė Jurga Rupšytė - 2018-01-22 - Kinija ir Taivanas

Tango Siandzu (汤显祖 Tang Xianzu) (1550-1616) drama „Bijūnų pavėsinė“ (牡丹亭 Mǔdān tíng)  užbaigta apie 1588 m. Pirmą kartą suvaidinta 1598 m. princo Tengo pavėsinėje (滕王阁 Tengwang Ge). Tuo metu buvo plačiai kalbama, kad kone visi galėjo padeklamuoti dramos žodžius. „Bijūnų pavėsinės“ literatūrinėje kalboje Siandzu išlaiko prozą ir liaudiškas idiomas. Tai ne tik įrodo dramaturgo neprilygstamą talentą literatūrinėms kompozicijoms, bet ir papuošia dramos aprašymą yra pagirtinas už gilų pajautimą. Stipri aistra, nuoširdus dėkingumas, nuostabūs įvykiai ir graži kalba paverčia „Bijūnų pavėsinę“ maloniu skaityti ir vertinti kūriniu. Šis autentiško siužeto kūrinys yra sudarytas iš 55 scenų ir virš 400 arijų, o suvaidinti jam reikia daugiau nei 22 valandų. Dramos tekstas nebūtinai sutampa su muzika. Muzikinė drama „Bijūnų pavėsinė“ buvo leidžiama ir perleidžiama daug kartų, todėl kiniški adaptacijų tekstai buvo patobulinti taip, jog sutaptų su įspūdinga Kunčiu (崑曲 Kunqu) operos muzika. Tangas Siandzu Tai garsus kinų...

Daugiau

Kinų peizažinė tapyba

Parašė Miglė Liucija Dabrilaitė - 2018-01-21 - Kinija ir Taivanas

Kinų peizažinė tapyba  (kin. 山水画 Shanshuihua) – tai kinų tapybos kryptis kiniškai vadinama ,,Šan šui “(Kalnų –  vandens tapyba). Šio stiliaus tapyba perteikiamas gamtos kraštovaizdis. Pagrindiniai peizažinėje tapyboje vaizduojami objektai yra uolos, kalnai, medžiai, debesys, upės bei  kriokliai. Peizažinė tapyba kuriama pagal daoistinę (道 Dào) penkių elementų (五行 Wu Xing) filosofiją. Penkis elementus sudaro: vanduo (水 shui), ugnis (火 huo), medis (木 mu),  žemė (土 tu) ir metalas (金 jin). Kiekvienam elementui priskiriama tam tikra pasaulio kryptis  – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, pagal kurią tapybos darbe išdėstomos elementų sąveikas atitinkančios spalvos. Kiniška spalvų maišymo teorija paremta principu, jog teigiamai vienas su kitu sąveikaujantys elementai sukuria harmoningus spalvų derinius, o neigiamai sąveikaujantys elementai sukuria chaosą, kurio vertėtų vengti. Istorija Šan šui tapymo stiliui įtakos turėjo šilko keliu į Kiniją atgabentos budistinės freskos ir medžio graviūros iš Indijos. Pirmieji kinų nutapyti...

Daugiau

Nefritas Kinijoje

Parašė Monika Barauskaitė - 2017-05-28 - Kinija ir Taivanas

Nefritas (玉 yù) yra Kinijoje labiausiai vertinamas akmuo, kuris simbolizuoja tyrumą ir meistriškumą. Kinams šis akmuo – tobuliausias gamtos gaminys. Kinijoje nefritas vertinamas labiau nei auksas, taip pat turi dideles moralines konotacijas. Pirminį hieroglifą užrašyti nefritui sudarė: 三 ir丨, jis atrodė kaip hieroglifas 王 wang – karalius, todėl vėliau buvo pridėtas丶atskirti jį nuo hieroglifo karaliui, taip atsirado nefrito – „karaliaus turto“ reikšmė. „Nefritas, jo neapdirbus, netaps naudingu objektu” ( 玉不琢 不成器 Yù bù zuó bù chéng qì ) – vienas geriausiai žinomų trumpų kiniškų posakių, kuris remiasi faktu, kad žmogus be mokslo negali būti talentingas, o nefritas šiuo atveju yra sulyginamas su žmogumi. Daugelis raižytų nefrito dirbinių buvo pagaminti neolito laikotarpiu (3000-2000 m. pr. Kr) ir vėliau. Kinai nefritą garbina ir brangina jau daugiau nei 8 tūks. metų. Jis atliko unikalų vaidmenį Kinijos kultūros raidoje. Nefrito raižiniai išliko ne tik, kaip meno kūriniai, tačiau...

Daugiau

Kinų porcelianas

Parašė Jurgita Damijonaitytė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Porcelianas (iš it. žodžio porcellana, reiškiančio permatomos kriauklės rūšį; kin. 瓷器 Siči) – Kinijoje, Hanių dinastijos (汉朝 Han chao) valdymo laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.) išrasta ypač aukštoje (nuo 1200 °C iki 1400 °C), temperatūroje gaminama keramikinė medžiaga, laikoma viena vertingiausių pasaulyje. Brangiai įkainoti kiniško porceliano dirbiniai buvo geidžiamas prabangos ir aukšto statuso simbolis Vakarų Europoje bei viena pagrindinių Kinijos eksporto prekių iki XVIII a. Porceliano istorija Seniausieji porceliano fragmentų radiniai priskiriami Šangų dinastijai (商朝 Šang chao, valdė 1600–1046 m. pr. m. e.), tačiau ekspertų manymu, tikrasis porcelianas išrastas vėlyvaisiais Hanių dinastijos laikais Džedziango provincijoje. Kalbėdami apie šio laikotarpio dirbinius, kinų mokslininkai kaip svarbiausią porceliano išskirtinumo faktorių pabrėžia ženklų tam tikrų medžiagų buvimą gaminyje (kiniško molio, porceliano akmens arba abiejų derinio). Taip pat apskaičiuota, kad šukės, rastos kasinėjant Rytų Hanų dinastijai datuojamas krosnis, buvo degintos maždaug 1260-1300°C temperatūroje,...

Daugiau

Karvai Vongas

Parašė Gabija Kontrimaitė - 2016-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karvai Vongas (王家衛 Wong Kar Wai, g. 1958 m. liepos 17 d.) – Honkongo antrosios bangos kino kūrėjas, žinomas dėl savo vizualiai išskirtinių, stilizuotų ir emocionalių filmų, tokių kaip „Tekant ašaroms“ (1988), „Pašėlusios dienos“ (1990), „Laiko pelenai‘ (1994), „Čiongkingo ekspresas“ (1994), „Puolę angelai“ (1995), „Laimingi kartu“ (1997), „2046“ (2004), „Didmeistris“ (2013). Jo filmas „Meilės laukimas“ (2000) sulaukė plataus kritikų pripažinimo ir buvo nominuotas Auksinės palmės šakelei Kanų kino festivalyje. Biografija Ankstyvasis gyvenimas Karvai Vongas gimė 1958-ųjų liepos 17 d. Šanchajuje, Kinijoje, ir buvo jauniausias iš trijų vaikų (Bettinson 2014, 2 p.). Jo tėvas buvo jūreivis, o motina – namų šeimininkė (Teo 2005,  10 p.). Kai Vongui sukako 5-eri, kontinentinėje Kinijoje prasidėjusi kultūrinė revoliucija paskatino jo tėvus persikelti į tuo metu D. Britanijos valdytą Honkongą (Bettinson 2014, 2 p.).  Vongas kalbėjo tik mandarinų kalba ir dėl to vaikystėje jautėsi gan izoliuotas ir leido daug laiko žiūrėdamas filmus (Ong 1998). Jis laisvai pradėjo vartoti anglų ir kantonų kalbas tik paauglystėje (Bettinson...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 212