Akiko Josano
Akiko Josano (jap. 与謝野晶子 Yosano Akiko), tikrasis vardas Šio (jap. 志やう Shō), buvo feministinių pažiūrų japonų rašytoja, gimusi 1878 m. Meidži laikotarpiu (jap. 明治時代 Meiji jidai, 1868–1912 m.), ir gyvenusi iki 1942 m. Pasaulyje ji yra žinoma už nuopelnus poezijos srityje. Ankstyvasis gyvenimas Akiko Josano gimė prekybiniame mieste Sakajuje, pasiturinčioje šeimoje (Beichman 2002, p. 17). Knygoje „Mano vaikystė” (jap. 私の生ひ立ち Watakushi no Oitachi), Akiko, kalbėdama apie vaikystės metus, dažnai save apibūdina kaip labai drovią (Beichman 2002, p. 39). Sakajuje ji baigė pradinę mokyklą bei Sakajaus mergaičių mokyklą su papildomu kursu, kurį sudarė siuvimas ir namų ekonomika (Beichman 2002). Vėliau Akiko savarankiškai skaitė įvairias knygas, kurias rado namuose, skolinosi iš draugų ir vietinės bibliotekos ar nusipirko (Beichman 2002, p. 54). Beichman (2002, p. 55) teigia, kad svarbiausia Akiko Josano jaunystėje skaityta knyga buvo „Sakmė apie princą Gendžį” (jap. 源氏物語 Genji...
Daugiau
Šin Saimdang
Šin Saimdang (kor. 신사임당 Sin Saimdang) – garsiausia Džiosono dinastijos (kor. 조선 Joseon) laikotarpio menininkė, poetė, kaligrafė ir rašytoja, simbolizuojanti išmintingą, išsilavinusią bei dorybingą moterį. Jos tikrasis vardas nėra žinomas, nes Šin Saimdang jai buvo suteiktas vėliau kaip vardas, išreiškiantis pagarbą jos išminčiai ir kūrybai (The Korea Times 2017). Gimusi XVI a. pradžioje, ji išsiskyrė ne tik meniniais, bet ir intelektiniais gebėjimais, kurie turėjo ilgalaikę įtaką Korėjos kultūroje. Ji laikoma viena pirmųjų moterų Korėjoje, pasiekusių visuomeninį pripažinimą per meną ir literatūrą, o jos įvaizdis iki šiol yra išlikęs svarbia Korėjos kultūrinio sąmoningumo dalimi. Gyvenimas ir kūrybinis palikimas Šin Saimdang gimė 1504 m. Gangninge (kor. 강릉 Gangneung) mokslininkų šeimoje. Jos tėvas Šin Mjonghva (kor. 신명화 Sin Myeonghwa) buvo konfucianistas mokslininkas, todėl šeima skatino domėjimąsi mokslais, literatūra ir menu. Skirtingai nei dauguma to meto moterų, ji gavo išsilavinimą, apimantį klasikinę literatūrą,...
Daugiau
Juzu
Kvapusis citrinmedis, arba juzu (柚子 yuzu), – citrusinių šeimos medis, paplitęs Rytų Azijoje. Iš pradžių juzu augo Kinijoje, o apie VIII a. paplito Korėjoje ir Japonijoje (Lan-Phi et al. 2009). Būtent su Japonija jis šiandien labiausiai asocijuojamas. Šio medžio vaisiai primena auksinius geltonus mandarinus, kurių žievė – grublėta ir malonaus kvapo. Tokie citrinmedžiai yra prisitaikę augti aukštikalnėse ir iš visų citrusinių medžių rūšių yra atspariausi šalčiui (McNamee 2022). Kinijoje juzu buvo naudojami tradicinėje medicinoje. Nors vieni šie vaisiai dažniausiai nevalgomi, Pietų Korėjoje ir Japonijoje jau ilgą laiką yra naudojami įvairiems patiekalams, gėrimams bei užkandžiams. Dėl sudėtyje esančių vitamino C antioksidacinių savybių (Leroma 2023) ir malonaus kvapo taip pat šie vaisiai naudojami kosmetikoje, kvepalų gamyboje, aromaterapijoje. Juzu natūraliai atsirado iš dviejų skirtingų citrusinių šeimos medžių rūšių. Šis medis paprastai užauga 3–4 metrus, tačiau gali pasiekti ir 5 metrų aukštį. Vasaros pradžioje...
Daugiau
Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas
Hahoe etnografinis kaimas (kor. 안동하회마을 Andong Hahoe Ma-eul) – tai tradicinis kaimas, įsikūręs Andonge, Gyeongsangbuk-do provincijoje, Pietų Korėjoje. Jis 2010 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO, 2010). Šis kaimas garsėja gerai išsaugotais tradiciniais namais ir konfucianizmo kultūra, taip pat yra puikus Džiosono (kor. 조선 Choson) dinastijos (1392–1897) jangbano (kor. 양반 yangban) (kilmingos klasės) gyvenvietės pavyzdys. Pavadinimas „Hahoe“ reiškia „vingiuojanti upė“, nes kaimą supa Nakdongo upė (kor. 낙동강 Nakdonggan), kuri jam suteikia natūralią gynybinę poziciją. Geografinė padėtis ne tik saugojo kaimą nuo priešų, bet ir prisidėjo prie harmoningos aplinkos kūrimo (UNESCO 2010). Istorinė reikšmė ir architektūra Hahoe liaudies kaimas buvo įkurtas XVI a. ir iki šiol jame gyvena Riū klanas (kor. 류 Ryu). Riū šeima buvo viena iš kilmingiausių regiono šeimų ir turėjo didelę įtaką vietos kultūrai ir mokslui, ypač konfucianizmo sklaidai (Kim 2021). Kaimo išdėstymas atspindi tradicinius Korėjos fengšui (kin. 風水 feng...
Daugiau
Nušu raštas
Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad, norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu, išvertus šis žodis reiškia „moterų raštas“). Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu rašydamos laiškus draugėms, vestuvių linkėjimus, garbinimo tekstus, biografines raudas, liaudies pasakas ir kitus tekstus, rašomus eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus, nes padėjo užmegzti ir palaikyti tarpusavio ryšius, o tai padėjo išlikti stiprioms ir nepalūžti visuomenėje, kurioje dominuoja vyrai (Liu, 2015), bet taip pat nušu užtikrino ir konfucianistinių doktrinų įtvirtinimą tarp žemesnės klasės moterų (Yan, 2023). Nušu tekstuose moterys atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus, tad, autorėms mirus, dažnai kartu su jomis būdavo palaidojama ar sudeginama ir jų kūryba. Dėl to sunku nustatyti, kada tiksliai šis raštas atsirado (Foster,...
Daugiau
