Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Džiubokko

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-12-11 - Japonija

Džiubokko (jap.  樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama  (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama),  niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...

Daugiau

Didysis Ju

Parašė Orinta Janulionytė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200-2100 m. pr. m. e.) arba dar kitaip vadinamas Da Ju – tai Senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070-1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, kuris už savo nuopelnus buvo paverstas legendiniu. Net kritiško Konfucijaus buvo pripažintas ir priskirtas kaip sektinas valdovo pavyzdys. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyvavęs anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ), seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e.-221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo legendinės mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.). Dauguma žinomų faktų apie jį buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir...

Daugiau

Fudzanglongas

Parašė Agnė Jakštaitė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...

Daugiau

Ugnies šunys (Bulge)

Parašė Ugnė Vaičytė - 2021-12-08 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Ugnies šunys arba Bulge (kor. 불 개, bul gae) yra mitiniai ugnies šunys korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi saulę ir mėnulį, ir sukelia užtemimus, įkasdami į dangaus kūnus. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip saulės ir mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale „Liaudies mitai iš Korėjos“ (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo pavargęs nuo visko. Mitas pasakoja, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: saulės ir mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį, ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu, Ugnies šuo nusprendė pirmiausia atakuoti saulę, bet atsikandęs jos ir norėdamas nunešti atgal į...

Daugiau

Siuanniu

Parašė Emil Starodubov - 2021-11-30 - Kinija ir Taivanas

Siuanniu (玄女 Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais. Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄 Yōngchéng Jíxiān Lù) naudojo pavadinimą Devynių dangaus karalysčių Siuanniu (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu. 1988, p. 350-351). Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kuomet Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, kuris buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi klaidžiojo rūke keliolika dienų. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoje vadžių laikydama fosforą ir debesis. Ji buvo...

Daugiau