Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Vakašiu

Parašė Elzė Šatkutė - 2023-04-03 - Japonija

Vakašiu Terminas  „vakašiu“ (jap. 若衆, wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603-1868 m.) ir reiškia jaunus vyrus, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka, 2016). Vakašiu termino kilmė Vakašiu terminas gali būti atėjęs iš Edo laikotarpio, tačiau vakašiu ištakų galima rasti daug ankstesnėje Japonijos istorijoje. Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代 Heian-jidai) (794-1192 m.) Japonijos kultūros sektorius klestėjo; veikė daugybė teatrų, spektaklių ir kitų kultūrinės raiškos formų. Šiuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis labai mėgo vaidinti jauni berniukai. Ypač tam tikruose šokiuose, pavyzdžiui, Čigo-Ennen (jap. 稚児延年 chigo-ennen). Ilgainiui berniukai buvo atrenkami pagal išvaizdą, todėl prieš minią šokdavo tik patys „gražiausi“ berniukai. Ši praktika suformavo jaunų vyrų grožio standartus. Taigi terminas vakašiu nebuvo staigus geidulingų gyventojų išradimas, o veikiau...

Daugiau

Sansa

Parašė Viktorija Dudinska - 2022-02-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Sansa (kor. 산사, 한국의 산지승원, Sansa, Hangug-ui sanjiseung-won) – tai septyni budistų kalnų vienuolynai-šventyklos, esantys Korėjos pusiasalio pietinėse provincijose bei 2018 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 2018). Šios septynios, į sąrašą įtrauktos, šventyklos yra: Tongdosa (kor. 통도사, Tongdosa), Busoksa (kor. 부석사, Buseoksa), Bongdžongsa (kor. 봉정사, Bongjeongsa), Bobdžusa (kor. 법주사, Beopjusa), Magoksa (kor. 마곡사, Magoksa), Sonamsa (kor. 선암사, Seonam-sa), Dehungsa (kor. 대흥사, Daeheungsa) (Koreansansa.net). Visos šios šventyklos buvo pastatytos tarp VII ir IX a. bei klestėjo Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos (918-1392 m.) laikotarpiu. Nors šie vienuolynai turi sąsajų su daugeliu skirtingų budistinių atšakų mokymais, tačiau, šias šventyklas sieja bendros, korėjietiškiems vienuolynams būdingos, erdvės bei jų išdėstymas. Šių pastatų erdves sudaro atviras kiemas, vadinamas madangu (kor. 마당, Madang) apsuptas keturių pagrindinių pastatų (Deungdžonas (kor. 대웅전, Daeungjeon, liet. „Budos salė“), paviljonas, paskaitų salė, vadinama bobdangu...

Daugiau

Džiubokko

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-12-11 - Japonija

Džiubokko (jap.  樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama  (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama),  niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...

Daugiau

Didysis Ju

Parašė Orinta Janulionytė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200-2100 m. pr. m. e.) arba dar kitaip vadinamas Da Ju – tai Senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070-1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, kuris už savo nuopelnus buvo paverstas legendiniu. Net kritiško Konfucijaus buvo pripažintas ir priskirtas kaip sektinas valdovo pavyzdys. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyvavęs anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ), seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e.-221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo legendinės mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.). Dauguma žinomų faktų apie jį buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir...

Daugiau

Fudzanglongas

Parašė Agnė Jakštaitė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...

Daugiau