Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Sakė

Parašė Viltė Valatkevičiūtė - 2017-05-23 - Japonija

Sakė (jap.  酒 sake) – tai alkoholinis gėrimas, pagamintas iš fermentuotų ryžių. Šis japoniškas žodis taip pat yra vartojamas, kaip bendrinis terminas, pavadinti visiems alkoholiniams gėrimas. Rafinuotai sakei, kuri yra plačiausiai vartojama Japonijoje, apibūdinti vartojamas formalus terminas seišiu (jap. 清酒 seishu).  Taip pat, vartojamas terminas nihonšiu (jap. 日本酒 nihonshu), kuris reiškia japonišką alkoholinį gėrimą, tam, kad sakė būtų atskirta nuo vakarietiškų gėrimų (Nobuyuki 1983). Sakė primena baltą vyną, kartais apibūdinama kaip panaši į sausą vermutą, nes yra panaši savo skoniu, kvapu ir išvaizda (negazuota, skaidri ir beveik be spalvos). Savo gamybos būdu sakė labiau primena alų. (Smith 2002, p. 432) Istorija Japoniško, arba iš ryžių pagaminto, alkoholio gaminimas galėjo prasidėti prieš 2500 metų, kai ryžių auginimas paplito Japonijoje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, rašantys apie sakės gamybą yra atkeliavę iš VIII a. Manoma, kad pats gamybos procesas yra daug senesnis, procesas...

Daugiau

Japoniška arbatos ceremonija

Parašė Gintarė Ašmantavičiūtė - 2017-05-22 - Japonija

Arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu, liet. „karštas vanduo arbatai“), struktūruotas žalios arbatos paruošimas svečių kompanijoje. Arbatos ceremonija įtraukia maisto paruošimą bei patiekimą, architektūros išmanymą, sodininkystę, keramiką, kaligrafiją, istoriją ir religiją (Japan: profile of the nation, 1994, p. 331). Istorija Ankstyvajame Kamakuros laikotarpyje (鎌倉時代 Kamakura jidai, 1185-1333) Japonijos dvasininkas Eisajus (栄西 Eisai), grįžęs iš budistinių mokymų Kinijoje, atsivežė su savimi arbatmedžio sėklų (Palmer 1983, p. 360). Japonijoje jis skelbė dzenbudizmą ir arbatą siūlė kaip vaistą, užveisdamas arbatos sodą Kiūšiū (九州 Kyūshū) ir Hirado (平戸 Hirado) salose, Senkodži (千光寺 Senkoji) šventykloje ir kt., kur arbatmedžiai auginami ir dabartiniais laikais. Atvežtas sėklas Eisajus taip pat nusiuntė Kiote (京都 Kyoto) įsikūrusios Kodzandži (高山寺 Kozanji) šventyklos dvasininkui Mioe (Myoe), kuris pasėjo sėklas Udžio (宇治 Uji) apylinkėse, į pietus nuo Kioto. Ši dirva puikiai tiko augti kininiam arbatmedžiui (Camellia sinesis). Išaugusi ji tapo žinoma kaip „tikroji arbata“ (Mair, Hoh 2011, p....

Daugiau

Močis

Parašė Rūta Kuliešytė - 2017-05-05 - Japonija

Močis (餅 mochi) – tai tradicinis japonų naujametinis patiekalas, gaminamas iš gličių ryžių. Šie ryžių pyragėliai Japonijoje  yra  iš ties kultūriškai svarbūs. Pagal japonų liaudies pasaką japonai pažiūrėję į mėnulį mato kiškį stovintį ant galinių kojų ir grūdantį piesta masę močių pyragėliams. Atsiradimo istorija Pirmieji močiai buvo gaminami iš raudonųjų ryžių. Heiano laikotarpiu (平安時代  Heian-jidai, 794-1185 m.) močis buvo naudojimas kaip maistas skirtas Dievams bei religiniuose šintoizmo ritualuose (神道 Shintō  „dievų kelias“). Taip pat močis buvo laikomas talismanu laimingai santuokai. Pirmasis močio valgymas per Naujuosius metus užfiksuotas Heiano laikotarpiu. Šviežias močis simbolizavo ilgą gyvenimą ir gerą sveikatą, tuo tarpu sausas, sukietėjęs močis padėjo palaikyti sveikus ir tvirtus dantis. Taip pat apie močį rašoma seniausiame Japonijos literatūros kūrinyje „Sakmė apie princą Gendži“ ( 源氏物語 Genji Monogatari) (Itoh, 2011). Močio rūšys Kagamio močis (鏡餅 kagami mochi  „veidrodinis ryžių pyragėlis“) – šiuo močiu dekoruojamas naujametinis stalas. Šis močis...

Daugiau

Korėjietiška arbatos ceremonija

Parašė Egidija Vaškevičiūtė - 2016-05-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjietiška arbatos ceremonija (茶禮, 다례 Darye, liet. „arbatos etiketas“ arba „arbatos ritualas“) – Korėjoje paplitęs tradicinis arbatos patiekimo būdas, praktikuojama ir saugoma korėjiečių daugiau nei tūkstantį metų. Pagrindinis Korėjos arbatos ceremonijos elementas yra lengvas ir natūralus mėgavimasis arbata per paprastą ceremonijos ritualą. Arbatos ceremonijos Korėjoje šiuo metu yra atnaujinamos, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir rasti harmoniją šiuolaikiniame, greito tempo Korėjos kultūros gyvenime, o taip pat, atkurti ir palaikyti vieną iš ilgalaikių Korėjos meno tradicijų, kurios taip buvo puoselėjamos protėvių. Istorija Į Korėją arbata atkeliavo iš Kinijos ankstyvaisiais Gorjo (Goryeo) dinastijos metais (918-1392) per budistų vienuolius, bet iki 1970-tųjų metų nėra išlikusių jokių pėdsakų apie arbatos ceremonijas. Ne todėl, kad jų nebuvo, bet dėl politikos ir kultūros perversmų daug senovinių būdų buvo netekta“ (Teoh 2015). Po 1953-ųjų metų Korėjos karo, vyras, vardu Čė Bomsulas (Choi Beom-sul) (vėliau vadintas Garbingasis Hjo Dangas (Hyo-Dang),...

Daugiau

Kiniškos valgymo lazdelės

Parašė Emilija Senovaitytė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Kiniškai lazdelės vadinamos kuaidzi (筷子kuàizi). Išvertus pažodžiui reikštų „greitas bambukas“. Kadangi lazdelės buvo dažniausiai gaminamos iš bambuko, o jomis valgyti buvo labai patogu ir greita.Vienas svarbiausių ir pastebimiausių akcentų Rytų Azijoje yra valgymo lazdelės. Istorija Manoma, kad jos buvo atrastos Kinijoje, dar prieš 3-5 tūkst. metų (tiksli data nėra žinoma). Vėliau paplito ir kitose šalyse – Japonijoje, Vietname, Laose, Mianmare. Skirtingai nuo vakariečių, kurie naudojo šakutę ir peilį, kinai naudojo valgymo lazdeles – porą plonų medinių pagaliukų, apie 20 cm ilgio, paprastai pagamintų iš bambuko, kaulo, medžio, taip pat ir iš tauriųjų metalų – aukso, sidabro. Šiuo metu vis dažniau yra naudojamos plastmasinės valgymo lazdelės. Esminis skirtumas tarp šių valgymo įrankių yra tas, kad kinai, valgydami maistą jo nepjausto, taip pat nesmeigia, o naudodamiesi nykščio ir vienos rankos pirštų pagalba, sugriebia maistą, kuris iš anksto būna supjaustytas atitinkamo dydžio...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 212