Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Vasaros rūmai

Parašė Ugnė Kanopaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame  gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai  puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio  ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...

Daugiau

Longmeno urvai

Parašė Eva Plieniūtė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Longmeno urvai (龙门石窟 lóngmén shíkū) – tai religinio meno paminklai, imperatorių statulos, kurios yra sukurtos nišose bei urvuose. Tai yra didžiausia ir įspūdingiausia kinų meno kolekcija iš Šiaurės Vei (Wei) ir Tangų (唐朝) dinastijų laikų (316-907 m.). Longmenas – tai natūralūs vartai į Luojango (洛阳 Luòyáng) pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka I upė (伊河 Yī Hé). Henano (河南 Hénán) provinciją apima daugiau kaip 2300 urvų ir nišų, iškaltų į stačias klinties uolas, kurios yra nusidriekusios 1 km ilgiu. Ten galima pamatyti beveik 110 000 Budos statulų, daugiau kaip 60 pagodų ir 2800 raižinių akmeninėse lentelėse. Visos statulos iškaltos skirtingu laikotarpiu, tad skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Įtakos stiliams turėjo ir kaimyninės šalys. Luojange tradicinė kultūra susiliejo su Indijos civilizacija. Spalvingai nudažytos apsaros – vienos laisvai skraidančios tarp judančių debesų, kitos laikančios aukojamus vaisius ar barstančios žiedų lietų danguje...

Daugiau

Dziudžaigou slėnis

Parašė Gabrielė Vytartaitė - 2015-06-01 - Kinija ir Taivanas

Dziudžaigou slėnis (九寨沟 Jiuzhaigou) – gamtos rezervatas ir nacionalinis parkas, esantis Tibeto kalnyno pakraštyje, Mino kalnuose, Sičuanio provincijoje, pietvakarių Kinijoje. Mino kalnų aukštis – nuo 1900 iki 4764 m virš jūros lygio (Liang 2014). Dziudžaigou slėnis garsėja įvairių aukščių kriokliais, turkio spalvos ežerais, spalvingais miškais bei snieguotomis viršūnėmis. Šis slėnis apsuptas daugiau nei 100 ežerų, kuriuose aukšta kalcio koncentracija, todėl vanduo padengtas kristalais. Vanduo toks skaidrus, kad matosi dugnas, nors ežero gylis siekia kelias dešimtis metrų. 1992 m. šis slėnis pateko į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 1997-aisiais paskelbtas UNESCO  pasaulio biosferos rezervatu. Taip pat Dziužaigou slėnis priklauso IUCN apsaugotų sričių V kategorijai (apsaugotas kraštovaizdis). Istorija Dziudžaigou išvertus iš kinų kalbos reiškia „Devynių kaimų slėnis“. Taip pavadintas dėl tame regione esančių Baima tibetiečių kaimų. Pasak legendos, Dziudžaigou buvo sukurtas, kai pavydus velnias privertė kalnų deivę sudaužyti savo magišką veidrodį, kurį...

Daugiau

Fudziano tulou

Parašė Rimvydas Markevičius - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai žmonių. Namams būdingos aukštos molinės sienos, dengtos čerpiniu stogu, su išsikišusiomis pakraigėmis. Pastatas padalytas vertikaliai, kiekvienai šeimai atitenka po vieną ar kelis kambarius kiekviename aukšte. Nepaisant nykios išorės, vidus būdavo gausiai dekoruojamas ir įrengiamas kuo patogiau. Istorija UNESCO duomenimis, iš archeologinių tyrimų matyti, kad jau neolito periodu (prieš 6000 metų) Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo statomi bendruomeniniai plūkto molio namai....

Daugiau
Rodomas puslapis 3 iš 3123