Septyni laimės dievai
Septyni laimės dievai (七福神 shichifukujin) − grupė šventųjų, išrinktų iš induizmo, daoizmo, budizmo bei šintoizmo panteono, ir paverstų japonų folkloro dievybėmis. Šiandien Japonijoje jų atvaizdus galima pamatyti daug kur. Tradiciškai jie vaizduojami plaukiantys savo lobių laivu (宝船 takarabune) ir Naujųjų metų išvakarėse lankantys to nusipelniusius žmones, kad padalytų jiems laimę. Vaikams patariama sausio pirmosios vakarą pasikišti Septynių laimės dievų laivo atvaizdą po pagalve, ir jeigu tą naktį jie susapnuos gerą sapną – sėkmė lydės visus metus.
Visos septynios dievybės iki jų subūrimo į vieną grupę egzistavo atskirai. Jų atsiradimo kilmė nėra aiški, tačiau dauguma tyrinėtojų nurodo Muromači laikotarpį (1392–1573 m.) arba vėlyvąjį XV a. Laikui bėgant dievybių sudėtis vis keitėsi ir tik XVII a. galutinai susiformavo šis septynetas: Ebisu, Daikoku, Bišiamonas, Bendzaiten, Hotėjus, Džiurodžinas ir Fukurokudžiu.
Atsiradimas
Manoma, kad pirmiausia šios septynios dievybės buvo sugrupuotos Muromači laikotarpiu ir pavadintos „Šičifuku“. Pradžioje grupės narių sudėtis nebuvo įtvirtinta, pavyzdžiui, Bendzai-tenė prie likusiųjų prisijungė šiek tiek vėliau. Nuo XV a. dievybių populiarumas ėmė sparčiai augti, ypač tarp pirklių ir amatininkų. Tikėta, kad jie pranašauja sėkmę ir yra ilgaamžiškumo simbolis. Jų atvaizdus galima rasti ant įvairių piešinių, spausdintų dirbinių ir skulptūrų.
Anksčiausiai šios dievybės po du, tris ar net penkis pradėtos vaizduoti vėlyvajame XV a. Tik XVII a. antroje pusėje jie imti vaizduoti septyniese, nors ir tada grupė dar nebuvo visiškai standartizuota (Graham 2007, p. 110).
Tikėtina, kad Septyni laimės dievai turi sąsajų su kitais fikciniais veikėjais − Septyniais bambuko giraitės išminčiais − egzistavusiais III–V a. po Kr. Septyni laimės dievai galimai sietini ir su garsiu budistų posakiu: „Septynios nelaimės išnyko ir septynios laimės atsirado“ (七難即滅 七福即生 Shichinan Sokumetsu shichifuku Sokusho).
Dievybės
Ebisu (恵比須), dar žinomas kaip Jebisu, yra žvejybos, laivybos ir prekybos dievas. Jis vienintelis iš septyneto yra kilęs iš Japonijos. Ebisu labai populiarus tarp žmonių, dirbančių maisto industrijoje (žemdirbių ir jūreivių). Įprastai jis vaizduojamas vilkintis medžioklės rūbus su meškere dešinėje rankoje ir dideliu raudonuoju karšiu kairiajame užantyje. Ebisu simbolizuoja atvirumą.
Daikoku (大黒天 Daikoku-ten) – pradžioje buvęs Mahākāla − induistų karys, Japonijoje buvo pervadintas ir tapo turto bei gerovės dievu. Jis gerai žinomas dėl savo laimingos šypsenos. Daikoku-tenas dažnai vaizduojamas stovintis ant dviejų ryšulių ryžių su pinigų maišu ant peties ir magišku mediniu plaktuku. Daikoku-tenas simbolizuoja turtą.
Bišiamonas (毘沙門天 Bishamon-ten) – dar viena dievybė, į japonų folklorą atėjusi iš indų budizmo. Bišiamon-tenas yra karių (ne karo) dievas. Taip pat jis ir apsaugos nuo blogio dievas. Bišiamon-tenas beveik visada vaizduojamas su šarvais, nuožmiu žvilgsniu, stovintis ant vieno arba dviejų demonų ir simbolizuoja blogio pralaimėjimą. Vienoje rankoje jis laiko ginklą, skirtą kovai su blogiu ir priešams slopinti, kitoje − stupą, pagrindinį savo atributą. Bišiamon-tenas simbolizuoja orumą.
Bendzaiten (弁財天 Benzai-ten) − vienintelė moteris tarp Septynių laimės dievų, dar žinoma kaip Benten. Pradžioje induistai ją laikė vandens deive Sarasvati, tačiau japonai pavertė ją menų ir žinių deive. Bendzai-tenė vaizduojama kaip graži moteris, vilkinti kiniško stiliaus suknelę ir grojanti biva, o kartais – fleita. Bendzaiten atstovauja džiaugsmui.
Fukurokudžiu (福禄寿 Fukurokuju) – turto, laimės ir ilgaamžiškumo dievas, atėjęs iš kinų daoizmo tradicijų. Fukurokudžiu vaizduojamas su ištįsusia kakta ir ilgais ūsais, dažniausiai vilkintis įvairius kinų išminčiaus drabužius ir laikantis lazdą, prie kurios pririštas raštų ritinys. Iš Septynių laimės dievų Fukurokudžiu vienintelis gali atgaivinti mirusiuosius. Šis dievas simbolizuoja ilgaamžiškumą.
Hotėjus (布袋 Hotei) − dar žinomas kaip Buda, yra laimės ir gausybės dievas. Manoma, kad jis buvo tikras žmogus, kinas atsiskyrėlis Budaiši. Hotei vaizduojamas kaip budistas vienuolis, besišypsančiu veidu ir gerai matomu pilvu, su maišu ir medine lazda, dažniausiai sėdintis arba miegantis savo krepšyje. Kitose šalyse jis žinomas kaip „Besijuokiantis Buda“. Hotei simbolizuoja laimę (Roberts 1956, p. 53).
Džiurodžinas (寿老人 Jurōjin) – išminties dievas, paprastai vaizduojamas kaip senolis su ilga, žila barzda, dėvintis kepurę ir laikantis lazdą su pririštu raštų ritiniu. Jis dažnai painiojamas su Fukurokudžiu, nes abu dievai vaizduojami labai panašiai, tačiau Džiurodžiną, kaip pasiuntinį ir ilgaamžiškumo simbolį, visada lydi juodas elnias. Džiurodžinas simbolizuoja išmintį (Chiba 1966, p. 71).
Lobių laivas
Septyni laimės dievai itin dažnai vaizduojami plaukiantys savo laivu, prikrautu lobių. Ant laivo burės galima pamatyti kinišką simbolį 獏, reiškiantį išgalvotą kinų gyvūną Baku, kuris, manoma, minta košmarais. Lobių laivo atsiradimo kilmė nėra aiški, tačiau daugelis tyrinėtojų nurodo Muromači laikotarpį, kai Septyni laimės dievai pradėti vaizduoti lobių laive.
Vietinės tradicijos
Sakoma, kad Naujųjų metų išvakarėse Septyni laimės dievai atplaukia į uostą, kad atneštų laimę visiems, kurie jos nusipelnė. Tradiciškai naktį iš sausio 1-osios į sausio 2-ąją vaikai po pagalve turi pasikišti atvaizdą su Septyniais laimės dievais savo lobių laive arba su mitologiniu košmarus ėdančiu gyvūnu Baku. Tikima, kad jei tą naktį bus susapnuotas geras sapnas – sėkmingi bus visi metai, tačiau negalima kitiems užsiminti apie sapną – tada sėkmė pranyks. Jei susapnuojamas blogas sapnas – reikia melstis pačiam Baku, kad atimtų blogą sėkmę arba išmesti atvaizdą į jūrą.
Piligriminės kelionės
XIX a. daugelyje didžiųjų Japonijos miestų buvo išplėtoti piligriminiai takai pas Septynis laimės dievus. Šios kelionės liko populiarios iki šių dienų, ypač tris pirmąsias sausio dienas, tačiau šiandien, norėdami aplankyti Septynis laimės dievus, dauguma žmonių renkasi automobilius, traukinius ir kitas transporto priemones užuot ėję pėsti. Siekdami pažymėti savo kelionę, kai kurie piligrimai nusiperka specialius antspaudų lapus (記念色紙 Kinen Shikishi), kuriuos parodo kiekvienoje aplankytoje šventykloje ar šventovėje.
Trynimo tradicija
Kita įdomi tradicija, Japonijoje praktikuojama iki šių dienų, yra Daikoku-teno ir Hotei trynimas. Šventyklose, kuriose saugomos Septynių dievybių statulos, lankytojai dažnai trina Daikoku-teno galvą arba pečius. Sakoma, kad tai atneša turtų, kurie nusitrina nuo statulos ant paties trynėjo. Pavyzdžiui, Hase Dera budistų šventykloje Japonijoje stovi natūralaus dydžio medinė Daikoku-teno statula, ant kurios kojų yra ženklas: „Daikoku-teno trynimas – prašom paliesti“. Taip pat sakoma, kad, patrynus dievo Hotei statulos pilvą, į gyvenimą ateina sėkmė.
Naudota literatūra:
Chiba, R. The Seven Lucky Gods of Japan. Vermont: Tuttle Publishing.
Graham, P. Faith and Power in Japanese Buddhist Art (1600-2005). University of Hawai’i Press.
Roberts, J., 1956. Japanese Mythology A to Z. [e. knyga] Facts on File, Inc. Rasta: < http://www.enryo.ro >
Straipsnis internete: < http://www.onmarkproductions.com/html/seven.shtml > [žiūrėta 2015 m. balandžio 27 d.].
Wanczura, D., 2001. The Japanese Gods and Goddesses. [internete] rasta: < http://www.artelino.com/articles/japanese_gods_and_goddesses.asp > [Žiūrėta 2015 m. balandžio 28 d.]
Papildomai žiūrėti:
www.seiyaku.com
Redagavo: Greta Kiškytė
