Kedžioro

Kedžioro (jap. 毛倡妓 Kejōrō), kitaip žinoma, kaip plaukuota prostitutė, tai viena iš daugelio Japonijos jokajų (jap. 妖怪yōkai), kurie paplito Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) . Vardas susideda iš trijų kandži (jap. 漢字Kanji), kurių vienas yra 毛, reiškiantis „plaukai“, o du paskutinieji 倡妓, reiškiantys „prostitutė“.

Išvaizda

Dar yra svarstoma, ar Kedžioro turi normalų veidą uždengtą plaukais, ar ji yra beveidė pabaisa. Tačiau žinoma, kad tai yra prostitutė, kurios veidas ir kūnas yra paslėpti už ilgai tamsiai juodų plaukų „užuolaidos“. Šis jokajus apsireiškia tik raudonųjų žibintų kvartaluose bei bordeliuose. Daugelyje istorijų pasakojama, kad ji matoma su keistai ilgais, tankais plaukais, arba jos visas kūnas yra padengtas plaukais, kaip kokios pabaisos.

Aukos

Dažniausiai aukos yra jauni vyrai, kurie yra dažni lankytojai viešnamiuose arba raudonųjų žibintų kvartaluose. Vaikinai matydavo ją iš nugaros, einančią priekyje jų. Kedžioro priversdavo jaunuolius supainioti ją su kažkuo, ką jie pažįsta, ir todėl bėgdami Kedžioro užkalbinti jie nepastebėdavo grėsmės.  Kai ji atsisuka, jie temato storais ir ilgais plaukais uždengtą veidą. Kol vaikinai yra šokiruoti pamatytos būtybės priešais juos, Kedžioro spėja pulti savo aukas, apvyniodama plaukais vaikinus ir taip juos perpjaudama.

Nepaisant siaubą keliančios išvaizdos žmonėms, Kedžioro yra gana populiari tarp jokajų. Sakoma, kad kiti vyrai jokajai kartais pešdavosi dėl jos dėmesio. Kedžioro už tokį atsidavimą, atsilygina: kai kuriose istorijose, Kedžioro nusikerpa savo plaukus ir nusiunčia savo meilužiui, arba išsitatuiruoja jo vardą ant savo kūno, parodydama besąlygiška pasiaukojimą.

Atsiradimo kilmė

Anksčiausiai randami įrašai yra randami Torijama Sekien (jap. 鳥山 石燕 Toriyama Sekien), XVIII a. mokslininko, poeto ir folkloristo, knygoje “ Iliustruotasis šimto demonų nakties paradas“ (jap. 今昔画図続百鬼 Gazu Zoku Hyakki), kuri yra antra šios serijos knyga, išleista 1779 metais. Knygoje pasakojama: „Vyras, vieną vakarą vaikščiojęs Jošivaros (jap. 吉原 Yoshiwara) raudonųjų žibintų kvartalu, pamato prostitutę einančia gatve. Iš galo jis ją atpažįsta kaip savo mėgstamiausią, taigi nuskuba pas ją. Kai ji atsisuka, atskleidžia visa savo kūną, kuris sudarytas iš plaukų, o oda yra nematoma.“

Torijamos personažas Kedžioro taip pat gali būti įkvėpta Kinijos mitologijoje esančios Plaukų moters (kin. 毛女), kuri vaizduojama taip pat: būtybė uždengta plaukais, nors ji neturi jokio ryšio su raudonaisiais kvartalais ar prostitucija. Ji atėjusi iš kiniškos knygos, angliškai žinomos kaip A Grand View of Literary Sketchbooks in the Past Dynasties (kin. 投轄録). Deja, nėra žinoma ar Torijama buvo susipažinęs su Kinijos mitologine būtybę prieš aprašydamas Kedžioro.

Reikšmė

Kaip ir dauguma Torijamos kurinių, Kedžioro buvo populiarus personažas Edo laikotarpio kiboši kūriniuose (jap. 黄表紙Kiboshi) – pirmose pigios masinės prekybos pasakose Japonijoje. Visos kiboši buvo skirtos Jošivaros kvartalo aistrų kampeliui, o nepaprastos prostitutės buvo populiari tema tuo metu, todėl  mokslininkai vis svarsto, kokia gilesnė reikšmė gali slėptis už Kedžioro.

Edo laikotarpiu prostitutės Japonijoje buvo atgabenamos ir parduodamos kaip nuosavybė, vienintelė jų viltis ir noras buvo, kad klientai jas įsimylėtų, kad jas išpirktų ir padarytų savo žmonomis. Buvo keletas laimingų istorijų, bet dažniausiai vyrai būdavo vedę arba neturėdavo tiek pinigų jas išpirkti. Tokiu atveju savižudybė buvo vienintele išeitis.

Kartais, kai prostitutė įsimylėdavo klientą be atsako, ji atsisakydavo priimti kitus klientus. Todėl, kad būtų nepatraukli naujiems klientams, ji atlikdavo tam tikrus ritualus. Vienas tokių ritualų – nusiskusti galvą plikai, arba matomoje vietoje išsitatuiruoti kliento vardą. Save pasižymėjusios prostitutės, buvo bevertės šeimininkui.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad plaukų nusikirpimas yra simbolis meilės, kuri buvo išduota, o savo gyvybės atėmimu, jos pačios pasirenka dalią tapti Kedžioro.

Šiuolaikinė kultūra

Dabar Kedžioro dažniausiai sutinkama animacijoje. Jos išvaizda taip pat drastiškai pasikeitusi, t.y. Kedžioro vaizduojama kaip seksuali jauna dama. Vieną tokių pavydžių galima pamatyti animacinėse serijose Nura: Rise of the Yokai clan, kur šis jokajus vaidina jauną sargybinę, kuri užsimaskavusi kaip mokinė saugo vieną jaunuolį. Japoniškuose komiksuose, žinomuose kaip manga (jap. 漫画) galima rasti panašių Kedžioro atitikmenų: ji atrodo labiau kaip aktorė , dėvinti ilgą suknelę, ir visiškai neprimena pabaisos apie kurią kalba Torijama ar kiti mokslininkai.

Šaltiniai:

1. Sekien, T. 2016, Japandemonium Illustrated: The Yokai Encyclopedias of Toriyama Sekien,  Dover Publications, Niujorkas.  Prieiga per internetą: < https://books.google.com/>. [žiūrėta 2017 balandžio 17 d.].
2. Meyer, M. 2013, Kejōrō. Prieiga per internetą: <http://yokai.com/kejourou/>. [žiūrėta 2017 balandžio 8d.].
3. Meyer, M. 2015, The Hour of Meeting Evil Spirits: An Encyclopedia of Mononoke and Magic, (n.d.). Prieiga per internetą: <https://www.amazon.com/b/ref=usbk_surl_books/?node=283155>. [žiūrėta 2017 m. balandžio 8 d.].
4. Milner, R. 2011, „Yoshiwara: 300 years as Tokyo’s biggest red-light district“, CNN Travel. Prieiga per internetą: <http://travel.cnn.com/tokyo/visit/yoshiwara-300-years-tokyos-biggest-red-light-district-030715/>. [žiūrėta 2017 balandžio 8 d.].