Akkorokamujus

Akkorokamujus (jap. アッコロカムイ Akkorokamui) yra milžiniškas aštuonkojis monstras, kuris aptinkamas ainų (jap. 蝦夷 Ezo/アイヌ Ainu) bei šintoizmo (jap. 神道Shintō) mitologijose. Pasak skirtingų šaltinių, šis jokajus gyvena Hokkaido (jap. 北海道 Hokkaidō) salos įlankose, taip pat randamas Taivane bei Korėjoje.

Legenda

Akkorokamujaus legendoje teigiama, kad kartą Rebunge (礼文華 Rebunge) kalnų kaimelyje dvasios prakeikė vieną valstietį išvysti savo gyvenvietės sunaikinimą. Vėlės užduotį įvykdyti patikėjo kalnuose gyvenančiam pusiau moters, pusiau voro pavidalo padarui Jaošikepui (ヤオシケプ Yaoshikepu). Monstras pradėjo nesuvaldomą gyventojų žudymą – aukų kiekis buvo toks didelis, kad visos gatvės prisipildė kraujo upėmis. Išgirdęs žmonių pagalbos šauksmą, jūros dievas Repunkamujus (れぷんかむい Repunkamui) nubaudė Jaošikepą paversdamas jį aštuonkoju (Akkorokamuju) ir ištremdamas į jūrą.

Jūroje Jaošikepas pradėjo sparčiai augti, kartu su kūnu didėjo ir jo apetitas, tad ilgainiui padaras pasisotindavo tik laivais ir banginiais. Vieną dieną, Akkorokamujus prarijo visą valtį pilną žvejų. Šie pilve taip pat šaukėsi Repunkamujaus. Jūros dievas išgirdo verksmus,  norėdamas pagelbėti apnuodijo monstrą, sukeldamas jam didelį skausmą. Kuomet Akkorokamujus pradėjo vaitoti iš agonijos, aukos pasinaudojo proga pabėgti iš jo pilvo. Tačiau, aštuonkojis greitai išmoko šiuos nuodus panaudoti savo naudai – jie tapo ginklu atakuoti laivus bei gyventojus (Murakami 2005, p. 204).

Apraiškos

Nuo neatmenamų laikų ainų etninės grupės žmonės tvirtino Akkorokamujaus egzistavimą. Jie ilgus metus bijojo šio padaro, tikėdami, kad jis užtvindo laivus, o juose esančius žvejus praryja, nors šie bandydavo bejėgiškai gintis pjautuvais. XIX a. Misionierius John Batchelor, gyvenęs kartu su ainais, aprašo šią būtybę savo knygoje ,,Ainai ir jų folkloras‘‘ (The Ainu and Their Folklore), taip patvirtindamas jos galimą egzistavimą. Joje atpasakojamas įvykis nutikęs vieną rytą, kuomet jis kartu su vietiniais gyventojais rado visą kaimą pasislėpusį debesyje. Žmonės informavo, kad trys vyrai bandė sugauti kardžuvę, tačiau šalia jų staiga iššoko milžiniškas monstras, kuris pradėjo atakuoti žvejų laivą. Padaras iš savęs skleidė tamsų, stipraus bei nuodingo kvapo skystį, kuris ir sudarė gyvenvietę pasiglemžusį debesį (Batchelor 1901).

Ainų monstro Akkorokamujaus egzistavimo nuorodos paplito ir šintoizme, kuriame jis vaizduojamas kaip šalutinė dievybė kami (神 kami). Kamiai yra šintuistų garbinamos sielos ar fenomenai, kurie tapatinami su kraštovaizdžiu, gamtos jėgomis, taip pat ir jų savybėmis bei mirusių žmonių sielomis. Čia jis apibūdinamas kaip geranoriškasis kami su galia gydyti ir dovanoti  žinias, tačiau kartu ir nestabilus, darantis žalą (Emiko 1984).

Išvaizda ir savybės

Kaip jau minėta, ainų pasakojimuose Akkorokamujus yra didžiulis aštuonkojis padaras, kuris skleidžia pavojingą bei tamsų skystį, skirtą aukoms įveikti. Taip pat yra tikima, kad monstro akys yra milžiniškos, jo kūno forma apvaloka, o ilgis siekia net 120 metrų. Ypatinga tampa Akkorokamujaus spalva, ji – ryškiai raudona, ir kadangi jis yra toks didelis, kartais ne tik jūra, bet ir saulė nuo jo atsispindi. Dėl tos pačios priežasties būtybė yra matoma iš tolimo atstumo (Batchelor 1901).

Šintoizme padaras įgauna teigiamus bruožus bei retais atvejais moterišką pavidalą. Akkorokamujus yra apibūdinamas su gebėjimu savarankiškai amputuoti bei regeneruoti galūnes, kaip kitos kelios aštuonkojų rūšys. Ši savybė pasireiškia šintoistų tikėjime, kad būtybė turi gydančių galių. Tikintieji mini, kad aukos skirtos Akkorokamujui išgydys kūno negalavimus, ypač lūžusias, skilusias ir kitaip pažeistas galūnes, suteiks protinį ir fizinį apvalymą. Tačiau padaras nėra pastovus, jis gali suteikti ir ligas, jei šis gauna neužtektinai aukų. Dėl to kalta laukinė Akkorokamujaus aštuonkojo prigimtis – jo veiksmai yra instinktyvūs, neprognozuojami (Emiko 1984).

Šventyklos

Akkorokamujui dedikuojamos šventyklos, skulpūros ir asocijuotos aštuonkojaus dievybės yra randamos visoje Japonijoje. Vienos populiariausių šventyklų yra Kiote (jap. 京都Kyoto) ir Hokkaide. Jos yra pavadintos skirtingų  aštuonkojų esybių vardais, dalinasi įvairiomis detalėmis ir praktikomis (gydymu, atnaujinančia energija ir apvalymu) su Akkorokamuju. Yra tikima, kad palietus kaire ranka kai kurias aštuonkojaus statulos galūnes, pradings žmogaus fiziniai ir psichiniai negalavimai (Katao 2007).

Literatūra ir šaltiniai

1. Batchelor, J. 1901, The Ainu and Their Folklore. The Religious Tract Society, London.
2. Emiko, T. 1984,Illness and Culture in Japan: an Anthropological View. Cambridge, Cambridge University Press.
3. Katao, M. 2007, Shingyoku & Teramachi-dori: Crossroads of Today and the Past. Kyoto University of Foreign Studies. Prieiga per internetą: http://thekyotoproject.org/english/shinkyogoku-teramachi-dori-crossroads-of-today-and-the-past/. [žiūrėta: 2017m. balandžio 10d.].
4. Murakami, K. 2005, Japan specter Encyclopedia. Kadokawa Shoten, Tokijas, p.204.