Pietų Korėjos stalo etiketas

Korėjos stalo etiketas yra Šiaurės ir Pietų Korėjoje susiformavusios visuotinai priimtos tam tikros etiketo taisyklės, normos, taikomos valgant. Šios taisyklės išskiria Pietų Korėją, esančią Šiaurės Rytų Azijoje, iš kitų šalių ir išlaiko jos unikalią kultūrą. Korėjos maisto įvairovė ir stalo etiketas išsivystė kartu su istorija ir žemės ūkiu, tačiau didžiausią įtaką darė konfucianizmo filosofija.

Istorija

Šiuolaikinės maisto kultūros nebūtų įmanoma suprasti neatsižvelgus į žemės ūkio specifiką ir istorijos ištakas. Nors žemdirbystė buvo pagrindinis ir efektyviausias maisto gavimo būdas, tai turėjo savų trūkumų ir iššūkių. Besiartinant šaltajam sezonui, derlius būdavo atidedamas žiemos atsargoms. Šiam tikslui buvo statomi maisto sandėliai, skirti maistui laikyti ir kartu apsaugoti atsargas nuo netoliese gyvenančių plėšrūnų, taip pat nuo bakterijų, kurios galėtų supūdyti maisto produktus. Tačiau pats efektyviausias ir patikimiausias būdas išlaikyti atsargas ir prailginti produktų galiojimo trukmę yra konservavimas, rauginimas ir džiovinimas. Šie būdai padeda išlaikyti maksimalią maisto vertę ir jo maistines medžiagas. Šis maisto saugojimo būdas išliko iki XXI a. ir yra didelė maisto kultūros dalis dar ir šiandien.

Tokia maisto išsaugojimo būtinybė išsivystė dėl Korėjos geografinės padėties: ši šalis yra vidutinėje klimato juostoje, vadinasi, turi keturis metų laikus – karštas vasaras ir šaltas žiemas. Korėją supa uolingi krantai, šioje šalyje vyrauja drėgnas klimatas, šaltuoju sezonu būna žvarbus oras. Visa tai padėjo suformuoti Korėjos maisto įvairovę. Dėl šių sąlygų ankštiniai augalai, pavyzdžiui, raudonosios, žaliosios pupelės, įvairios žuvys, daržovės būdavo fermentuojami ir sudarė didelę maisto raciono dalį. Nors dauguma Korėjos kultūros bruožų yra perimti iš senovės Kinijos, tačiau Korėja yra išlaikiusi ir išvysčiusi savitą, unikalią kultūrą. Ji, remiantis istoriniais šaltiniais, jau buvo pradėjusi vystytis prieš 5000 metų (Kim S., Kim M., Lee S., Park Y., Lee H., Kang S., Lee H., Lee K., Yang H., Kim M., Lee M., Kwon D., 2016.).

1392–1897 metų laikotarpiu valstybę valdė Džiosono (조선 Joseon) dinastija. Tuo metu Korėjoje vyravo Konfucijaus filosofija, ji aukštino šeimos vieningumą, pagarbą vyresniems asmenims. Taigi šios filosofijos principai smarkiai įsigalėjo Korėjoje, jos įtaka išliko iki šių dienų. Todėl Korėjoje  ypač svarbus etiketas, manieros ir pagarba vyresniems asmenims. Tai atsispindi stalo etikete iki šių dienų (Szczepanski 2017).

Maisto įvairovė

Tam tikri produktai yra neatsiejama Korėjos kultūros dalis. Dažniausiai naudojama fermentuota sojų pupelių pasta duendžianga (된장 doenjang), raudonųjų pipirų padažas gočiudžiangas (고추장 gochujang), daugybė skirtingų rūšių fermentuotų aštriųjų korėjietiškų kopūstų kimčių (김치 kimchi) ir kitų daržovių. Šie skirtingi produktai yra esminiai ir unikalūs korėjiečių maisto kultūros elementai. Tačiau tradiciškai patiekalo pagrindas susideda iš angliavandenių – ryžių, baltymų šaltinio – žuvų, pupelių ir daržovių. Taip pat skoniui pagerinti naudojamas gočiugaras (고추가루 gochugaru), džiovinti jūros dumbliai (김 gim), korėjietiškas sojų padažas kandžiangas (간장 ganjang). Dažniausiai patiekalo pagrindas yra ryžiai ir kokia nors sriuba, vadinama guka (국 guk), arba troškinys – džigė (찌개 jjigae). Tačiau, be pagrindinio patiekalo, stalas visada yra nukrautas daugybe įvairių skirtingų užkandžių, patiekiamų dubenėliuose. Šie užkandžiai dažniausiai yra šalti, dar kitaip korėjiečiai juos vadina bančanais (반찬 banchan), patiekiami nedidelėmis porcijomis, valgomi namuose ar restoranuose. Dažniausiai šie užkandžiai yra: kimčiai, marinuoti agurkėliai džangačiai (장아찌 jangajji), ridikai, kitos daržovės – namulos (나물 namul), sojų pupelių sūris – tofu, grybai ir kt. Nacionalinis užkandis, t. y. rauginti kopūstai kimčiai, yra patiekiami prie kiekvieno valgio.

Dažniausiai fermentuojami pieno produktai. Lietuvoje ir kitose šalyse, kuriose populiari gyvulininkystė, pieno produktai yra vienas pagrindinių maisto šaltinių. Korėja, taip pat kitos Rytų Azijos šalys, dažniau užsiima žemdirbyste nei gyvulininkyste, tad gyvūninės kilmės produktai nėra populiarūs. Tai viena iš priežasčių, kodėl dauguma Rytų Azijos gyventojų netoleruoja pieno produktų (laktozės). Taigi daržovės yra pagrindinis fermentuojamas maisto produktas.

Bendras etiketas

Iš sociokultūrinio aspekto Korėjos kultūroje yra išsivysčiusi tradicija, jog pagrindinį patiekalą ir užkandžius dalijasi visi žmonės, sėdintys prie vieno stalo. Tai dažna etiketo taisyklė. Patiekalai, kurie skirti dalintis visiems, yra padedami ant stalo ir vadinami bapsangais (밥상 bapsang). Prieš pradedant valgyti, kaip ir įprasta visose kultūrose, svarbu palinkėti skanaus. Jeigu pietūs vyksta didesnėje grupėje, svarbu sulaukti, kol pradės valgyti ar gerti vyriausias asmuo. Valgymo tempas taip pat svarbus – negalima baigti valgyti savo patiekalo, kol to daryti nebaigė vyresnis asmuo. Kai vyriausias asmuo baigia valgyti ir atsistoja, atsistoti reikia kartu su juo. Jeigu atsitinka taip, jog baigiama valgyti anksčiau už vyresnį asmenį, šaukštas padedamas į ryžių dubenėlį ir tik tada, kai baigia valgyti vyresnis žmogus, šaukštas vėl padedamas ant stalo. Norint atsigerti, svarbu pirmiausia įpilti kitam. Sau niekada niekas nepila gėrimo, stiklinę pripildo šalia sėdintis žmogus.

Korėjoje labai akcentuojama alkoholio gėrimo kultūra. Kelis kartus iš eilės atsisakyti gerti alkoholinį gėrimą yra nepagarbu. Sutikus gerti, kai pila vyresnio amžiaus asmuo, puodelį privaloma laikyti abiem rankomis. Šis etiketo reikalavimas galioja ir tada, kai kas nors paprašo paduoti nuo stalo lėkštę su patiekalu.

Naudojimasis įrankiais

Dauguma korėjiečių bapsangus valgo atsisėdę ant grindų. Dažniausiai naudojamos metalinės valgymo lazdeles, taip pat metalinis šaukštas. Su lazdelėmis valgoma viskas: ryžiai, riešutai, kitas ant stalo padėtas maistas, nesvarbu, kokio jis dydžio ar formos. Šaukštas turi tik kelias paskirtis – valgyti ryžius ir pasemti sriubą ar sultinį, jis nenaudojamas užkandžiams paimti. Pagal etiketą, valgant ant stalo negalima padėti lazdelių. Lazdelių galas negali liesti stalo paviršiaus, jį reikia atremti į tam tikrą padėkliuką arba paprasčiausiai lazdeles padėti ant dubenėlio. Lazdeles reikia laikyti vienoje rankoje, o ne abiejose.

Nors Korėjoje garsiai, atvira burna valgyti yra įprasta ir netgi mandagu, reikia pasistengti netrankyti valgymo įrankių ir jais neskleisti garsų. Taip pat griežtai draudžiama susmeigti lazdeles į ryžių pilną dubenėlį ar kitą maistą. Pagal senovės tradicijas, Azijos šalyse per laidotuves mirusiajam pagerbti smilkalai yra įsmeigiami į ryžius tokiu pačiu principu, todėl tai yra nepagarbu. Jeigu nesuvalgomas maistas, nesuvalgytų likučių nederama sudėti atgal į tą patį dubenėlį, kuriame buvo ryžiai. Imti maistą pirštais labai nemandagu. Korėjoje ir apskritai šalyse, kuriose naudojamos valgymo lazdelės, jos atstoja vakarietiškus valgymo įrankius, tad jas reikia naudoti vietoj šakutės ir peilio maistui atgnybti. Baigus valgyti, valgymo įrankius reikia palikti vertikaliai ant stalo, kaip ir buvo rasta.

Susodinimas

Tradiciškai Korėjoje, skirtingai nei Vakaruose, korėjiečiai valgydami sėdi ant grindų. Stalas, prie kurio pietaujama, yra tokio aukščio, kad būtų patogu pietauti sėdint ant grindų. Korėjiečių namuose grindys dažniausiai yra šildomos, todėl sėdint nekyla jokių nepatogumų. Pietaujant grupėje įprasta atsižvelgti į kiekvieno nario amžių. Vyriausias ar svarbiausias žmogus sodinamas prie stalo viduryje, o šalia jo – kitas žemesnio statuso asmuo. Arčiausiai durų ir prie stalo krašto sodinami tik jauniausi arba žemesnį statusą turintys asmenys.

Maisto patiekimas

Karšti ir skysti patiekalai dažniausiai patiekiami dešinėje stalo pusėje, o kairėje pusėje patiekiamas šaltas ir maistas. Kairėje pusėje šalia sriubos ar sultinio kiekvienam asmeniui paskiriama atskira ryžių porcija. Didžiausias pagrindinis patiekalas, kurį dalinasi visi sėdintys prie stalo, pastatomas stalo viduryje. Užkandžiai, kimčiai ir kitos konservuotos daržovės patiekiamos toliausiai nuo valgančio asmens, bet taip, kad pakaktų tik ištiesti ranką.

Naudota literatūra

1. Minkov, M. 2010, „Compare countries“, Hofstede Insights. Preiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Spalio 28 d.].
2. Paulauskaitė, L., Satkauskaitė, I. 2017, „Pietų Korėjos etiketo apžvalga ir patarimai“, Baltic Asia. 2017 balandžio 20. Priega per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Spalio 28 d.].
3. Kim S. et al. 2016, „Korean diet: Characteristics and historical background“, Journal of Ethnic Foods, 3(1), p. 26-31. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
4. Chung H. et al. 2016, „Aesthetics of Korean foods: The symbol of Korean culture“, Journal of Ethnic Foods, 3(3), p. 178-188. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
5. Etiquette Scholar, 2015, „South Korea etiquette“, Etiquette Scholar. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
6. Szczepanski K. 2017, „The Joseon dynasty in Korea“, ThoughtCo. 2017 birželio 14. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2017 m. Gruodžio 2 d.].
7. Kim K. 2015, Korean dinner table setting. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 m. Sausio 17 d.].

Redagavo Arūnė Sabaliauskaitė