Nure Onna

Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai).  Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) dailininkų, kaip Savaki Sūši (jap. 佐脇 嵩之, Savaki Suushi), paveiksluose bei Ubume (jap. 産女, ubume) legendoje (Hyakumonogatari, 2012).

Išvaizda ir elgesys

Nure Onna yra apibūdinama kaip vampyriška vandens telkinių gyvatė, kuri medžioja žmones apleistose vandens telkinių pakarantėse.

Teigiama, jog ši būtybė turi gyvatės kūną su moters galva. Nure Onna taip pat turi ilgus ir šlapius juodos spalvos plaukus, kuriais gali supančioti savo auką, bjaurius veido bruožus, gyvatės liežuvį bei aštrius ir ilgus iltinius dantis (Yokai 2019).

Nors ji dažniausiai gali būti sutikta Kiūšiu (jap. 九州, Kyushu) salos pakrantėse, tačiau iki šių dienų yra išlikę pasakojimų, jog ji buvo atklydusi ir į Japonijos Šiaurėje esančios Niigatos prefektūros (jap. 新潟県, Niigata-ken) bei Rytuose esančios Fukušimos prefektūros (jap. 福島県, Fukushima-ken) pakrantes (Yokai 2019).

Teigiama, jog Nure Onna mėgsta naudoti triukus bei apgaulę prieš savo išsirinktą auką, nepaisant to, jog yra fiziškai stipresnė už paprastą žmogų. Ši būtybė dažniausiai mėgsta apsimesti silpna moterimi, kuri savo rankose laiko kūdikį. Paslėpusi savo gyvatės uodegą ši verkia ir maldauja žvejų, jūreivių ar kitų praeivių padėti palaikyti kūdikį, kad ši galėtų šiek tiek pailsėti (Yokai, 2019). Aukai sutikus padėti ir paėmus į savo rankas kūdikį, šis ima sunkėti tol, kol žmogus pamato, kad tai ne naujagimis, bet didelė lapų krūva. Tuo metu Nure Onna jau būna apsukusi gyvatės uodegą aplink savo auką. Ji ima siurbti nelaimėlio kraują tol, kol šis miršta (Matthew Meyer 2010).

Taip pat yra ir kitų jos elgesio versijų. Pasakojama, kad ji gali užpulti žmogų tada, kai jai plaunant savo ilgus ir juodus plaukus, šis ją suerzina (Pinktentacle 2008).

Ubumės legenda

Legendoje pasakojama, jog vieną kartą pasirodė moteris, kuri laikydama verkiantį kūdikį savo rankose, prašė kiekvieno brendančio per upę, palaikyti jos vaiką ir taip jai pagelbėti. Kiekvienas sutikęs padėti,  pastebėdavo, jog kūdikis tapdavo vis sunkesnis ir sunkesnis, kol galiausiai žmogus nebegalėdavo išlaikyti jo savo rankose, panirdavo po vandeniu ir paskęsdavo. Sužinoję apie šią istoriją žmonės ėmė bijoti ir vengė kirsti upę. Fudživaros klano (jap. 藤原氏, Fujiwara-uji) samurajus (jap. 侍, samurai) Suetake netikėjo šiomis istorijomis ir nusprendė pats pereiti šią upę. Suetake pasiekė upę tamsiu paros metu. Vyras netruko išgirsti moters ir kūdikio verksmą. Ši paprašė jo palaikyti kūdikį. Suetake paėmęs vaiką į savo rankas bandė kirsti upę. Moteris maldavo jai grąžinti kūdikį, tačiau vyras neatsigręždamas ėjo tolyn. Kūdikis vis sunkėjo, jo rankose, tačiau Suetake vis dėlto sėkmingai perbrido upę. Tuomet jis pamatė, jog veitoje vaiko jis savo rankose laikė lapų krūvą, kuri savo forma priminė naujagimio formą (Hyakumonogatari 2010). 

Naudota literatūra

1. Davisson, Z., Hyakumonogatari, 2010. Two tales of Ubume. Hyakumonogatari.com. [internete] 2010 gruodžio 29. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 25 d.].
2. Davisson, Z., Hyakumonogatari, 2012. Nure Onago – The soaked woman. Hyakumonogatari.com. [internete] 2012 vasario 15. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 22 d.].
3. Meyer, M., 2010. A – Yokai A Day: Nure Onna. Matthewmeyer.net. [internete] 2010 spalio 18. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 25 d.].
4. Pinktentacle, 2008. Edo period monster paintings by Sawaki Suushi. Pinktentacle.com. [internete] 2008 vasario 18. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 22d.].
5. Yokai, 2019. Nure Onna. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 22 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras