Šikigamis

Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši dievybė yra iškviečiama onmiodži (jap. 陰陽師, onmyōji) – onmiodo (jap. 陰陽道, onmyōdō) ceremonijos metu. Šikigamių paskirtis gali būti įvairi: vieni naudojami kaip amuletai sėkmei prišaukti, kiti – prakeikti. Svarbiausia yra tai, kad nesvarbu kokias galias šikigamis turėtų, visus dievybės veiksmus kontroliuoja ją iškvietęs žmogus (Yokai.com, 2019).

Išvaizda

Šikigamio išvaizda gali būti įvairi. Dauguma tekstų teigia, kad jie yra nematomi. Juos galima išvysti tik tada, kai jie įsikūnija į kokį nors daiktą ar gyvą objektą (Joy 2017). Dažniausiai tai būna smulkūs objektai, tokie kaip popieriaus juostelės ar amuletai. Kiti gali įsikūnyti į gyvūnus, tokius kaip vištos, karvės ar šunys. Galingiausi šikigamiai gali įgauti žmogaus, vaiduoklio, jokajaus (jap. 妖怪, yōkai) ar demono (jap. 鬼, oni) pavidalą (Yokai.com 2019).

Šikigamio vaizdavimas ankstyvojoje ir vėlyvojoje japonų literatūroje skiriasi. Ankstyvuosiuose tekstuose šikigamis buvo apibūdinama kaip beformė būtybė – būrimo priemonė ar ligos priežastis. Vis dėlto, šis šikigamio vaizdinys pasikeitė XII a. pr. Šiuo laikotarpiu šikigamis imtas vaizduoti kaip fizinę formą turinti antgamtiška būtybė, kuri yra kontroliuojama iškvietėjo (Pang, 2009).

Šios būtybės vaizdinius galima aptikti ir šiuolaikinėje Japonijos kultūroje. Jie yra matomi tiek japoniškuose komiksuose – mangoje (jap. 漫画, manga), tiek animacijoje – animė (jap. アニメ, anime), tokiuose kaip: „Stebuklingi Čihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ (jap. 千と千尋の神隠し, Sen to Chihiro no Kamikakushi), „Tokijo varnai“ (jap. 東京レイヴンズ, Tōkyō Reivunzu), ir daugelyje kitų.

Onmiodo ceremonija

Šikigamiai buvo iškviečiami onmiodo ceremonijos metu. Tai yra religinė praktika, paremta In ir Jan filosofija ir Penkių elementų teorija, kurios yra atkeliavusios į Japoniją iš Kinijos daoizmo religinės ir filosofinės sistemos.

Ši praktika Japonijoje buvo plačiai taikoma Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代, Heian Jidai), o šią ceremoniją atlikdavo onmiodži (Pang, 2009). To meto visuomenėje onmiodžiai buvo svarbūs ir įtakingi asmenys. Jie buvo atsakingi už kalendorių, pranašystes, sostinės apsaugą nuo piktųjų dvasių ir perspėjimus apie artėjančius žemės drebėjimus (tvtropes.org 2019).

Nors daugumą Japonijos dievybių sieja sinkretiška prigimtis, būtent šikigamiai yra laikomi onmiodo ceremonijos simboliu. Iškviesti jie galėdavo šeimininkui pasitarnauti kaip pasiuntiniai perduodant žinutę, atlikti kasdieniškus namų ruošos darbus, vykdyti asmens sargybinio pareigas, patarnauti ceremonijos metu, pranašauti, prakeikti, šnipinėti, žudyti žmones ar kovoti su kitomis piktosiomis dvasiomis (Pang 2009).

Legendos

Šikigamiai yra sutinkami legendose apie onmiodži, nes jie kaip būtybės yra neatskiriama savo iškvietėjo dalis.

Žinomiausiu Japonijos Onmiodžiu yra laikomas X a. – XI a. pr. gyvenęs Abe no Seimei (jap. 安倍晴明, Abe no Seimei). Legendos pasakoja, jog šis onmiodži turėjo daugybę jam tarnaujančių šikigamių. Ne vienas bandė mesti jam iššūkį, ne vienas bandė patikrinti jo galias. Vėlyvieji rašytiniai šaltiniai teigia, kad tarp jų buvo ir senas vienuolis vardu Čitoku (jap. 智徳, Chitoku). Vieną kartą atvykęs pas Abe no Seimei šis kartu su savimi atsivedė du pažus. Abe no Seimei iš karto perspėjo, kad pažai gali būti šikigamiai, skirti išbandyti jo gebėjimams. „Seimei tyliai pasimeldė, kad jeigu tai jie [šikigamiai], tegul išnyksta; ir slapta sumurmėjęs užkeikimą rankovėse atliko atitinkamus rankų gestus.“ Čitoku pastebėjo, kad jo pažai pranyko. Supratęs kas įvyko, šis atsiprašė Abe no Seimei už savo įžūlumą. Čitoku buvo sužavėtas onmiodžio gebėjimais kontroliuoti svetimus šikigamius. Čitoku išreiškė savo norą tapti onmiodžio mokiniu, o Abe no Seimei priėmė jį kaip savo mokinį (Pang 2009).

Tekstų, kuriuose yra aprašytos legendos apie šikigamius, senumas lemia nevienareikšmio būtbybės vaizdinio bei jos atliekamų pareigų aprašymą. Vis dėlto, vėlyvojo laikotarpio tekstuose aprašytos legendos yra pačios populiariausios. Jose šikigamiai yra vaizuojami kaip fizinį pavidalą turinčios dievybės. Šiuose pasakojimuose galima surasti nemažai šikigamio bruožų, kurie yra sutinkami ir šiuolaikinėje Japonijos kultūroje.

Naudota literatūra

1. Joy, A., 2009. 10 supernatural creatures from Japan. Theculturetrip.com. [internete] 2017 spalio 25. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balandžio 29 d.].
2. Meyer, M., 2016. A-Yokai-A-Day: Shikigami. Matthewmeyer.net. [internete] 2016 spalio 6. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balandžio 27 d.].
3. Yokai.com. Shikigami. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balandžio 27 d.].
4. Useful Notes, 2019. Onmyōdō. Tvtropes.org. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 balndžio 29 d.].
5. Pang, C., 2009. Spirit Servant: Narratives of Shikigami and Onmyodo Developments. Humanitarinių mokslų magistras, National University of Singapore.

Redagavo Andrius Bimbiras