Fengšui

Fengšui (風水) – Kinijos filosofinė sistema, suderinanti žmogaus egzistenciją su aplinka. Terminą fengšui pažodžiui galima versti „vėjas–vanduo“. Tai yra kultūrinis sutrumpinimas, paimtas iš mažos klasikinio laidojimo teksto ištraukos, įrašytos Guo Pu’s komentare: fengšui – vienas iš penkių menų kinų metafizikoje, priskiriamų fiziologijai. Fengšui praktika aptariama architektūros metaforiniais „nematomų jėgų“ terminais, kuriuos jungia visata, žemė ir vyras, kartu žinomi kaip či (氣) energija.

Fengšui sudarytas iš įvairių veiksnių – kosmoso, oro, astronomijos, geomagnetizmo, padedančių nustatyti tinkamiausią pastato vietą ar veiklą. Jos gairės suderina žemės ūkio planus, taip pat architektūros ir baldų išdėstymą. Šalininkai teigia, kad fengšui turi įtakos sveikatai, turtui ir asmeniniams santykiams.

Fengšui istorija

Pirmieji dokumentai. Oficialiais duomenimis, fengšui mokslas pirmą kartą paminėtas 4-tame tūkstantmetyje prieš Kr., bet daugelyje šaltinių fengšui pradžia minima mažiausiai dviem tūkstantmečiais anksčiau.

Fengšui pradžia Kinijoje. Fengšui atsirado Kinijoje. Teigiama, kad Kinijos gamtos tyrinėtojai stebėjo pasikartojančius gyvenimo pokyčius ir nustatė tam tikrus dėsningumus. Šaltiniuose rašoma, kad senųjų kultūrų žmonėms gyvybiškai svarbūs buvo vėjas ir vanduo, todėl šių elementų sąveika laikyta lemiama. Vėjas vadinamas feng, o vanduo – shui.

Fengšui instrumentai. Astronominė fengšui istorija – instrumentų ir technikos raidos įrodymas. Pagal Džoulį, originalus fengšui instrumentas galėjo būti gnomon. Kinai panaudojo žvaigždes, kad nustatytų šiaurės–pietų sprendimų ašis. Ši technika aiškina, kodėl Šangų rūmai Siaotuno vietovėje yra 10° į rytus nuo šiaurės.

Magnetinis kompasas išrastas specialiai fengšui mokslui ir naudojamas nuo pat išradimo. Tradicinį fengšui prietaisą išrado Luopanas (指南针zhinan ZHEN) (Michel, 2000, p. 13–14).

Fengšui raida

Keturios mokyklos. 1–2 šimtmetyje po Kr. suformuotos keturios mokyklos, plėtusios fengšui tradicijas. Vakarų pasaulyje žinomos dvi iš jų: Aštuonių pasaulio šalių krypčių metodų (kompaso) mokykla ir Forma­lioji (formų) mokykla. Tai mokyklos, išplatinusios pasaulyje fengšui praktiką ir mokymą.

Mokyklų pakraipos. Aštuonių pasaulio šalių krypčių metodų mokyklą įkūrė kalnų gyventojai. Mokykloje sukurta diagrama, sudaryta iš devynių langelių, atitinkančių devynias žmogaus gyvenimo sritis. Forma­lioji mokykla orientuota į pasaulio šalių kryptis, žemės spindulius, magnetinį lauką ir planetų padėties palaikomas energines sroves. Pagal tai pasaulio kryptims (rytams, vakarams, pietums, šiaurei) priskirtos savybės, kurios nulemia pastatų apipavidalinimą ir patalpų išdėstymą.

Bendri mokyklų pagrindai. Keturios fengšui mokyklos moko skirtingų gyvenimo sričių pagrindų, naudodamos tuos pačius svarbiausius teiginius. Mokyklos vienodai supranta pastovią gyvenimo energijos tėkmę, in ir jang (阴阳, pinyin: yīnyáng) poliškumą. Visur yra bendri penki elementai ir aštuonios trigramos. Skirtingose mokyklose jos aiškinamos nevienodai.

Fengšui Kinijoje

Fengšui buvo labai svarbus Kinijos imperijoje paskutiniais gyvavimo šimtmečiais. Mandžiūrijos kariaunai nuvertus Mingų (大明) dinastiją, fengšui norėta naudoti blogiems tikslams. Imperatorius Ceng Longas, fengšui meno žinovas, Kiniją vėl pavertė stipria ir pasiturinčia valstybe. Legenda pasakoja, kad dėl dramatiškų Uždraustojo miesto įvykių kaltas piktnaudžiavimas fengšui mokslu. Komunistinėje Kinijoje fengšui vertinama prieštaringai: drausta skleisti fengšui, nes Mao Dzedongas (毛泽东) draudė religiją. Šaltiniuose teigiama, kad didysis pirmininkas bijojo būti nuverstas panaudojus fengšui galias.

Fengšui Honkonge

Honkongo miestas pastatytas atsižvelgiant į fengšui principus. Padidėjus gyventojų skaičiui, fengšui pradėta naudoti slapta, projektuojant gatves, įrengiant gyvenamąsias patalpas. Ryškiausias pavyzdys – Repulse Bay (淺水灣) – didelis biurų pastatas. Jo viduryje, dešinėje pusėje per 4 aukštus įstatytas langas tam, kad už namo esantis drakonas galėtų žvelgti į jūrą (Michel, 2000, p. 16–18).

Fengšui šakos

Či energija (氣)

Azijos filosofijoje či reiškia „visą gyvenimą tekanti visatos energija“. Senovės kinai ją dar vadino visatos arba kosminiu drakono kvėpavimu. Simboliškai ji vaizduojama kaip tuščias ratas, či pradinė energija.

Europiečiams sunku tiksliai išversti šį terminą, bet či geriausia vadinti gyvenimo energija (čia kalbama apie kosminę gyvenimo energiją). Či apibūdina nematerialius visatos jėgos laukus, sujungiančius visa, kas egzistuoja materialioje ir nematerialioje plotmėse. Rytų šalyse šie energijos arba jėgos laukai naudojami visose metafizinėse sistemose: astrologijoje, medicinoje, įvairiuose meditacijos pratimuose.

Či energijos reikšmė plati. Gamtoje – tai energija augalams ir gyvūnams, danguje – žvaigždėms ir planetoms, žmoguje – vidaus energijos šaltinis, namuose – ramybės šaltinis, visuomenėje – tautos ir žmonių energija. Kad fengšui mene būtų pasiekta didžiausia či energija, reikia derinti įvairiausius jos auginimo būdus, kad, vienas kitą papildydami, jie pagerintų gyvenimo kokybę (Michel, 2000, p. 21–27).

In ir jang (阴阳 yīnyáng)

In ir jang – tai vieno seniausių žmonijos simbolių – dviejų energijų – ženklas. Vyriška – moteriška lytis, dangus – žemė, šviesa – tamsa – tai priešybės, kurios gali arba darniai papildyti viena kitą, arba kovoti tarpusavyje. Fengšui menas pritaria darniam vientisumui.

In ir jang atspindi būtį, visatos gyvenimą. Abu ženklai vaizduoja saulės šviesos kritimą ant kalvos. Tuo metu, kai viena kalvos pusė apšviesta saulės, kita – debesies šešėlyje. Abi ypatybės priklauso gyvenimui, bet išreiškia visiškai skirtingą būtį. Remiantis šiomis priešybėmis, in pradas siejamas su šešėliu ir tamsa, jang – su šviesa; in atstovauja žemei, jang – dangui.

In – tai moteriškoji energija. Ji atspindi švelnumą, ramybę, nuolankumą. In laiduoja už Mėnulį, Žemę, tamsą ir naktį. Ši energija sunki, šalta, pasyvi ir nukreipta atgal. In energiją gamtoje atspindi vanduo ir kalnai. Kūnas, kaip ir visos organiškos formos, taip pat visa, kas materialu, priskiriama in. Šiai energijai priskiriamas ir tigras.

Jang yra vyriškoji visatos energija. Ji atspindi iniciatyvą, stiprybę ir veržlumą. Jang laiduoja už Saulę ir dangų, šviesą ir dieną. Tai aktyvi, tyra, į priekį nukreipta energija. Jang energiją gamtoje atspindi ugnis ir slėniai. Siela, kaip ir visa tai, kas nematerialu, priskiriama jang energijai, jai priskiriamas ir drakonas (Michel, 2000, p. 32–36).

Penki elementai

Senovės Kinijoje orakulų, pranašysčių ir spėjimų sistemos pagrindą sudarė penki elementai: medis, ugnis, žemė, metalas ir vanduo. Kad būtų pasiektas tinkamas fengšui, reikėjo, kad visų penkių elementų energija tarpusavyje kuo geriau sąveikautų, jau turėdama či energiją.

Penki elementai cikliškai juda, veikdami vieni kitus. Jei ciklai darniai kartojasi, vyksta natūralūs virsmo ir išnykimo procesai. Fengšui mokyme dar kalbama apie perėjimo fazę, kai vienas elementas pavirsta kitu. Jokiu būdu negalima leisti, kad vieno elemento būtų per daug, antraip nesusidarys energijos pusiausvyra.

Penkių elementų teorija būtina tradicinės kinų medicinos praktikai. Tai sukuria gydymo struktūrą, kuri padeda suprasti, diagnozuoti ir ištirti visas kūno, minčių ir dvasios problemas. Penki elementai apima vidaus organus, jų tarpusavio sąveiką ir nykstantį balansą, kuris sukelia sveikatos problemas. Tradicinės kinų medicinos praktikai siekia atstatyti organų santykių disbalansą, savo gydyme pritaikydami penkių elementų teoriją (Michel, 2000, p. 42–49).

Namai ir aplinka pagal Fengšui

Pagrindinė fengšui idėja, vienas svarbiausių Rytų filosofijos supratimų – tai visatos, kaip gyvos visumos, samprata. Visata nėra materialus daiktas – tai milžiniškas energijos laukas. Viskas gyva ir sujungta tarpusavyje. Pati mažiausia dalelė susijusi su didžiausia. Fengšui studijuoja gyvąjį ryšį tarp įvairių visatos ir žemės – mikro- ir makrokosmoso – energijos laukų.

Fengšui taisyklių, kaip pastatyti namą, kaip išdėstyti kambarius ar kaip sutvarkyti sodą – daug ir labai įvairių. Viena pagrindinių fengšui nuostatų – turi būti kuo daugiau atviros erdvės. Taisyklės padeda palaikyti či energijos pusiausvyrą ir harmoniją namuose (Michel, 2000, p. 55–57).

Fengšui kasdieniame gyvenime

Fengšui – ne tik mokslas, nagrinėjantis, kaip turėtų būti įrengti pastatai. Beveik visos žmogaus gyvenimo sritys daugiau ar mažiau susijusios su fengšui.

Asmeniniuose santykiuose privaloma rasti in ir jang darną, kitaip tarp partnerių tvyros įtampa. Biuro išdėstymas gali lemti verslo sėkmę ar nesėkmę. Ilgaamžiškumas taip pat gali būti nulemtas fengšui.

Šiandieniame fengšui, išplitusiame ir Vakaruose, didžiausias dėmesys kreipiamas į būdus, kaip žmogui gyventi harmoningai su aplinka. Fengšui meistrai ieško „tinkamų“ ir „netinkamų“ taškų, vietų, konfigūracijų tam pasiekti. Vakaruose fengšui ypač paplito kaip kitų „New Age“ (liet. Naujojo amžiaus) praktikų dalis.

 

Naudota literatūra:

Michel, P., 2000. Feng shui – die verborgene. Wien: Tosa Verlag.

Parkes, G., 2003. Winds, Waters, and Earth Energies: Fengshui and Sense of Place. Kluwer Academic Publishers.

Papildomai žiūrėti:

http://www.newworldencyclopedia.org/entry/feng_shui

http://pravdaskop.ru/fengshui/lithuanian/Chto_takoe_fjen_shuj/Istoki_Fjen_Shuj.html

Redagavo Simona Bagdonaitė