Kimono šiuolaikinėje visuomenėje
Kimono (着物 kimono „vilkimas daiktas“) – T formos tradicinis japonų drabužis. Dažniausiai naudojamos medžiagos kimono siuvimui – šilkas, medvilnė, poliesterio ar lininiai audiniai. Kimono, koks yra dabar, ėmė formuotis Heiano periodu (794 -1192) (Varley 2000). Šiuolaikinėje visuomenėje šis tradicinis rūbas vilkimas švenčių, ceremonijų ar festivalių metu, parodantis asmens mandagumą, geras manieras ir kimono vilkėjimo išmanymą. Istorija Nuo Naros periodo (奈良時代 Nara jidai, 710-794) iki Heiano laikotarpio (平安時代 Heian jidai, 794-1192) kimono susidėjo iš dviejų atskirų dalių – viršutinių marškinių ir apatinių kelnių ar sijono. Tačiau Heiano metu buvo sukurta nauja kimono gamybos technika. Jos metu lygūs ir ilgi medžiagos gabalai būdavo susiuvami kartu. Tokiu atveju siuvėjams nereikėdavo rūpintis žmogaus, vilkėsiančio drabužį, kūno apimtimis (Yamanaka 2012). Toks drabužis turėjo daug privalumų, kurių dėka kimono tapo kasdieniu japonų apdaru: tiesaus kirpimo kimono yra lengvai sulankstomas, tiko vilkėti įvairaus kūno tipo žmonės, galima vilktis kelis iš...
Daugiau
Kimono
Kimono (着物 kimono, liet. „apsivelkamas daiktas“) – tradicinis japonų drabužis. Šį apdarą dėvėjo vyrai, moterys ir vaikai. Dažniausiai rūbas vilkimas per tradicinius festivalius arba ceremonijas, nors seniau japonai kimono vilkėdavo praktiškai kiekvieną dieną. Kimono – tai „T“ formos tiesus drabužis, siekiantis kelius, jo rankovės labai ilgos, prie apdaro yra skirta plati juosta obis (帯 obi), kuris užrišamas nugaroje. Dabar kimono dažniausiai dėvi moterys ypatingomis progomis. Pagal tradicijas neištekėjusios moterys dėvėjo kimono, kuris vadinamas furisode (振袖 furisode). Keletas vyresnio amžiaus moterų ir vyrų vis dar dėvi kimono kasdien. Vyrai vilki kimono dažniausiai per vestuves, arbatos ceremonijas ir kitomis oficialiomis progomis. Istorija Kimono, vaizduojantis Japonijos kultūrą ir paveldą, yra įvairių tipų, kurie reprezentuoja kiekvieną metų laiką bei progą. Naros laikotarpiu (奈良時代 Narajidai) japonai vilkėjo atskirus drabužius. Drabužį sudarė apatinė ir viršutinė dalis, sijonas arba kelnės, dažnas buvo ir vientisas drabužių derinys. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heianjidai) įsigalėjo nauja siuvimo...
Daugiau
Ūdra (mitologija)
Ūdra (jap. 獺, Kawauso) – tai japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), kuri pasižymi magiškomis galiomis ir gebėjimu keisti formą. Ūdra yra artima kito garsaus jokajaus – Kappa (jap. 河童, Kappa) giminaitė, tad yra priskiriama vandens jokajų kategorijai. Išvaizda Ūdra – tai pūkuotas, mielas ir žaismingas, vieno metro dydžio jūrinis žinduolis. Japonų mitologijoje, už šio žaismingo ir nekalto veidelio slepiasi visiškai į gyvūną nepanaši būtybė. Labiausiai mėgstamos ūdrų maskuotės yra jauno elgetaujančio vaiko su šiaudine skrybėle arba patrauklaus ir dailaus žmogaus formos. Elgsena ir galios Ši mitologinė būtybė yra gerai žinoma dėl savo gudrybių, apgaulių ir išdykavimų, tačiau yra retai kada pavojinga. Ūdrų mėgstamiausias užsiėmimas yra išdykauti su žmonėmis, ypač mėgdžioti jų garsus ir žodžius. Jie mėgsta šaukti žmonių vardus ar atsitiktinius žodžius gatvėje vaikštantiems nepažįstamiems žmonėms ir stebėti jų sutrikusias ir išsigandusias reakcijas. Tai pat, jie išdykauja...
Daugiau
Osakabe-himė
Osakabe-himė (jap. 長壁姫, osakabe hime) – yra jokajų (jap. 妖怪, yōkai) kategorijai priskiriama mitologinė būtybė, kuri gyvena slaptose Baltojo garnio pilies (jap. 姫路城, himejijyō) vietose. Kai UNESCO 1993 m. įtraukė Baltojo garnio pilį į paveldo sąrašą, tai padarė šią pilį galbūt vienintele pasaulinio paveldo vieta, kurioje gyvena jokajus (Toriyama, 2017). Išvaizda Dažniausiai Osakabe-himė yra aprašoma kaip sena moteris arba jauna mergina, dėvinti dvylikos sluoksnių kimono (jap. 十二単, jūnihitoe) – japonų tradicinį drabužį. Kilmės teorijos Egzistuoja kelios šios mitologinės būtybės kilmės teorijos, tačiau nei viena iš jų yra patvirtinta kaip tikroji. Viena teorija yra tokia, kad Osakabe-himė yra sena devynuodegė lapė kitaip žinoma kaip kicune (jap. 狐, kitsune), kuri atrodo kaip jokajus. Dar manoma, kad ji yra gyvatės dvasia arba imperatoriaus Fušimi (jap. 伏見天皇, fushimi-tennō) mėgstamiausios kurtizanės šmėkla. Viena iš labiausiai paplitusių teorijų yra tokia, kad Osakabegami – kalno ant...
Daugiau
Ubumė
Ubumė (jap. 産女, ubume, liet. „gimdanti moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Ubumės vardo reikšmė yra siejama su aplinkybėmis, kurių metu ji mirė. Standartinių šiam jokajui naudojamų kandži reikšmės yra 産 (jap. u) – „(pa)gimdyti“, ir 女 (jap. onna, me) – „moteris“ (Prostak, 2018). Japonų dailininkas, poetas ir folkloristas Torijama Sekienas ( jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) būtybei naudoja kitokį, su ubume tarimu nesusijusį kandži junginį, turintį sąsajų su mitiniu Kinijos paukščiu guhuoniao, japoniškai vadinamu kokakučio (jap. 姑獲鳥, kokakuchō). Atsižvelgiant į kiekvieną simbolį, lietuviška šios būtybės vardo reikšmė skambėtų kaip „paukštis paieškoje tapti surogatine motina“ (Foster, 2015). Šis mitinis kinų paukštis ir japoniškoji ubumė turi tam tikrų panašumų, lėmusių Sekieno pasirinkimą. 1686-ųjų „Šimto senų ir naujų šiurpių pasakojimų analizėje“ (jap. 古今百物語評判, Kokon Hyakumonogatari Hyōban) pateikiamas paaiškinimas: „Kinijoje <…> šis paukštis yra viena iš piktųjų dievybių. Kai ji užsideda plunksnas,...
Daugiau
