9 drakono sūnūs
Devyni drakono sūnūs (kin. 龙生九子, Lóng shēng jiǔ zǐ) yra kinų drakonai, kurie yra karaliaus drakono sūnūs. Egzistuoja daugybė jų apibūdinimų ir skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi jų vardai, tačiau visuose versijose nurodoma, kad jie yra devyni. Kiekvienas iš šių drakonų yra ypatingas ir turi unikalių savybių. Pasak legendos, kiekvienas iš drakono sūnų turėjo bent vieną tėvo – karaliaus drakono talentą (Bates 2007, 54 p.). Knygos „All About Chinese Dragons“ autorius R. Bates teigia: „Nuo seniausių laikų kinai drakoną laikė nemirtingu ir visur esančiu. Drakonas yra Kinijos simbolis ir buvo daugelį amžių. Jis buvo monarchijos ir aukščiausios valdžios simbolis, tačiau visada priklausė ir žmonėms. Drakonas Kinijos žmonėms yra daugiau nei mitas – tai tikėjimas“ (Bates 2007, 8 p.). Drakonas karalius – viena iš svarbiausių Kinijos mitologinių būtybių, tad ir jo sūnūs Kinijos mitologijai turėjo didelę reikšmę. Devynių drakonų kilmė neretai siejama su...
DaugiauBendzaiten
Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī). Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje. Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus. Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams. Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten). Išvaizda Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus. Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama...
DaugiauTatuiruotės Japonijoje
Tatuiruotė – šis žodis yra kilęs iš taitiečių žodžio tatu, kuris reiškia „kažką pažymėti“, tačiau japonai turi daug kitų pavadinimų išreikšti tatuiruotėms. Žmonės dažniausiai tatuiruojasi norėdami parodyti savo išdidumą, viltį, valią, o dar dažniau sielvartą ir amžiną meilę. Atsiradimas Japonijos salose rasta požymių, jog tatuiravimas buvo atliekamas jau Džiomono (縄文 jōmon) laikotarpiu (14 000-300 m. pr. Kr.). Vieninteliai įrodymai, kad buvo tatuiruojama, yra žmogaus formos statulėlės iš molio vadinamos dogu (土偶 dogū, dar vadinamos Džiomono laikotarpio molinės statulėlėmis), tačiau nėra garantuojama, kad panašūs žymėjimai buvo daromi ant gyvo žmogaus kūno. Jei ir buvo, nėra žinoma, ar tai buvo tapyba, ar tatuiravimas (Gamborg, 2012, p. 25). Iš Pilkapių (古墳 kofun) laikotarpio (III-VII a.) taip pat yra vietinių dokumentinių įrodymų, jog tatuiravimas buvo atliekamas Japonijos salose. Tai parodo dveji šaltiniai: Nihon Šioki (日本書紀, nihon shoki, liet. seniausios Japonijos kronikos) ir Kodžiki (古事記 kojiki, liet. Japonijos...
DaugiauAlkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių šventė Alkanų vaiduoklių, arba Džongjuan, šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) švenčiama kiekvienais metais, septinto Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė – viena iš tradicinių Kinijos švenčių, per kurią garbinami protėviai. Taip pat minima Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakosDaoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami Trijų valdovų elementais. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) yra valdovas Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną. Vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi), o Žemės elemento (kin. 地官, Di Guan) vardas Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo...
DaugiauČilinas
Čilinas (麒麟 qílín) – mitinė būtybė, paplitusi Kinijoje ir kituose Rytų Azijos regionuose, dar vadinama kinišku vienaragiu. Čilinas simbolizuoja ilgaamžiškumą ir klestėjimą. Kinai mano, kad čilinas pasirodo prieš išminčiaus ar valdovo gimimą arba mirtį. Tai geras ženklas, jis, manoma, reiškia gerovę ir ramybę. Anot legendų, čilinas pasirodė prieš Konfucijaus gimimą ir mirtį. Legendos sako, kad kiniškas vienaragis yra vienas iš 9 drakono sūnų, kuris padeda atskirti gėrį nuo blogio. Taip pat čilinas įtrauktas į 4 kilnių gyvūnų sąrašą kartu su kinišku drakonu, vėžliu, feniksu (Cultural China 2014). Išvaizda Čilinas gali būti labai įvairiai apibūdinamas. Sakoma, kad, skirtingai nei drakonas, čilinas pasirodo su dievais ir yra padaras, sukurtas iš ugnies. Jis priklauso dangaus būtybėms, bet neturi sparnų, kad galėtų skraidyti. Čilinas turi drakono galvą, keletą ragų, arklio kūną, nusėtą žaliais ir mėlynais žvynais, elnio kanopas ir lokio uodegą. Kai kuriais aspektais kiniškas vienaragis...
Daugiau