Maitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal). Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo pirmą kartą paminėtas III-iame mūsų eros amžiuje. Šiuose tekstuose teigiama, jog Maitrėja ateityje taps budizmo religijos pradininko, Sidharto Gautamos (skr. सिद्धार्थ गौतम, Siddhārtha Gautama) įpėdiniu, kuris apsireikš Žemėje, pasieks visišką nušvitimą ir mokys tikinčiuosius tyrosios Dharmos (skr. धर्म, Dharma) (Encyclopedia Britannica, 2020). Pranašystės ir pasakojimai apie Maitrėją yra randami Theravados (skr. थेरवाद, Theravāda), Mahajanos (skr. महायान, Mahāyāna) bei Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizmo krypčių kanoninėje literatūroje. Dauguma...
DaugiauKeturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
DaugiauMahakala
Mahakalos (skr. महाकाल, Mahākāla) vardu yra vadinama dievybė, kuri yra sutinkama hinduizmo, sikhizmo bei budizmo religinėse tradicijose. Hinduizme Mahakala yra laikoma nuožmiąja ir visa griaunančia dievo Šivos (skr. शिव, Śiva) manifestacijos forma. Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizme ji yra laikoma rūstybės ir įniršio dievybe dharmapala (jap. 護法善神, Gohōzenjin), kuri sergėja bei gina savaiminę tikrovės tvarką – dharmą (skr. धर्म, Dharma). Japonijoje Mahakala yra geriau žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikokuten) vardu ir yra garbinama kaip viena iš septynių laimės dievybių (jap. 七福神, Shichifukujin). Sikhizme Mahakala yra vadinamas Kalu, kuris yra Majos valdytojas. Išvaizda Mahakala yra dažniausiai vaizduojama turinti juodą arba mėlsvą kūno atspalvį. Šis spalvinis akcentas yra būdingas visoms dharmapala grupės dievybėms. Mahakala yra laikoma viena iš aštuonių stipriausių šios grupės dievybių, kurios kartu yra geriau žinomos bendriniu „Aštuonių baisiųjų“ pavadinimu. Šios baimę keliančios dievybių formos yra nušvitusių budų apsireiškimai, kurie siekia mokyti ir transformuoti pasaulį. Šios dievybės galvą neretai puošia penkios žmogaus kaukolės, kurios simbolizuoja...
DaugiauRakšasas
Rakšasas (skr. राक्षस rākṣasa) – Indijos mitologijos būtybė, kuri buvo įtraukta ir į budizmą (The Editors of Encyclopaedia Britannica, n.d.). Ši būtybė Japonijoje vadinama rasecu (jap. 羅刹 rasetsu) demonais. Šie demonai buvo ištremti iš dievų pasaulio ir priversti gyventi žemėje, o žmonija tapo jų aukomis (Mythology, n.d.). Rakšasais dažniausiai vadinami demonai, kurie medžioja kapinėse, valgo žmogieną ir geria karvių pieną. Rakšasas gali būti dviejų lyčių: ir vyras, ir moteris. Vyriškas rakšasas taip ir vadinamas – rakšasas, tačiau moteriška giminė turi šiek tiek kitokį pavadinimą – rakšasi (skr. Rākṣasī) (The Editors of Encyclopaedia Britannica, n.d.). Atsiradimo mitas Pati populiariausia istorija aiškina, kad šios būtybės buvo sukurtos atsitiktinai. Kai Brahma (skr. ब्रह्मा Brahmā), Indų mitologijoje žinomas, kaip dievas kūrėjas, Aukso amžiaus (skr. सत्य युग Satya Yuga) pabaigoje užmigo, rakšasas gimė iš jo gilaus kvėpavimo. Vos tik sukurti rakšasai pradėjo valgyti savo...
DaugiauMara
Mara (skr. मार Māra; kin. 天魔 Tiānmó) – budizmo demonas, vienas iš pirmųjų ne žmogiškos kilmės sutvėrimų, figūruojančių budizmo raštuose. Šis demonas, kurio vardas reiškia „žudiką“, atstovauja mus viliojančius ir klaidinančius troškimus ir yra labiausiai žinomas dėl bandymo sutrukdyti princui Sidhartai Gautamai (Budai Šakjamuniui) pasiekti nušvitimą. Vaizdavimas Budistų mitologijoje Mara dažniausiai vaizduojamas kaip baisus demonas, didžiulis dramblys, kobra arba jautis. Kai jam suteikiamas antropomorfinis pavidalas, Mara pateikiamas kaip storas padaras su mėlynai žalia arba raudona oda. Kaip ir dauguma rūsčių dievų Indijos kultūroje, paprastai jis turi tris akis ir gali turėti šešias rankas, jo galvą dažnai supa žmogaus kaukolių karūna, o jis pats vaizduojamas jodinėjantis drambliu. Taip pat teigiama, kad Mara gali pasisavinti kitų asmenų išvaizdą ir pasirodyti kaip žmogaus priešas arba mylimasis, taip sujaukdamas protą ir priversdamas žmogų priimti klaidingus sprendimus (Mythology). Mara budizmo kosmologijoje įkūnija nepaklusnumą, dvasinio gyvenimo...
DaugiauNaga
Žodis naga (skr. नाग nāgá) yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia „gyvatę“, dažniausiai – kobrą. Induizmo ir budizmo religijose Naga yra vadinama mitinė pusiau dieviškosios klasės būtybė, kuri yra pusiau žmogus, pusiau kobra. Tai yra stipri ir graži rūšis, kuri gali įgyti tiek absoliučią žmogaus formą, tiek absoliučią gyvatės formą. Šios būtybės gali būti pavojingos, tačiau taip pat gali būti ir naudingos žmonėms. Moteriškoji naga įvardijama kaip Nāginī arba Nāgis. Tai yra įspūdingo grožio gyvačių princesės. Rytų Indijos Manipuro dinastija, pietinėje Indijoje valdę Palavai ir valdančioji Funanės (Kambodžoje) šeima, visi patvirtino žmogaus ir nagi sąjungos kilmę (Vogal 1978). Nagų kilmė Pradžiapatis turėjo dvi sąžiningas ir nepaprastai gražias dukteris, Kadru ir Vinata. Abi dukterys ištekėjo už išminčiaus Kašjapo. Jis kiekvienai jų suteikė palaimą, tokią, kokios pačios norėjo. Kadru pasirinko tapti tūkstančio nagų motina, visų vienodai didingų. Tuo tarpu Vinata paprašė dviejų sūnų, kurie...
Daugiau