Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Solalis (Naujieji metai Korėjoje)

Parašė Karolina Meškinytė - 2017-05-26 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Solalis (설날 Seollal) – tai Korėjos Naujųjų metų šventė. Korėjoje Naujieji metai yra minimi du kartus. Viena šventė – sausio 1-ąją, o antroji – sutampa su Kinų Naujaisiais metais ir yra vadinama Solaliu. Šventė trunka tris dienas – dieną prieš Korėjos Naujuosius metus, Naujųjų metų dieną ir dieną po Naujųjų. Šventės data kiekvienais metais keičiasi kadangi ji priklauso nuo mėnulio kalendoriaus. Ir nors dabar Korėjoje paprastai yra naudojamas saulės kalendorius (nuo 1895 m.), mėnulio kalendorius dar ir šiomis dienomis daro įtaką korėjiečių tradicijoms ir kultūrai (Korean culture and information service, 2015). Istorija Pirmasis įrašas, kuriame buvo paminėtas Solalio arba Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių šventimas buvo aptiktas kinų istorijos knygoje, parašytoje VII a. „Sui knyga“ („Book of Sui“) (636 m.) ir „Senoji Tangų knyga“ („Old Book of Tang“) (945 m.) teigia, kad kiekvienų metų pirmąją dieną Šilos Karalystės (57...

Daugiau

Namhano kalno tvirtovė

Parašė Viktorija Tališauskaitė - 2017-05-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Namhano kalno tvirtovė (남한산성 Namhansanseong) buvo suprojektuota kaip atsarginė Džiosono (조선 Joseon) dinastijos (1392-1910) sostinė ir pastatyta kalnuotoje vietovėje, esančioje 25 km į pietryčius nuo Seulo. Karių-vienuolių pastatyta ir ginama tvirtovė talpino 4000 žmonių bei atliko svarbias valdžios vykdomąsias ir karines funkcijas. Seniausi išlikę griuvėsiai siekia VII a. Tvirtovė buvo keletą kartų atstatyta, ypatingai  XVII a. pradžioje, tikintis Čingų (清朝 Qing) dinastijos puolimo. Miestas įkūnija šio laikotarpio kariuomenės ginklavimosi koncepciją, pagrįstą Kinijos ir Japonijos įtaka ir pasikeitimais įtvirtinimų statyboje, susipažinus su vakarietiškais ginklais, kuriems reikalingas parakas. Nuolat apgyvendintas miestas ilgą laiką tarnavo kaip provinciali sostinė, kurios įtvirtinimų viduje yra išlikę įrodymų, kad čia būta įvairių kariuomenių, civilinių ir religinių pastatų. Tvirtovė yra tapusi korėjietiško suverenumo simboliu. Istorija Bekdžės karaliaus Ondžio sostinės teorija Dar ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais buvo manoma, kad vieta, kurioje šiandien stovi Namhano kalno tvirtovė, kažkada buvo sostinė, pastatyta...

Daugiau

Heinsa šventykla

Parašė Virginija Laukaitytė - 2017-05-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Heinsa (해인사 Haeinsa) – tai budistų šventykla Pietų Korėjoje, esanti ant Gaja kalno Pietų Gjongsango provincijoje. Šventyklos pavadinimas kilęs iš budistinių raštų ir reiškia: „nuoširdžiai apšviestas Budos pasaulis ir mūsų iš prigimties nesuterštas protas“. Heinsa labiausiai žinoma kaip Tripitaka Koreana, dar vadinamos Gorjo Tripitaka (고려 대장경 goryeo daejanggyeong),  Korėjos budistų raštų kolekcijos, saugykla. Heinsa yra viena iš Trijų Korėjos šventyklų-brangakmenių ir ji skelbia Dharmas arba Budos mokymus. Istorija Heinsa šventykla buvo pastatyta trečiaisiais Karaliaus Edžiango (애장왕 Aejang-wang) valdymo metais (802 m.), suvienytos Šilos laikotarpiu. Ją pastatė du korėjiečiai vienuoliai Sunungas (순응, Suneung) ir Idžiongas (이정 Ijeong). Šventykla Džiosono dinastijos laikotarpiu buvo kelis kartus atstatinėjama ir dabar ji – viena iš trijų pagrindinių šventyklų Pietų Korėjoje, vadinamų Trimis budizmo brangakmeniais, kurios veikia kaip saugyklos budistiniams šventiesiems raštams. Šventyklos pastatymą pina dvi legendos. Pirmoji teigia, kad du vienuoliai – Sunungas  ir Idžiongas – išvyko į Kiniją...

Daugiau

Kim Gu

Parašė Brigita Pauraitė - 2017-05-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Kim Gu (kor. 김구 Kim Koo) dar žinomas slapyvardžiu Bėkbomas (백범 Baekbeom), gimė 1876 m. rugpjūčio 29 d. , mirė – 1949 m. birželio 26 d. Pasižymėjo kaip politikas nacionalistas, aktyvus judėjimo už nepriklausomybę organizatorius, šeštasis ir paskutinysis Laikinosios Korėjos Respublikos Vyriausybės prezidentas, Korėjos Nepriklausomybės judėjimo prieš Japonijos imperiją lyderis ir nuo 1945 metų Pietų bei Šiaurės Korėjų susijungimo aktyvistas. Istoriografijoje aprašomas kaip prieštaringa asmenybė. Jaunystė  ir Donhako judėjimas  Kim Gu gimė 1876 m. rugpjūčio 29 dieną Hedžu (해주 Haeju), Pietų Hvanghės provincijoje (황해남도 Hwanghae), esančioje Šiaurės Korėjos pietvakariuose. Vienturtis ūkininko Kim Sunjongo (김순영 Kim Soon-Young) ir jo žmonos Kvak Nak Vonos (곽낙원 Kwak Nack-Won) sūnus. Gimimo vardas buvo Kim Čangamas (김창암 Kim Changahm). Šeima gyveno nepasiturinčiai, kaip ir dauguma kitų to meto korėjiečių šeimų. Kai Kim suėjo devyneri, jis pradėjo mokytis kiniškų klasikos tekstų privačiose kaimo mokyklose. Būdamas 16 metų, Kim...

Daugiau

Ban Kimunas

Parašė Milda Čepaitytė - 2017-05-12 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Ban Kimunas (반기문 Ban Ki Moon) Korėjos Respublikos diplomatas, aštuntas Generalinis sekretorius Jungtinių Tautų organizacijoje. Prieš tapdamas Generaliniu sekretoriumi, Ban Kimunas dirbo Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerijoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje. Diplomatinę karjerą pradėjo iš karto baigęs universitetą, pirmasis jo postas buvo Naujajame Delyje, Indijoje. Ankstyvasis gyvenimas ir studijos Ban Kimunas gimė 1944 m. birželio 13 dieną žemės ūkiu užsiimančiame Umsongo (음성 Eumseong) kaime, šiaurės Čungčongo (충청 Chungcheong) provincijoje, japonų okupacijos (1910-1945m.) laikotarpiu, artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų šeimoje. Kai Ban Kimunui buvo šešeri metai, jo tėvo verslas bankrutavo ir šeima buvo priversta pasitraukti į kalnus, kur jų nepasiektų tuo metu vykęs Korėjos karas (1950-1953m.). Karui pasibaigus, Ban Kimuno šeima grįžo gyventi atgal į Umsongą. Vidurinėje mokykloje Ban Kimunas buvo vienas geriausių mokinių, puikiai mokėjo anglų kalbą, lankė sustiprintas pamokas. 1956-aisiais metais bendraklasiai paskatino Kimuną parašyti...

Daugiau

Amitabha

Parašė Augustinas Jucys - 2017-05-10 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia begalinių (amžinųjų) nuopelnų, atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha dar pačioje senų senovėje  (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) buvo vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau, pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių kurį laiką buvo karalius, bet, susipažinęs su budizmo mokymais, atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara, kurio vardas...

Daugiau

Džiovang

Parašė Gabija Tuskenytė - 2017-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신  jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji  viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신  gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata.  Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuli) mite, kuriame aiškinamas gašinų atsiradimas. Šiame mite Džiovang minima kaip Josan Buin – ištikima žmona bei mylinti septynių vaikų mama. Ji kartu su vyru Namsonbi nors ir daug dirbdavo dėl savo šeimos, tačiau vis tiek gyvendavo vargingai.  Nežinodama kaip užsidirbti daugiau pinigų ir išlaikyti šeimą, Josan Buin nutarė parduoti rūbus ir papuošalus kitame kaimelyje už didesnę kaina,...

Daugiau

Hapkido

Parašė Gabrielė Varkalytė - 2017-05-06 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hapkido (합기도 hapkido) yra korėjiečių kovos menas, kuris susideda iš smūgių, spyrių, metimų, pasipriešinimo bei smaugimo. Tie, kurie mokosi hapkido, sugeba apginti save bei artimus žmones bet kurioje situacijoje. Hapkido moko studentus naudoti minimalią jėgą prieš stipresnį varžovą. Priešingai nei kiti kovos menai, hapkido nereikalauja fizinės jėgos, kad atliktum tam tikrus judesius. Kad valdytum priešininką ir jį nugalėtum, hapkido orientuojasi į tam tikrus kūno taškus ir jų turimą įtaką varžovui. Taip pat, dėmesys skiriamas stipriems smūgiams, spyriams, mostams. Jeigu judesiai yra atliekami tiksliai, jie gali būti labai veiksmingi prieš varžovus bei užpuolikus. Hapkido taip pat naudoja riešų laužimus kartu su keliomis metimų technikomis. Kartu sudėjus, hapkido sudaro beveik 300 specialių judesių kategorijų, kurias sudaro beveik 3500 technikų. Hapkido yra labai populiarus kovų menas dėl to, kad beveik bet kas, nesvarbu kokio amžiaus ar svorio žmogus būtų, gali praktikuoti šias...

Daugiau

Ju Guansun

Parašė Jekaterina Smirnova - 2017-05-06 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Ju Guansun (유관순, Yu Gwansun, gruodžio 16 d. 1902 m. – rugsėjo 28 d. 1920 m. ) – Korėjos Krikščionybės patriotė bei Kovo 1-osios judėjimo prieš imperinę Japonijos kolonijinę valdžią Korėjoje, vykusio Pietų Čungčonge (충청남도 Chungcheongnam-do), organizatorė. Ju Gvansun yra viena iš labiausiai žinomų judėjimo dalyvių, ir šio taikaus protesto dėka ji tapo Korėjos kovos už nepriklausomybę simboliu. Ju prisijungė prie Kovo 1-osios Korėjos nepriklausomybės judėjimo būdama tik vyresniųjų klasių mokinė. Kartu su kitais judėjimo atstovais, ji dalyvavo taikiame proteste Seule (서울 Seoul), kovo 1 ir 5 d. 1919 m., o praėjus porai savaičių organizavo protestą savo gimtajame mieste. Galų gale buvo suimta už savo veiksmus Japonijos karo policijos ir gavo trijų metų kalėjimo bausmę. Ten ji buvo kankinama už savo tęstinį aktivizmą ir mirė nuo traumų 1920 m. rugsėjį būdama 17 metų. Žinodami merginos galingumą kaip judėjimo už nepriklausomybę...

Daugiau

Senelė Samšin

Parašė Laima Paulauskytė - 2017-05-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, prižiūrinti moteris gimdymo metu bei globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas. Šamanų mitas Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems yra skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš sugalvotų mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą,  kuris apdainuojamas šamanų apeigoje  gut (굿 gut). Gut ritualuose ši istorija pasakojama, meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo bei prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas bendrai siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau Rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje; jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualų lopšinėje, pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš...

Daugiau