Kim Gu
Kim Gu (kor. 김구 Kim Koo) dar žinomas slapyvardžiu Bėkbomas (백범 Baekbeom), gimė 1876 m. rugpjūčio 29 d. , mirė – 1949 m. birželio 26 d. Pasižymėjo kaip politikas nacionalistas, aktyvus judėjimo už nepriklausomybę organizatorius, šeštasis ir paskutinysis Laikinosios Korėjos Respublikos Vyriausybės prezidentas, Korėjos Nepriklausomybės judėjimo prieš Japonijos imperiją lyderis ir nuo 1945 metų Pietų bei Šiaurės Korėjų susijungimo aktyvistas. Istoriografijoje aprašomas kaip prieštaringa asmenybė. Jaunystė ir Donhako judėjimas Kim Gu gimė 1876 m. rugpjūčio 29 dieną Hedžu (해주 Haeju), Pietų Hvanghės provincijoje (황해남도 Hwanghae), esančioje Šiaurės Korėjos pietvakariuose. Vienturtis ūkininko Kim Sunjongo (김순영 Kim Soon-Young) ir jo žmonos Kvak Nak Vonos (곽낙원 Kwak Nack-Won) sūnus. Gimimo vardas buvo Kim Čangamas (김창암 Kim Changahm). Šeima gyveno nepasiturinčiai, kaip ir dauguma kitų to meto korėjiečių šeimų. Kai Kim suėjo devyneri, jis pradėjo mokytis kiniškų klasikos tekstų privačiose kaimo mokyklose. Būdamas 16 metų, Kim...
DaugiauBan Kimunas
Ban Kimunas (반기문 Ban Ki Moon) Korėjos Respublikos diplomatas, aštuntas Generalinis sekretorius Jungtinių Tautų organizacijoje. Prieš tapdamas Generaliniu sekretoriumi, Ban Kimunas dirbo Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerijoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje. Diplomatinę karjerą pradėjo iš karto baigęs universitetą, pirmasis jo postas buvo Naujajame Delyje, Indijoje. Ankstyvasis gyvenimas ir studijos Ban Kimunas gimė 1944 m. birželio 13 dieną žemės ūkiu užsiimančiame Umsongo (음성 Eumseong) kaime, šiaurės Čungčongo (충청 Chungcheong) provincijoje, japonų okupacijos (1910-1945m.) laikotarpiu, artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų šeimoje. Kai Ban Kimunui buvo šešeri metai, jo tėvo verslas bankrutavo ir šeima buvo priversta pasitraukti į kalnus, kur jų nepasiektų tuo metu vykęs Korėjos karas (1950-1953m.). Karui pasibaigus, Ban Kimuno šeima grįžo gyventi atgal į Umsongą. Vidurinėje mokykloje Ban Kimunas buvo vienas geriausių mokinių, puikiai mokėjo anglų kalbą, lankė sustiprintas pamokas. 1956-aisiais metais bendraklasiai paskatino Kimuną parašyti...
DaugiauAmitabha
Amitabha kinų kalboje žinomas kaip Emituo (阿弥陀 Ēmítuó), japonų ir korėjiečių kalbose – kaip Amida (阿弥陀, 아미타). Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha) verčiant iš Sanskrito kalbos reiškia begalinę šviesą: Amita – „begalinis“, abha – „šviesa“. Todėl dažniausiai Amitabha verčiama kaip „begalinės šviesos Buda“. Amitabha yra dangiškasis Buda, aprašytas vienos iš budistinių mokyklų – Mahajanos raštuose. Amitabha taip pat yra svarbiausias Tyrosios žemės sektos buda. Šios budizmo atšakos išpažinėjų daugiausia sutiksime rytinėje Azijos dalyje. Kaip rašoma Mahajanos raštuose, Amitabha siekia begalinių (amžinųjų) nuopelnų, atsiradusių dėl gerų žmogaus darbų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Istorija Pagal Begalinio gyvenimo sutrą (Sukhavatuvyuha sutra), Amitabha dar pačioje senų senovėje (visatoje, egzistavusioje gerokai prieš mūsų dabartinę visatą) buvo vienuolis vardu Dharmakara. Tačiau, pagal Mahajanos budistų sutras, Amitabha iš pradžių kurį laiką buvo karalius, bet, susipažinęs su budizmo mokymais, atsisakė savo sosto ir tapo vienuoliu Dharmakara, kurio vardas...
DaugiauDžiovang
Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신 jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata. Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuli) mite, kuriame aiškinamas gašinų atsiradimas. Šiame mite Džiovang minima kaip Josan Buin – ištikima žmona bei mylinti septynių vaikų mama. Ji kartu su vyru Namsonbi nors ir daug dirbdavo dėl savo šeimos, tačiau vis tiek gyvendavo vargingai. Nežinodama kaip užsidirbti daugiau pinigų ir išlaikyti šeimą, Josan Buin nutarė parduoti rūbus ir papuošalus kitame kaimelyje už didesnę kaina,...
DaugiauHapkido
Hapkido (합기도 hapkido) yra korėjiečių kovos menas, kuris susideda iš smūgių, spyrių, metimų, pasipriešinimo bei smaugimo. Tie, kurie mokosi hapkido, sugeba apginti save bei artimus žmones bet kurioje situacijoje. Hapkido moko studentus naudoti minimalią jėgą prieš stipresnį varžovą. Priešingai nei kiti kovos menai, hapkido nereikalauja fizinės jėgos, kad atliktum tam tikrus judesius. Kad valdytum priešininką ir jį nugalėtum, hapkido orientuojasi į tam tikrus kūno taškus ir jų turimą įtaką varžovui. Taip pat, dėmesys skiriamas stipriems smūgiams, spyriams, mostams. Jeigu judesiai yra atliekami tiksliai, jie gali būti labai veiksmingi prieš varžovus bei užpuolikus. Hapkido taip pat naudoja riešų laužimus kartu su keliomis metimų technikomis. Kartu sudėjus, hapkido sudaro beveik 300 specialių judesių kategorijų, kurias sudaro beveik 3500 technikų. Hapkido yra labai populiarus kovų menas dėl to, kad beveik bet kas, nesvarbu kokio amžiaus ar svorio žmogus būtų, gali praktikuoti šias...
DaugiauJu Guansun
Ju Guansun (유관순, Yu Gwansun, gruodžio 16 d. 1902 m. – rugsėjo 28 d. 1920 m. ) – Korėjos Krikščionybės patriotė bei Kovo 1-osios judėjimo prieš imperinę Japonijos kolonijinę valdžią Korėjoje, vykusio Pietų Čungčonge (충청남도 Chungcheongnam-do), organizatorė. Ju Gvansun yra viena iš labiausiai žinomų judėjimo dalyvių, ir šio taikaus protesto dėka ji tapo Korėjos kovos už nepriklausomybę simboliu. Ju prisijungė prie Kovo 1-osios Korėjos nepriklausomybės judėjimo būdama tik vyresniųjų klasių mokinė. Kartu su kitais judėjimo atstovais, ji dalyvavo taikiame proteste Seule (서울 Seoul), kovo 1 ir 5 d. 1919 m., o praėjus porai savaičių organizavo protestą savo gimtajame mieste. Galų gale buvo suimta už savo veiksmus Japonijos karo policijos ir gavo trijų metų kalėjimo bausmę. Ten ji buvo kankinama už savo tęstinį aktivizmą ir mirė nuo traumų 1920 m. rugsėjį būdama 17 metų. Žinodami merginos galingumą kaip judėjimo už nepriklausomybę...
DaugiauSenelė Samšin
Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, gimdymo metu prižiūrinti moteris, globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas. Šamanų mitas Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą, kuris apdainuojamas šamanų apeigoje gut (굿 gut). Gut ritualuose ši istorija pasakojama meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo ir prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualinėje lopšinėje pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš dangaus, iššokai iš žemės“...
DaugiauČiondživango kronikos
Čiondživango kronikos (kor. 천지왕 본풀이 Čiondživang Bonpuri) yra Korėjos sukūrimo mitas, kuris tradiciškai yra pasakojamas šamanų, mažoje Dedžiu saloje. Tai yra vienas geriausiai žinomų sukūrimo mitų visoje Korėjos šalyje, kurio detalės dažnai randamos ir kitose legendose apie Korėjos atsiradimą. Dievybės Čiondživango vardas reiškia „Dangaus ir žemės karalius“ ir nežiūrint į tai, kad jo vardas yra mito pavadinime, pats Čiondživangas yra antraeilis personažas. Mito pagrindiniai herojai yra jo du sūnūs, Didžioji Žvaigždė ir Mažoji Žvaigždė. Mitas prasideda kaip ir daugelis kitų atsiradimo mitų, nuo pasaulio sukūrimo. Iš pat pradžių nebuvo nei žemės, nei dangaus, tik vientisa tuštuma. Tačiau vieną dieną tuštumoje atsirado tarpas ir viskas, kas buvo šviesiau nei tarpas, pakilo į viršų ir tapo dangumi. Viskas, kas buvo tamsiau nei tarpas, nukrito į apačią ir tapo žeme. Iš dangaus nukrito šviesiai mėlynas lašas rasos, o iš žemės pakilo tamsus...
DaugiauPietų Korėjos etiketas
Pietų Korėjos etiketas – tai Pietų Korėjoje per ilgą laiką susiformavusios visuotinai priimtino elgesio taisyklės, kurios sukūrė savitą šalies kultūrą, kurią daugiausiai paveikė konfucianizmas, budizmas, savita korėjiečių kibun (기분 kibun) samprata. Istorija Pirmieji įrašai, kurie minėjo Korėją, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. m. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi, kaip taikūs ir savo elgesį remiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija, visuomenė. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui (Vegdahl, Hur 2012, p.21). Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei...
DaugiauE-sportas Rytų Azijoje
Elektroninis sportas – tai vienas iš varžymosi būdų žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Į tai įeina: pirmo asmens šaudyklės, platforminiai koviniai žaidimai, strateginiai ar kortų žaidimai. E-sporto pradžia yra siejama su 1998 m., nes JAV kompiuterinių žaidimų kūrėja „Blizzard Entertainment“ išleido realaus laiko strateginį žaidimą „Starcraft“, ir jis tapo sensacija visame pasaulyje, dėl aukštos kokybes grafinio dizaino, puikios muzikos kompozicijos bei paprasto ir įdomaus valdymo. Šioje srityje taip pat yra profesionalūs atletai, kurie, kaip ir įvairiausių sporto šakų profesionalai koncentruojasi į konkretų žaidimą ir siekia tapti geriausiais. E-sporto profesionalus taip pat reikėtų vadinti sportininkais, bet šiais laikais dauguma žmonių, šių atletų nepripažįsta. Nors, kaip ir kiekvienas sportininkas, šie profesionalai patiria didžiulį krūvį, laikydamiesi griežto kasdienio grafiko, kuris reikalauja nuolatinių treniruočių 12 ar daugiau valandų per parą. Dažnai yra rengiami įvairiausių tipų žaidimų turnyrai, kurių priziniai fondai siekia 10 000 JAV dolerių....
Daugiau