Čiondživango kronikos
Čiondživango kronikos (kor. 천지왕 본풀이 Čiondživang Bonpuri) yra Korėjos sukūrimo mitas, kuris tradiciškai yra pasakojamas šamanų, mažoje Dedžiu saloje. Tai yra vienas geriausiai žinomų sukūrimo mitų visoje Korėjos šalyje, kurio detalės dažnai randamos ir kitose legendose apie Korėjos atsiradimą. Dievybės Čiondživango vardas reiškia „Dangaus ir žemės karalius“ ir nežiūrint į tai, kad jo vardas yra mito pavadinime, pats Čiondživangas yra antraeilis personažas. Mito pagrindiniai herojai yra jo du sūnūs, Didžioji Žvaigždė ir Mažoji Žvaigždė. Mitas prasideda kaip ir daugelis kitų atsiradimo mitų, nuo pasaulio sukūrimo. Iš pat pradžių nebuvo nei žemės, nei dangaus, tik vientisa tuštuma. Tačiau vieną dieną tuštumoje atsirado tarpas ir viskas, kas buvo šviesiau nei tarpas, pakilo į viršų ir tapo dangumi. Viskas, kas buvo tamsiau nei tarpas, nukrito į apačią ir tapo žeme. Iš dangaus nukrito šviesiai mėlynas lašas rasos, o iš žemės pakilo tamsus...
Daugiau
Pietų Korėjos etiketas
Pietų Korėjos etiketas – tai Pietų Korėjoje per ilgą laiką susiformavusios visuotinai priimtino elgesio taisyklės, kurios sukūrė savitą šalies kultūrą, kurią daugiausiai paveikė konfucianizmas, budizmas, savita korėjiečių kibun (기분 kibun) samprata. Istorija Pirmieji įrašai, kurie minėjo Korėją, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. m. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi, kaip taikūs ir savo elgesį remiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija, visuomenė. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui (Vegdahl, Hur 2012, p.21). Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei...
Daugiau
E-sportas Rytų Azijoje
Elektroninis sportas – tai vienas iš varžymosi būdų žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Į tai įeina: pirmo asmens šaudyklės, platforminiai koviniai žaidimai, strateginiai ar kortų žaidimai. E-sporto pradžia yra siejama su 1998 m., nes JAV kompiuterinių žaidimų kūrėja „Blizzard Entertainment“ išleido realaus laiko strateginį žaidimą „Starcraft“, ir jis tapo sensacija visame pasaulyje, dėl aukštos kokybes grafinio dizaino, puikios muzikos kompozicijos bei paprasto ir įdomaus valdymo. Šioje srityje taip pat yra profesionalūs atletai, kurie, kaip ir įvairiausių sporto šakų profesionalai koncentruojasi į konkretų žaidimą ir siekia tapti geriausiais. E-sporto profesionalus taip pat reikėtų vadinti sportininkais, bet šiais laikais dauguma žmonių, šių atletų nepripažįsta. Nors, kaip ir kiekvienas sportininkas, šie profesionalai patiria didžiulį krūvį, laikydamiesi griežto kasdienio grafiko, kuris reikalauja nuolatinių treniruočių 12 ar daugiau valandų per parą. Dažnai yra rengiami įvairiausių tipų žaidimų turnyrai, kurių priziniai fondai siekia 10 000 JAV dolerių....
Daugiau
Talčumas
Talčumas (탈춤 talchum) gali būti apibūdinamas kaip korėjietiškas šokis su kaukėmis, kurio metu mėgdžiojama, kalbama ir net kartais dainuojama. Nors dauguma korėjiečių mano, kad talčumas yra tiesiog šokių drama su kaukėmis. Daugiau nei 700 metų, Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystėje apimančią vietą, kurioje šiuo metu yra šiaurinė Korėja ir dalis Mandžiūrijos, buvo atliekama rūmų muzika ir šokiai iš centrinės Azijos, Kinijos, Mandžiūrijos ir Korėjos, kurios vadinosi čiso (지소 Chiso). Gogurjo kaimyninėje karalystėje Pekčė (백제 Paekche), kaip budistinė forma buvo atliekamas šokis su kaukėmis rūmuose, kuris vadinasi korėjietiškai kiak (기악 kiak). Arijų bruožai ant kai kurių kaukių aiškiai parodė Indijos arba centrinės Azijos bruožus (Ministry of Foreign Affairs and Trade 2007). Trijų Karalysčių periodas Dėl įrašų stygiaus sunku kruopščiai apibūdinti Korėjos Trijų Karalysčių periodo pasirodymus bei teatrą. Kinijos, Japonijos ir Korėjos įrašai prasideda nuo VII a., kurie davė šiek tiek žinių apie...
Daugiau
Songgjunguano universitetas
Songgjunguano universitetas (성균관 Sungkyunkwan, SKKU) – tai seniausias tebeveikiantis universitetas Rytų Azijoje. Įkurtas 1398 metais, kaip aukščiausia nacionalinė švietimo institucija Džiosono (조선 Joseon) dinastijos pradžioje, Korėjoje. Ši mokslo įstaiga yra viena garsiausių iš privačių universitetų visoje Pietų Korėjoje. SKKU pagrindinė ideologija Su-Gi-Či-In (수기치인 (修己治人) Su-Gi-Chi-In) skelbia, kad universiteto studentai siekia tapti pasauliniais lyderiais ir pasitarnauti savo šaliai. SKKU siekia išugdyti kuo daugiau kūrybiškų ir talentingų studentų su plačia pasaulėžiūra. Korėjietiško žodžio „Songgjunguan“ pažodinė reikšmė yra institucija, kurianti harmoningą visuomenę, tobulus žmones (The Complete University Guide, 2015). Universiteto struktūra SKKU sudarytas iš dviejų universiteto miestelių-fakultetų. Pirmasis miestelis, kuriame mokomasi humanitarinių ir socialinių mokslų, yra centriniame Seule (서울 Seoul), o antrasis, kur gilinamasi į gamtos mokslus, yra Suvono mieste (수원 Suwon). Šiuo metu humanitarinių ir socialinių mokslų miestelyje yra 6 mokyklos, 3 kolegijos ir daugybė aukštųjų mokyklų. Vienoje iš fakulteto įstaigų, Rytų Azijos...
Daugiau
Arirangas
Arirangas (아리랑 arirang) – populiari korėjietiška liaudies daina, tapusi ne tik tolimos praeities kultūrinių palikimu, modernios istorijos dalimi, bet taip pat ir nacionaliniu simboliu. Daina tapo tokia populiari, jog neretai yra vadinama ir neoficialiuoju himnu. 2012-ųjų gruodį UNESCO oficialiai įtraukė Arirangą į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kilmė Iškelta daug hipotezių apie Arirango atsiradimą, tačiau nėra patikimų duomenų, leidžiančių spręsti apie dainos kilmę. Arirango perdavimas žodžiu ir rašytinių šaltinių stygius lėmė šių hipotezių gausą. Aljong (알영 alyeong) legenda byloja, jog daina atsirado dar Šilos karalystėje (신라 Silla) (57 m. pr. m. e. – 935 m.). Karalystės įkūrėjas ir pirmasis karalius turėjo žmoną, vardu Aljong, kuri buvo labai dosni vietiniams ūkininkams bei keliaujantiems pirkliams. Valstiečiai, norėdami parodyti padėką, pradėjo dainuoti dainas, giriančias jos didžiadvasiškumą. Laikui bėgant Aljong pakito ir tapo Arirang. Kita legenda – Arang (아랑 arang) – pasakoja apie Miljange...
Daugiau
Gorjo
Gorjo (고려 Goryeo) – valstybė Korėjos pusiasalyje, egzistavusi 918–1392 m. Gorjo susikūrė 918 metais, suvienijo Tris karalystes 935 metais, ir valdė Korėją, kol buvo pakeista 1392 metais Džosono dinastijos. Būtent Gorjo laikotarpiu šalis pradėjo formuoti savo unikalią tradicinę kultūra atskirai nuo likusios Rytų Azijos. Pavadinimas Gorjo kilo sutrumpinus vienos seniausių karalysčių Korėjoje, Gogurjo (Goguryeo), pavadinimą. Vakarų kalbose paplitęs Korėjos pavadinimas kilęs iš Gorjo pavadinimo. Susikūrimas Šilos dinastija, kuri apjungė tris Korėjos karalystes 668 metais, IX a. pabaigoje susilpnėjo ir neteko galios prieš vietinius kunigaikščius. Dėl to šalyje prasidėjo pilietinis karas, sukilimai. Sukilėliai buvo vedami vadų Gung Jė (궁예 Gung Ye), Džin Huono (진훤 Jin Hwon), Jang Gilio (양길 Yang Gil) ir Gjon Huono (견훤Gyeon Hwon). Gung Jė įkūrė Vėlyvąją Gogurjo (Hugoguryeo, vėliau pervadinta į Taebong), o Gjon Huonas įkūrė Vėlyvąją Bekdžę (후백제 Hubaekje). Kartu su silpstančia Šilos dinastija šios...
Daugiau
Prostitucija Pietų Korėjoje
Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, tiek ekonomikoje, tiek kultūroje. Lyginant šalies BVP su kitomis pasaulio šalimis, Pietų Korėja užima tryliktą vietą pasaulyje ir net penktą vietą Azijoje (Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. duomenimis). Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl didžioji dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės. Nepaisant to kaip ir kitos ekonomiškai stiprios pasaulio šalys, P. Korėja susiduria ir su didelėmis problemomis. Viena jų – prostitucija, kuri yra laikoma nelegalia veikla, nusižengianti moralės normoms ir didelė opa Korėjos tradicijoms bei kultūrai. Istorija Korėjos prostitucijos kilmė datuojama dar nuo Silos (Shilla) laikotarpio, Džosono dinastijos, kai buvo įkurta Kisaeng sistema. Kiseang namuose gyvenančios moterys buvo linksmybių instrumentas, kuris atlikdavo įvairius pasirodymus: dainuodavo, šokdavo, grodavo, išsilavinusiems šalies vyrams, kurie atvykdavo pasilinksminti. Moterys buvo oficialiai sankcionuotos valdančiojo elito...
Daugiau
Korėjietiški vardai
Asmenvardis arba antroponimas (iš graikų kalbos anthropos „žmogus“, + onoma „vardas“) – žmogui suteiktas arba jo paties pasirinktas tikrinis žodis. Tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje korėjiečiai turi pavardės ir vardus. Tačiau, korėjiečių kalboje terminas „vardas“, irum (이름 Ireum) ar songmjong (성명 Seongmyeong), dažnai tuo pačiu nurodo pavardę (성 Seong) ir vardą. Todėl paprastai, kuomet kalbama apie korėjietišką vardą, norima paminėti ir vardą ir pavardę kartu, kadangi dėl susiklosčiusių tradicijų, pavardės ar vardo atsikyrimas vienas nuo kito dažnai rodo nepagarbą ir pažeminimą. Pilnas korėjietiškas vardas paprastai yra sudaromas iš trijų skiemenų. Pirmasis vardo skiemuo nusako pavardę, o likusieji du – vardą. Atvirkščiai nei daugumoje vakarietiškų kultūrų, Korėjoje pirma rašoma pavardė, o tik paskui vardas. Pavyzdžiui, varde So Kang Džiun (서강준 Seo Kang Joon), So (서 Seo) yra pavardė, o Kang Džiun (강준 Kang Joon) – vardas. Beje, rašant ar netgi tariant pilną vardą, nėra...
Daugiau
Korėjietiška arbatos ceremonija
Korėjietiška arbatos ceremonija (茶禮, 다례 Darye, liet. „arbatos etiketas“ arba „arbatos ritualas“) – Korėjoje paplitęs tradicinis arbatos patiekimo būdas, praktikuojama ir saugoma korėjiečių daugiau nei tūkstantį metų. Pagrindinis Korėjos arbatos ceremonijos elementas yra lengvas ir natūralus mėgavimasis arbata per paprastą ceremonijos ritualą. Arbatos ceremonijos Korėjoje šiuo metu yra atnaujinamos, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir rasti harmoniją šiuolaikiniame, greito tempo Korėjos kultūros gyvenime, o taip pat, atkurti ir palaikyti vieną iš ilgalaikių Korėjos meno tradicijų, kurios taip buvo puoselėjamos protėvių. Istorija Į Korėją arbata atkeliavo iš Kinijos ankstyvaisiais Gorjo (Goryeo) dinastijos metais (918-1392) per budistų vienuolius, bet iki 1970-tųjų metų nėra išlikusių jokių pėdsakų apie arbatos ceremonijas. Ne todėl, kad jų nebuvo, bet dėl politikos ir kultūros perversmų daug senovinių būdų buvo netekta“ (Teoh 2015). Po 1953-ųjų metų Korėjos karo, vyras, vardu Čė Bomsulas (Choi Beom-sul) (vėliau vadintas Garbingasis Hjo Dangas (Hyo-Dang),...
Daugiau
