Hangulis
Hangulis (kor. 한글 Hangeul) – tai Pietų ir Šiaurės Korėjoje naudojama fonografinė-skiemeninė rašto sistema, kurią sudaro 24 ženklai. Šiaurės Korėjoje dažniausiai vadinama džosonguliu (kor. 조선글 Chosŏn’gŭl) arba uri kulča (kor. 우리글자 uri kŭlcha). Korėjiečiams, ypač Pietų Korėjoje, hangulis turi didelę kultūrinę reikšmę. Tai – tautos ir nacionalinės kultūros simbolis. Kiekvienais metais švenčiama Hangulio diena, o jo kūrėjas karalius Sedžongas (kor. 세종대왕 Sejong Daewang) iki šių dienų labai gerbiamas. Jo atvaizdą galima išvysti ant banknotų ir oficialių antspaudų, įvairios institucijos, bendruomenės ir gatvės yra pavadintos jo vardu (Lee, Ramsey 2000, p. 2). Per pastaruosius penkis šimtmečius hangulis turėjo įvairių pavadinimų, pats žodis hangulis pradėtas vartoti palyginti neseniai – 1912 m. Han (한)– tai senovinis korėjietiškas žodis, reiškiantis „puikus, didis“; gul (글) reiškia „raštas“ (Lee, Ramsey 2000, p.13). Šiaurės Korėjoje žodis han dažnai siejamas su Pietų Korėja, todėl dėl nacionalistinių priežasčių...
Daugiau
Korėjos šamanizmas
Šamanizmas – tai tikėjimas, kad kiekvienas gamtos pasaulio objektas turi savo dvasią (Suh 2004, p. 333). Kai kurie mokslininkai apibrėžia šamanizmą iš esmės siedami jį su folkloru, kiti, pabrėždami kultūros normas, socialinę struktūrą, dvasinį etosą, bei maginį-religinį tos kultūros kontekstą. Šamanizmas yra laikomas glaudžiai susijusiu su jį atliekančio šamano dvasiniu patirimu. Tikima, kad šamanai geba susisiekti su dievybėmis ir numatyti jų pageidavimus. Šių gebėjimų dėka jie gali pranašauti ateitį ir pasitarnauti žmonėms (Yoon 1996, p. 188). Tipologija Šiais laikais Korėjos šamanizmas beveik išimtiniais atvejais tapatinamas su tokiais terminais kaip mudang (무당), reiškiančiu moteriškosios lyties šamanę, ir baksu (박수), reiškiančiu vyriškosios lyties šamaną. Tačiau baksu atliekamas vaidmuo Korėjos religijoje yra nereikšmingas, tad Korėjos šamanizmas iš esmės yra laikomas mudang kultu. Yra dvi termino mudang atsiradimo teorijos. Pagal vieną iš jų, terminas yra kildinamas iš kinų kalbos. Kadangi praeityje Korėja naudodavo kinišką rašto sistemą, manoma,...
Daugiau
Pansoris
Pansoris (kor. 판소리) yra korėjietiškos muzikos žanras arba solo opera, kurioje šoka, dainuoja ir pasakoja vienas dainininkas sori-ggun (kor. 소리꾼). Šiam dainininkui akompanuoja būgnininkas gosu (kor. 고수). Taip pat didelę reikšmę turi ir trečiasis pansorio elementas – publika. Pasirodymo metu žiūrovai gali ne tik mėgautis muzika, bet ir atlikti tam tikrą vaidmenį. Klausydamiesi pansorio, žiūrovai savanoriškai palaiko atlikėją: šaukia eolssigu (kor. 얼씨구) arba jotta (kor. 좋다), todėl pasirodymas tampa dar malonesnis ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams (21 Icons of Korean culture, p. 255). Pansorio pavadinimas yra dviejų žodžių junginys: pan (kor. 판), reiškiantis „vieta, kurioje susirenka žmonės“, ir sori (kor. 소리), kurio reikšmė – „garsas“. Taigi pansoris iš esmės reiškia „tradicinė daina, atliekama didelei auditorijai“. Kilmė. Šio muzikos žanro pradžia nėra tiksliai žinoma; manoma, kad pansoris atsirado XVIII a. vid. (vėlyvojoje Josenono eroje), kai pannoreum (kor. 판놀, „liaudies pramogos“) buvo sujungtas su kaimo egzorcizmo ritualais ir taip sukurta nauja meno forma (Exploring Korean History through World Heritage, p. 155). Kad pansoris išliktų kaip meno forma, jis nemažai transformuotas....
Daugiau
Hanbokas
Hanbokas (한복 Hanbok) – tradicinis korėjiečių drabužis, dėvėtas Džiosono (조선 Joseon) dinastijoje. Šiaurės Korėjoje jis vadinamas Joseon-ot (kor. 조선옷). Moterų kostiumas susideda iš sijono, vadinamo čima (치마 chima), ir švarkelio, vadinamo džiogoriu (저고리 jeogori), kuris surištas dviem ilgais kaspinais ir baigiasi šiek tiek žemiau krūtinės. Vyriški kostiumai susideda iš plačių, prie kulkšnių pririštų kelnių, vadinamų badži (바지 baji), ir ilgesnio švarkelio, taip pat vadinamo džiogoriu. Hanboko forma yra paprasta, drabužis tiek vyrams, tiek moterims leidžia lengvai judėti, dirbti ir padeda paslėpti kūno formas. Šiais laikais korėjiečiai hanboką nešioja tik ypatingomis progomis ir tradicinių švenčių metu (Suh 2004, p. 391). Istorija Tradicinis hanbokas turi ilgą istoriją, ją galima atsekti nuo seniausių laikų. Pagrindiniai rūbai, t. y. džiogoriai (švarkai) ir badži (kelnės), buvo sukurti Trijų karalysčių laikotarpiu (삼국시대 Samguk sidae, 313–668 m.), kai Korėjoje egzistavo Gogurio (고구려 Goguryeo), Pekčės (백제 Baekje) ir Silos (신라 Silla) karalystės, ir išliko iš...
Daugiau
Tradiciniai korėjietiški patiekalai
Tradiciniai korėjietiški patiekalai – korėjiečiams būdingų, juos reprezentuojančių arba iš Korėjos pusiasalio kilusių patiekalų visuma. Dauguma Pietų Korėjos patiekalų receptų kilo iš Šiaurės Korėjos, tačiau dėl klimato ir ekonominių priežasčių Pietų Korėjos maisto kultūra labai skiriasi. Korėjiečių virtuvė pasižymi aštrumu, todėl kartais yra vadinama Azijos meksikiečių virtuve. Istorija Korėjiečiai pradėjo auginti javus nuo neolito vidurio, o ryžius nuo maždaug 2000 m. pr. Kr. Įvairiausios pupos maistui buvo naudojamos nuo pat Korėjos istorijos pradžios. Todėl ryžiai, pupos ir įvairiausi javai tapo Korėjos virtuves pagrindu. Kadangi Korėjos pusiasalis iš visų trijų pusių yra apsuptas jūros ir turi daug upių, šalis buvo gausiai aprūpinta jūrų gėrybėmis. Dėl smarkių sezoninių pasikeitimų korėjiečiai jau ankstyvaisiais civilizacijos laikotarpiais įgudo fermentuoti maistą, kaip jeotgal (젓갈) (sūdytos jūrų gerybės). Taip pat korėjiečiai buvo gabūs medžiotojai, todėl įkūrė gilias mėsos gaminimo tradicijas. Dėl tokių sąlygų kasdienis ryžių, pupų...
Daugiau
Hanokas
Hanokas (한옥, hanok) – tai tradicinis korėjietiškas namas. Šis terminas vartojamas norint atskirti korėjietiško tipo namus nuo vakarietiškų ir japoniškų pastatų, kurių Korėjoje pradėjo atsirasti XX a. (The academy of Korean Studies, 2009, p. 168). Raida Nuo pat neolito laikų žemdirbystės plitimas leido žmonėms įsikurti ir gyventi rąstiniuose arba moliniuose namuose. Dažniausiai namų grindis tvirtindavo purvu: į iškastą žemę pridėdavo medžio anglių. Tokie namai būdavo 50–70 cm įkasti į žemę. Nuo bronzos amžiaus jie nebebuvo taip giliai kasami į žemę, o Trijų karalysčių laikotarpiu (313–668 m.) korėjiečiai pradėjo gyventi hanokuose. Dėl socialinės, ekonominės ir kultūrinės raidos namai išsivystė iš paprastų pastogių, kurios būdavo skirtos tik būtiniausiems poreikiams tenkinti (valgymui ir miegojimui), iki sudėtingų ir įvairialypių konstrukcijų, kuriose atsirado vietos galvijams, grūdų saugykloms, pagrindiniam pastatui ir kitiems priestatams (An encyclopaedia of Korean Culture 2004, p. 413). Statant tokį namą, pirmiausia reikėjo tinkamai pasirinkti...
Daugiau
Tekvondo
Tekvondo (태권도 taekwondo) yra vienas iš Korėjos kovos menų, reiškiantis rankų ir kojų techniką. Pavadinimas perimtas iš trijų kiniškų ženklų: tae – tai kojų technika, kwon – rankų technika, do – įvairūs procesai, apimantys specialisto kūną ir mintis. Do yra pasiekiamas treniruočių, įvairių formų ir laužiant taikinius būdu. Visa tai paremta įvairiomis rankų ir kojų technikomis (21 Icons of Korean culture 2009, p. 242). Istorija Senovės Korėjoje, maždaug prieš 5000 m., tekvondo stiliaus kovoje egzistavo tam tikras rankų susikibimas, kuriame nenaudojo ginklų. Valdant Goro dinastijai, subakdo (수박도, „kovojimas be ginklų“) tapo populiariu savigynos būdu, nenaudojant jokių ginklų, o tik rankas ir kojas. Jeseonų dinastijos atstovai įtraukė ir kitų Rytų Azijos kovos menų judesių, kad sukurtų naują kovos techniką. Už tekvondo tobulinimo slypi Korėjos kovos meno filosofija, kuri susifokusuoja į pagrindines vertybes: ištikimybę tautai, apginant save ir silpnesnį asmenį nuo išorinės grėsmės, ir, svarbiausia, kūno bei proto lavinimą (21 Icons of Korean...
Daugiau
