Hacumode
Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose.
Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės.
Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015).
Naujųjų metų svarba
Naujųjų metų šventinis laikotarpis užima svarbią vietą kiekvieno Tekančios Saulės šalies gyventojo gyvenimo kasdienybėje.
Šis laikotarpis prasideda kartu su Naujųjų metų išvakarėmis (jap. 大晦日, Ōmisoka), pirmosios naujųjų metų dienos sutikimu (jap. 元日, Genjitsu) bei tęsiasi iki sausio 7 dienos.
Šiuo periodu dauguma šalies mokyklų ir įmonių užsidaro, žmonės atostogauja, tvarko savo namus, grąžina skolas, lanko artimuosius ir draugus, keičiasi dovanomis.
Taip pat, šiuo laikotarpiu Japonijos visuomenėje yra priimta per pirmąsias tris naujųjų metų dienas (jap. 三箇日, San-ga-nichi) sudalyvauti Hacumode renginyje, t.y. pirmą kartą naujaisiais metais apsilankyti šventykloje (Hamada, 2014).
Renginio kilmės istorija
Hacumode ištakos yra siejamos su Tošikomori (jap. 年籠り, Toshikomori) papročiu.
Pagal šį senovės paprotį, šeimos patriarchas nuo naujųjų metų išvakarių (jap. 大晦日, Ōmisoka) iki naujųjų metų ryto (jap. 元日, Genjitsu) turėjo melstis savo vietinio dievo globėjo (jap. 氏神, Ujigami) šventykloje.
Vėliau šis paprotys buvo padalintas į dvi dalis: apsilankymą šventykloje naujųjų metų išvakarėse (jap. 除夜詣, Joyamōde) bei apsilankymą šventykloje pirmąją naujųjų metų dieną (jap. 元日詣, Genjitsumōde).
Būtent pastarasis apsilankymas ir yra laikomas pagrindiniu dabartinio Hacumode renginio prototipu.
Iki Edo istorinio periodo (jap. 江戸時代, Edo jidai) (1603 – 1868 m.) pabaigos japonai pirmąją naujųjų metų dieną paprastai lankydavosi ne tik savo vietinio dievo globėjo šventykloje, bet ir kitose šventyklose, kurios buvo išsidėsčiusios sėkmę nešančiame kryptimi (jap. 恵方詣, Ehōmairi).
Meidži istorinio periodo (jap. 明治時代, Meiji jidai) (1868–1912) viduryje, Japonijos geležinkelių kompanija (jap. 日本鉄道, Nippon Tetsudō) kartu su šalies šventyklomis surengė kampaniją, kurios metu ragino gyventojus pirmąją naujųjų metų dieną naudotis traukinių teikiamomis paslaugomis bei tokiu būdu apsilankyti tolimose, tačiau žymiose šalies šventyklose.
Manoma, kad būtent ši iniciatyva ir tapo pagrindu šiuolaikinio Hacumode renginio susiformavimui. Jos dėka, plačiosios visuomenės naujametiniai apsilankymai įvairiose šalies šventyklose tapo kasmetine, naujametine praktika.
Vis dėlto, nepaisant laipsniško, naujametinio papročio transformacijos proceso, šiandieninėje Japonijoje vis dar yra keletas regionų, kuriuose yra išlikusi praktika lankytis savo dievo globėjo šventykloje du kartus: pirmąjį kartą – naujųjų metų išvakarėse, ir antrąjį – pirmąją naujųjų metų dieną. Šis paprotys yra vadinamas „Dviejų metų vizitu“ (jap. 二年参り, Ninenmairi) (Saeki, M., Tojo, S., Nishitsuji, S., 2017).
Renginio tradicijos ir papročiai
Hacumode metu Tekančios Saulės šalies gyventojai lankosi šventyklose, meldžiasi, ant specialių medinių lentelių, vadinamų Ema (jap. 絵馬, Ema) užrašo savo prašymus ir tikslus, tikdėdamiesi sėkmingų metų.
Pirmojo metinio apsilankymo metu lankytojai šventyklų ofisuose taip pat gali įsigyti Omamori talismanų bei amuletų, nuo blogio apsaugančių Hamaja strėlių (jap. 破魔矢, Hamaya), Kadzeguruma vėjo malūnėlių (jap. 風車, Kazeguruma) bei iš bambuko pagamintų, verslui sėkmę nešančių grėblio formos dekoracijų, vadinamų Kumade (jap. 熊手, Kumade).
Svarbu paminėti ir tai , jog žmonės, praėjusiais metais iš šventyklos įsigiję amuletus, Hamaja strėles ir kitus daiktus, grąžina juos atgal, sumesdami atneštus daiktus į tam skirtą dėžę. Vėliau surinkti daiktai yra sudeginami (Live Japan Perfect Guide, 2016).
Taip pat, Hacumode metu kai kuriose šventyklose egzistuoja praktika lankytojus vaišinti tokiais gėrimais kaip Amadzake (jap. 甘酒, Amazake) bei Šinšiu (jap. 神酒, Shinshu).
Per pirmąjį naujųjų metų šventyklos ar šventovės vizitą, įprasta dėvėti puošnius drabužius, taip siekiant parodyti pagarbą dievybėms. Tai yra laikas, kada kimono (jap. 着物, Kimono) dėvi ne tik moterys, bet ir vyrai (Live Japan Perfect Guide, 2016).
Hacumode renginį, vykstantį kiekviename šalies regione, nuo gruodžio 31 dienos iki sausio 1 dienos ryto, gyventojai taip pat gali išvysti per Japonijos nacionalionio transliuotojo „NHK“ (jap. 日本放送協会, Nippon Hōsō Kyōkai) ilgametę tiesioginę programą „Juku Toši Kuru Toši“ (jap. ゆく年くる年, Yuku Toshi Kuru Toshi).
Apsilankymo taisyklės
Hacumode arba pirmajam naujųjų metų apsilankymui šventykloje nėra jokių konkrečių taisyklių.
Paprastai sakoma, kad pirmasis apsilankymas turi įvykti per pirmas tris naujųjų metų dienas, tačiau taip pat egzistuoja mintis, kad pirmasis apsilankymas gali būti atliktas ir per pirmąjį metų mėnesį.
Taip pat, nėra aišku kiek kartų derėtų apsilankyti įvairiose šalies šventyklose šiuo šventiniu periodu.
Vis dėlto, Japonijoje egzistuoja įsitikinimas, kad šiuo šventiniu periodu daug šventyklų aplankęs žmogus turi geresnes galimybes būti sėkmingu. Šiuo atveju aplankytų šventyklų žinomumas nėra svarbus.
Pavyzdžiui, kai kuriuose Vakarų Japonijos regionuose egzistuoja paprotys per pirmąsias tris naujųjų metų dienas aplankyti keletą šventovių. Ši praktika yra vadinama Sanšiamairi (jap. 三社参り, Sanshamairi).
Populiarios šventyklos bei šventovės
Nors kasmetinio Hacumode renginio metu visose šalies šventyklose apsilanko didelis skaičius šalies gyventojų, tačiau pamečiui daugiausia lankytojų sutraukia tokios Tekančios Saulės šalies šventovės kaip Tokijo Meidži (jap. 明治神宮, Meiji Jingū) ir Sensodži (jap. 浅草寺, Sensōji) šventyklos, Čibos prefektūroje (jap. 千葉県, Chiba-ken) esanti Naritasan Šindžiodži (jap. 成田山新勝寺, Naritasan Shinjōji) šventykla, Kanagavos prefektūroje (jap. 神奈川県, Kanagawa-ken) esančios Heikendži (jap. 平間寺, Heikenji) bei Curugaoka Hačimangū (jap. 鶴岡八幡宮, Tsurugaoka Hachimangū) šventyklos (Japan Guide, 2018).
Naudota literatūra
- Hamada, R., 2014. Japanese New Year’s Celebration, Western Kentucky University, December 3, 2014. Digital Commons. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Jacobsen, N., 2015. Japanese Lucky Charms: A Guide to Omamori. Tokyo Weekender. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Japan Guide, 2018. Visiting Japan during New Year. Japan Guide.com. Prieiga per iternetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Live Japan Perfect Guide, 2016. Hatsumode: Experiencing Your First Shrine Visit in the New Year. Live Japan. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Saeki, M., Tojo, S., Nishitsuji, S., 2017. Hatsumoude – A Japanese New Year Tradition. The Kyoto Project. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras