Hodžio Masako

Hodžio Masako (jap. 北条政子 Hōjō Masako, 1156–1225) yra žinoma Japonijos istorijoje kaip „vienuolė-šiogunė“ arba ama šiogun (jap. 尼将軍 ama shogun) dėl savo vaidmens Kamakuros šiogunato (jap. 鎌倉幕府 Kamakura Bakufu) įkūrime kartu su vyru Minamoto-no Joritomu (jap. 源頼朝 Minamoto no Yoritomo) bei dėl galingos pozicijos, kurią ji užėmė vyriausybėje po jo mirties (New World Encyclopedia n.d.).

 

Istorinis kontekstas

Hodžio Masako gyveno Heiano (jap. 平安時代 Heian Jidai, 794–1185) ir Kamakuros (jap. 鎌倉時代 Kamakura Jidai, 1185–1333) laikotarpių sandūroje. Heiano laikotarpio pabaiga buvo decentralizacijos metas. Laikui bėgant imperatoriškosios šeimos kontrolė silpnėjo, o provincijų karių klasės valdžia išaugo (Facts and Details 2025).

Iki šio laikotarpio pabaigos Japonijos politinę struktūrą iš esmės kontroliavo Kioto (jap. 京都 Kyōto) aristokratija, ypač Fudživarų (jap. 藤原 Fujiwara) klanas, kuris išlaikė įtaką per santuokinius ryšius su imperatoriškąja šeima (Facts and Details 2025). O kariai iš pradžių buvo samdomi aristokratijos provincijoms administruoti ir ginti, tačiau pamažu jie įgijo didesnę autonomiją bei politinę įtaką (New World Encyclopedia n.d.). Ypatingai iškilo du karių klanai – Tairos (jap. 平 Taira) ir Minamotų (jap. 源 Minamoto). Jų vis stiprėjanti konkurencija pradžioje privedė prie Heidžio (jap. 平治の乱 Heiji no Ran) sukilimo ir Genpei karo (jap. 源平合戦 Genpei Gassen) (1180–1185), kuris pažymėjo Heiano laikotarpio pabaigą ir karinės valdžios pradžią Japonijoje (Japan Experience 2024). 

Jei Hodžio Masako nebūtų ištekėjusi už Joritomo, jos gyvenimas tikriausiai nebūtų buvęs išskirtinis, kadangi Hodžio šeima neprilygo stipresniesiems klanams nei karine galia ir karių skaičiumi, taip pat jų šeima nebuvo kilminga. Jie teigė, jog yra kilę iš Tairos klano, kaip ir daugelis kitų Kanto (jap. 関東地方 Kantō chihō) regiono karių šeimų, tačiau jų giminės linija buvo pernelyg nežymi, todėl dokumentų, įrodančių jų kilmę, nėra (Mulhern, C. I.).

 

Ankstyvasis gyvenimas

Hodžio Masako buvo antrasis vaikas ir vyriausioji Hodžio Tokimasos (jap. 北条時政 Hōjō Tokimasa) dukra. Masako motina mirė nuo komplikacijų po gimdymo, kai Masako dar buvo paauglė. Po motinos mirties Masako perėmė jos pareigas namų ūkyje. Kartu su savo vyresniaisiais broliais ji gyveno vyrišką gyvenimą – jojo žirgais, medžiojo, žvejojo, o valgydavo drauge su vyrais, o ne su seserimi ir kitomis namų moterimis (New World Encyclopedia n.d.).

 

Hodžio Masako ir Minamoto-no Joritomas

Heidžio sukilimas (jap. 平治の乱 Heiji no Ran) įvykęs 1160 m. pabaigoje turėjo didelę įtaką Masako gyvenime. Vienoje pusėje kovojo Fudživara Nobujoris (jap. 藤原信頼 Fujiwara Nobuyori) su sąjungininku kariu Minamoto-no Jošitomu (jap. 源義朝 Minamoto no Yoshitomo), kitoje – Taira-no Kijomoris (jap. 平清盛 Taira no Kiyomori). Nobujoris ir Jošitomas galiausiai patyrė pralaimėjimą ir žuvo nuo savo varžovo Kijomorio rankos (Conlan 2019).

Iš Jošitomo vaikų išgyveno tik trys sūnūs: Minamoto-no Jošicunė (jap. 源義経 Minamoto no Yoshitsune) ir Minamoto-no Norijoris (jap. 源範頼 Minamoto no Noriyori), kurie buvo priversti tapti vienuoliais, o Minamoto-no Joritomo (jap. 源頼朝 Minamoto no Joritomo), kuriam tuo metu buvo trylika metų, buvo pasigailėta ir jis buvo ištremtas į Idzu provinciją (jap. 伊豆国 Izu no Kuni), priklausiusią Hodžio Tokimasai. Tuo metu Masako dar buvo kūdikis (New World Encyclopedia n.d.).

Apie Masako ir Joritomo susipažinimą tikslių šaltinių nėra, tačiau pasakojime Soga Monogatari (jap. 曽我物語 Soga Monogatari) yra legenda, apie jų pirmąją pažintį. Masako jaunesnioji sesuo sapnavo keistą sapną, kuriame ji laikė saulę ir mėnulį savo rankose. Kai ji papasakojo sapną Masako, ši apgavo seserį, pasakydama, kad sapnas atneš blogą lemtį, ir pasiūlė nusipirkti sapną iš jos. Tuo metu tikėta, kad pardavus blogą sapną, sapnuotojas bus apsaugotas nuo nelaimių.

Masako iš tiesų nusipirko sapną tikėdama, kad tokie sapnai neša laimę. Vėliau, Joritomas siuntė laišką Masako jaunesnei seseriai, tačiau jo pasiuntinys įteikė laišką Masako, ir jie įsimylėjo vienas kitą (Mulhern, C. I.).

1177 m. Tokimasa sužinojo apie Masako ir Joritomos santykius ir, bijodamas Tairos klano svarbių narių reakcijos, įsakė Masako ištekėti už Kanetakos Jamakio (jap. 山木兼高 Kanetaka Yamaki). Atsisakiusi būti ištekinta už Jamakio, Masako pabėgo ir pasislėpė Idzusan šventykloje (jap. 伊豆山神社 Izusan jinja) kartu su Joritomu. Galiausiai Tokimasa priėmė jų santuoką, ir Hodžio šeima tapo svarbiais Joritomo rėmėjais (JapaneseWiki, n.d.).

1192 m. Joritomas buvo paskirtas šiogunu (jap. 将軍 Shogun) imperatoriaus Go-Širakavos (jap. 後白河天皇 Go-Shirakawa-tenno), kuris tais pačiais metais mirė. Joritomas tapo galingiausiu Japonijos žmogumi ir dalijosi savo galia su žmona Masako. Hodžio klanas taip pat įgijo didelę įtaką (New World Encyclopedia n.d.).

 

Požiūris į Hodžio Masako

Masako santykiai su Joritomu buvo įtempti dėl jo polinkio rodyti dėmesį kitoms moterims. Ypač pagarsėjęs nutikimas, kai Masako pasiuntė samdinius, kad šie sunaikintų vienos iš Joritomos meilužių namus (Encyclopedia.com). Hodžio Masako dažnai buvo kritikuojama dėl savo ryžtingų veiksmų, ypač keršto prieš tas moteris, kurios traukė Joritomo dėmesį. Tačiau tokia kritika dažnai buvo pagrįsta patriarchaliniais požiūriais: tuo metu Japonijoje moterų vaidmuo šeimoje ir politikoje buvo griežtai ribojama (JapaneseWiki, n.d.).

Rašytoja Nagai Mičiko (jap. 永井路子 Nagai Michiko, 1925–2023) savo romanus grindė nuodugniais to laikotarpio pirminių šaltinių tyrimais, visuomet atsižvelgdama į galimus šių šaltinių šališkumus. Jos romane „Hodžio Masako“ (1969) pateiktas alternatyvus požiūris į Masako, vaizduoja ją ne kaip žiaurią ir pavydžią, bet kaip stiprią ir politiškai aktyvią moterį, kuri gynė savo šeimos ir sūnaus teises. Kerštas pagal uvanari-uči (jap. 後妻打ち uwanari-uchi) paprotį, kuriuo vadovavosi Masako, buvo pripažintas ir priimtinas būdas išreikšti nesutikimą su konkuruojančių moterų įsikišimu į vyrų santykius bei šeimos tvarką, taigi jos veiksmai, nors ir griežti, nebuvo socialiai neteisėti pagal tuo metu galiojusias normas (JapaneseWiki, n.d.).

 

Politinė veikla po vyro mirties

1199 m. mirus Minamoto-no Joritomui, šiogunu tapo jo sūnus Minamoto-no Jorijė (jap. 源頼家 Minamoto no Yoriie). Kadangi Jorijė buvo tik aštuoniolikos, Masako tėvas Hodžio Tokimasa paskelbė save regentu (jap. 執権 shikken). Masako, būdama šioguno motina, taip pat turėjo įtakos. Tapusi našle, ji nusiskuto galvą ir tapo budistų vienuole, tačiau vienuolyne neapsigyveno, o toliau dalyvavo politikoje. Ji kartu su tėvu Tokimasa ir broliu Jošitokiu (jap. 義時 Yoshitoki) sudarė regentų tarybą (New World Encyclopedia n.d.).

Jaunasis šiogunas nekentė savo motinos šeimos ir palaikė Hiki klaną bei savo uošvį Hiki Jošikadzu (jap. 比企能員 Hiki Yoshikazu), ir rezgė planą atsikratyti Hodžio įtakos. Masako sužinojo apie Hiki ir Jorijė sąmokslą ir pranešė tėvui Tokimasai, kuris 1203 m. įsakė Jošikadzu nužudyti. Šiogunas Jorijė pasitraukė į Idzu provinciją, kur 1204 m. buvo nužudytas pagal Tokimasos nurodymą. Jo sūnus Minamoto-no Ičimanas (jap. 源一幡 Minamoto no Ichiman), Masako anūkas, taip pat buvo nužudytas, nes jo motina priklausė Hiki klanui (New World Encyclopedia n.d.).

Istoriniai šaltiniai dažnai interpretuoja jos veiksmus taip, lyg ji labiau rėmė savo gimtąją šeimą nei sūnus. Iš tikrųjų savo sūnų ji auginti negalėjo – tuo metu buvo įprasta žindyvių arba kitaip menoto (jap. 乳母 menoto) sistema, kai vaikus augino globėjų šeimos.

1203 m. Masako kitas sūnus, Minamoto-no Sanetomas (jap. 源実朝 Minamoto no Sanetomo), tapo trečiuoju šiogunu, su Tokimasu kaip regentu. Skirtingai nuo savo despotiško vyresniojo brolio, Sanetomas stengėsi bendradarbiauti su imperatoriaus rūmais. Siekdama išvengti naujų nelaimių, Masako pasiuntė išlikusius Jorijė vaikus tapti budistų vienuoliais (New World Encyclopedia n.d.).

1219 m. Sanetomas buvo nužudytas savo sūnėno. Pasak istorinio šaltinio Džiokiūki (jap. 承久記 Jokyūki), Masako buvo sugniuždyta: „Netekusi Dešiniojo ministro, vienintelio likusio mano vaiko, nebeturiu dėl ko gyventi. Kodėl vienuolė turi likti viena pasaulyje, kupiname liūdesio? Net pagalvojau apie tai, kad galėčiau nusimesti į upę.“ (JapaneseWiki, n.d.).

 

Ama šiogunė

Po Sanetomos laidotuvių Masako pasiūlė, kad atsisakiusio valdžios imperatoriaus Go-Tobos (jap. 後鳥羽天皇 Go-Toba-tenno) sūnus taptų šiogunu, tačiau imperatorius atsisakė, aiškindamas, jog tai suskaldytų Japoniją. Tada valdžią buvo nuspręsta perduoti dvejų metų vaikui Mitorai (jap. 三寅 Mitora) iš galingos regentų šeimos. Kadangi jis buvo per jaunas valdyti, Masako buvo paskirta jo globėja ir faktiškai valdė šalį už Mitorą, todėl buvo praminta Ama šiogune – vienuole šiogune (JapaneseWiki, n.d.).

1221 m. prasidėjo konfliktas tarp sosto atsisakiusio imperatoriaus Go-Tobos, siekusio susigrąžinti valdžią, ir Kamakuros vyriausybės. Imperatorius puolė Kioto (jap. 京都 Kyoto) karines pajėgas, o Masako sugebėjo nuraminti samurajus, sakydama, kad jie turi ištikimai tarnauti trečiajam šiogunui Sanetomui. Masako palaikė puolimą į Kiotą, 190 000 vyriausybės karių sutriuškino imperatoriaus armiją ir Go-Toba buvo ištremtas.

Po karo Kamakurą valdė Masako su broliu Jošitokiu (jap. 北条義時 Hōjō Yoshitoki). 1224 m. mirus Jošitokiui, Masako užtikrino, kad regentas taptų jo sūnus Hodžio Jasutokis (jap. 北条泰時 Hōjō Yasutoki). Miuros klanas (jap. 三浦 Miura), vadovaujamas Miuros Jošimuros (jap. 三浦義村 Miura Yoshimura) ir palaikomas Jošitokio antrosios žmonos, mėgino nuversti Hodžio valdžią. Masako greitai sureagavo, sutramdė sąmokslą ir užtikrino, kad Jasutokis taptų regentu.

1225 m. Hodžio Masako mirė nuo ligos, būdama 69 metų (New World Encyclopedia n.d.).

 

Literatūros sąrašas

1. Conlan, T. ir Princeton University, 2019, ,,A Brief History of the Heiji Disturbance”, Heiji Monogatari Emaki (Tale of the Heiji Rebellion), Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].
2. Facts and Details, 2016, „Heian Period Government (794–1185)“, Facts and Details. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].
3. Japan Experience, 2024, ,,The Heian period (794 – 1185): the golden age of classical Japanese culture.”, Japan Experience. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].
4. JapaneseWiki, n.d., „北条政子 (Hōjō Masako)“, JapaneseWiki. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].
5. Mulhern, C. I., 1991, Heroic with Grace: Legendary Women of Japan, M.E. Sharpe, Armonk, N.Y. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].
6. New World Encyclopedia contributors, 2023, „Hojo Masako“, New World Encyclopedia. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].