Idzanagis
Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami).
Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose: Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime.
Pasaulio sukūrimo mitas
Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti, kol pasaulis buvo chaoso būsenos, todėl Dangaus dievybės pasišaukė dvi dieviškąsias būtybes, Idzanagį ir Idzanami (伊弉冉尊 / 伊邪那美命 Izanami), ir duodami Ama-no-Nuboko (天沼矛) ietį, papuoštą brangakmeniais, tarė: „Mes dovanojame jums šį brangų lobį, su kuriuo viešpatausite žemėse, kurių sukūrimą mes jums įsakome įvykdyti“ (O No Yasumaro Genji, 712).
Anot legendos, Idzanagis ir Idzanami šią užduotį priėmė ir stovėdami ant plūduriuojančio dangaus tilto (kituose šaltiniuose vaivorykštės tilto) su ietimi pamaišė pirmapradį vandenyną. Kai jie pakėlė ietį, lašeliai, kurie nukrito atgal į vandenyną, suformavo pirmą tvirtą žemę, salą, vadinamą Onogoro. Idzanagis ir Idzanami nusileido į šią salą ir susituokė (kituose šaltiniuose tiesiog susivienijo). Per vedybų ceremoniją Idzanami per klaidą prabilo pirma, todėl jų pirmas vaikas buvo deformuotas. Tai buvo dievas Hirukas (恵比須, 恵比寿, 夷, 戎 Hiruko) (vėliau Ebisu. Jis tapo žvejybos dievu ir vienu iš septynių laimės dievų). Antrasis vaikas buvo Avos sala (淡島 Awajima, liet. „Putų sala“). Jie vis dar nebuvo patenkinti savo atžala, todėl paklausė septynių nematomų dievų patarimo. Šie pasiūlė pakartoti vedybas.
Dievybės susituokė antrąkart, šįkart teisingai atlikdami ceremoniją. Po jų Idzanami greitai pagimdė aštuonis vaikus, kurie tapo Japonijos salomis (Avadži, Šikoku, Oki, Kiūšiū, Iki, Cu, Sadas ir Ojamato). Idzanagis ir Idzanami sukūrė daugiau nei 800 dievų ir deivių, dvasių ir gamtos reiškinių, egzistuojančių šintoizmo panteone. Tiesa, gimdydama ugnies dievą Kagucučį (軻遇突智 Kagutsuchi), Idzanami labai apdegė. Daugybė dievų atsirado iš Idzanagio ašarų. Idzanagis ugnies dievą iš keršto sukapojo į gabalėlius savo kardu (Cartwright 2012).
Po mirties Idzanami iškeliavo į tamsos šalį Jomi (黄泉 Yomi arba 黄泉の国 Yomi- no- kuni, liet. „Geltonoji versmė/Geltonasis šaltinis“). Idzanagis ją nusekė, norėdamas susigrąžinti, tačiau ši jau buvo paragavusi tos vietos maisto ir jai buvo uždrausta grįžti pas gyvuosius. Idzanagis maldavo dievų padaryti išimtį. Šie sutiko su sąlyga, kad jis nebandys jos pamatyti dabartinėje būsenoje. Idzanagio būta nekantraus, jis pakėlė deglą ir pamatė jos pūvantį, vikšrais apėjusį veidą. Išsigandęs Idzanagis spruko ir pasiekęs įėjimą į Jomi užrėmė jį akmeniu, taip sulaužydamas judviejų sąjungą.
Sėkmingai pasprukęs iš požemių pasaulio, Idzanagis turėjo atlikti apsivalymo ritualą, ano pasaulio nešvarumams atsikratyti. Šių ritualų metu gimė įvairūs dievai. Pirmiausia, jo ant žemės numesti drabužiai virto dievais, įlipus į vandenį nubėgęs purvas virto blogio dievais. Kai jis galiausiai nuprausė savo veidą, iš kairės akies gimė saulės deivė Amaterasu (天照 Amaterasu), iš dešinės gimė mėnulio dievas Cukujomis (月読 Tsukuyomi). Kai nuprausė nosį – audrų dievas Susanoo (須佐之男 Susanowo). Šintoizme Idzanagio prausimasis yra laikomas svarbaus apsivalymo ritualo harae pradžia (Encyclopædia Britannica).
Vaizdavimas
Japonijos mene Idzanagis dažniausiai vaizduojamas drauge su Idzanami, mat jie labai glaudžiai susiję. Populiarus motyvas – vandenyno maišymas su ietimi.
Vienas garsesnių poros pavaizdavimų yra Meoto-iva akmenys netoli Ise šventyklos. Du iš vandens kyšantys akmenys, sujungti šventa virvele šimenava (shimenawa) simbolizuoja jų vedybinį ryšį. Ant didesniojo akmens galima matyti Torii vartus, jie žymi vietą, kaip šventą.
Paralelės
Idzanagio apsilankymas Jomi šalyje turi panašumų su graikų Orfėjo ir Euridikės mitu, tačiau mylimosios negalėjimas grįžti į gyvųjų pasaulį labiau primena graikų Persefonės mitą arba šumerų mitą apie Inanos nusileidimą į požemių pasaulį.
Populiarioji kultūra
Idzanagio Bumas – didelio ekonominio augimo periodas 1960-ųjų antroje pusėje.
Dž. Pučinio operoje „Madam Baterflai“ Idzanagis pasirodo su neteisingai parašytu vardu Izagis.
Idzanagis – viena iš Učihos klano akių technikų Japoniškame komikse „Narutas“.
Idzanagis yra veikėjo vardas Japoniškame multiplikaciniame seriale „Mano-HiME“.
Idzanagis yra viena iš pabaisų kortų populiariame kortų mainymosi žaidime „Yu-gi-oh“.
Japoniško multiplikacinio serialo „Tamsiau už Juodą“ antrame sezone, Izdanagis yra paminėtas keletą kartų ir „will meet with Izanami to reshape the world.“
Idzanagis – vienas iš veikėjų video žaidime „Ōkami“.
Idzanagis reiškiasi kaip persona pagrindiniam protagonistui japonų vaidmenų žaidime „Shin Megami Tensei: Persona 4“.
Šaltiniai:
Cartwright, M., 2012. Izanami and Izanagi. Ancient History Encyclopedia. Prieiga per internetą: <http://www.ancient.eu/Izanami_and_Izanagi/ > [žiūrėta: 2015-04-27]
Myth encyclopedia [internete] <http://www.mythencyclopedia.com/Iz-Le/Izanagi-and-Izanami.html#ixzz3YE43TvSR> [žiūrėta: 2015-04-27]
O No Yasumaro Genji, 712 CE. Shibukawa: Tales from the Kojiki Rasta: Public <http://public.wsu.edu/~brians/world_civ/worldcivreader/world_civ_reader_1/kojiki.html> Originali citata: „We bestow on you,“ they said, „this precious treasure, with which to rule the land, the creation of which we command you to perform.“ [žiūrėta: 2015-04-27]
Taku, 2012. Meoto-iwa or the Wedded Rocks. Ancient History Encyclopedia. Prieiga per internetą: <http://www.ancient.eu/image/977/> [žiūrėta: 2015-04-27]
Encyclopædia Britannica. Izanagi and Izanami. Prieiga per internetą: <http://www.britannica.com/EBchecked/topic/298448/Izanagi-and-Izanami> [žiūrėta: 2015-04-27]
