Inugami

Inugami (犬神) – šuns dvasia, sukurta Japonijoje. Ją garbino ir įdarbindavo tam tikra šeima naudodama magiją. Inugami buvo randami Kiūšiū, Šikoku ir vakarinėje Honšiū dalyje. Inugami atrodo kaip įprastas šuo, bet tikrasis jo pavidalas – išdžiūvusi, mumifikuota šuns galva, kuri dažnai aprengiama ritualiniais atributais. Ši galva yra saugoma ir paslėpta nuo žmonių slaptoje šventovėje savininko namuose.

Istorija
Inugami turi daug bendro su kitais sergėtojais, pavyzdžiui, Šikigami ir kicune. Inugami dažniau naudojami tose vietose, kur nėra lapių, pavyzdžiui, daug gyventojų turinčiuose centruose. Yra įrodymų, kad senovėje egzistavo tradicija garbinti inugami, ji buvo paplitusi nuo vakarų Japonijos iki Okinavos. Buvo sakoma, kad galingi burtininkai per tam tikras ceremonijas galėdavo sukurti šias dvasias ir naudoti jas įvairiems piktiems darbams. Inugami tarnauja savo šeimininkams ištikimai ir nuosekliai atlieka įsakymus. Jie yra ištikimi tik vienam žmogui arba vienai šeimai. Ištikimi gali būti amžinai, nebent su jais būtų blogai elgiamasi. Šios dvasios gali būti perduodamos iš kartos į kartą kaip palikimas.

Technikos, reikalingos tokiems fetišams sukurti, buvo perduodamos karta iš kartos. Tokios šeimos vadinamos inugami-moči. Šios šeimos laiko savo inugami paslėptus galiniuose namo kambariuose, po lovomis, spintose arba tarp vandens stiklainių. Teigiama, kad šeima turi tiek inugami, kiek joje yra šeimos narių. Atsiradus naujam šeimos nariui, jis taip pat gaudavo savo sergėtoją. Inugami buvo traktuojami kaip inugami-moči šeimų nariai ir didžiąją laiko dalį klausydavo savo šeimininkų nurodymų. Tačiau, kaip ir gyvi šunys, kartais įsižeidę inugami išduodavo savo šeimininkus, jei jie pradėdavo per daug piktnaudžiauti ir valdyti. Dėl to inugami galėjo netgi mirtinai sukandžioti šeimininką. Inugami, kaip ir kitos sergėtojų dvasios, buvo sukurtos tam, kad neštų turtus ir gerovę savo šeimoms, bet kartais galėdavo visai sunaikinti juos laikančias šeimas.

Inugami paskirtis
Kaip ir kitos cukimono, arba užvaldymo dvasios, inugami yra būtybės su labai stipriomis emocinėmis galiomis, todėl jie gali lengvai užvaldyti emociškai nestabilius arba silpnus žmones. Jie paprastai patenka į žmogų per ausis ir įsitaiso tarp vidaus organų. Žmonėms, kurie būdavo užvaldyti inugami arba tik manydavo, kad yra užvaldyti, pradėdavo labai nesisekti. Vienintelis būdas pašalinti inugami yra pasisamdyti magijos žinovą, kad jį pašalintų. Teigiama, jog inugami išvarymas gali labai ilgai užtrukti ir tam gali prireikti nemažai pinigų.

Ženklai, kurie pasireiškia žmogui, kai jį užvaldo inugami: tai gali būti krūtinės, rankų, kojų skausmas arba skausmas pečiuose; žmogus gali pradėti jausti stiprų pavydą ir staiga pradėti loti kaip šuo. Kai kurios aukos gali pradėti jausti intensyvų alkį ir tapti besotės. Sakoma, kad miręs žmogus, kuris yra užvaldytas inugami, randamas su žymėmis per visą kūną, jos panašios į šuns įkandimus ar nagų įdrėskimus. Ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, pavyzdžiui, karvės ar arkliai, arba net negyvi daiktai gali būti užvaldyti inugami. Įrankiai, kurie būna užvaldyti tokios dvasios, tampa absoliučiai netinkami naudoti. Oki salose tikėjimas inugami  toks stiprus, kad yra tam tikrų regionų, kur gyvena inugami-moči šeimos, todėl vedybų atveju svarbu iš anksto nustatyti šeimos inugami statusą.

Praktikuoti tokio tipo juodąją magiją buvo nelegalu, ir į šeimas, kurios vis tiek tą darydavo, buvo žiūrima labai neigiamai, tačiau tai nesustabdydavo aukštuomenės atstovų nuo kišimosi į magiją, kuri buvo vadinama onmiodo. Jei inugami-moči šeima buvo įtariama prakeikusi kitą šeimą, apkaltinti žmonės būdavo priversti atsiprašyti, turėdavo palikti savo namus ir gyventi miesto pakraštyje, nuošaliai nuo savo šeimų, draugų ir įprasto aukštuomenės gyvenimo. Net jei tariama auka būdavo išgydyta nuo prakeiksmo, kaltinamasis (taip pat ir visi jo palikuonys) paprastai turėdavo gyventi kaip visuomenės atstumtasis. Į šiuos žmones buvo žiūrima kaip į bepročius ar užsikrėtusius mirtina liga.

Inugami kūrimo ritualas
Nėra žinoma, kada buvo pradėta mokytis kurti inugami. Tačiau Heiano laikotarpiu buvo uždrausta naudoti inugami (kaip ir daug kitų dvasinių gyvūnų) kaip magijos įrankį. Pasak legendos, sukurti inugami galima taip: turi būti nupjaunama alkano šuns galva (dažnai tai buvo atliekama pririšant šunį ir padedant ėdalo netoli jo, bet taip, kad jis negalėtų ėdalo pasiekti, arba šuo būdavo užkasamas iki kaklo tam, kad pasiustų iš beviltiško bado. Tada, šuniui jaučiant didžiausią neviltį, galva nukertama). Nukirsta galva palaidojama gatvėje, paprastai kryžkelėje, kur praeina daug žmonių. Šimtų ar tūkstančių žmonių mindžiojimas virš palaidotos galvos prisidėdavo prie to šuns streso ir priversdavo šuns dvasią pavirsti į onrio (stiprią piktą dvasią). Kartais šios nupjautos galvos, verčiamos judėti onrio pykčio, ištrūkdavo, pradėdavo skraidyti ir ieškoti maisto – tokia buvo alkano šuns galia. Tada galva būdavo išverdama arba išdžiovinama ir laikoma dubenyje. Vėliau magijos žinovas imdavosi savo tam tikrų fetišo ritualų tam, kad ta dvasia visiems laikams paklustų šeimininko norams ir įsakymams.

Įdomūs faktai
Šunys japonų tautosakoje turi įvairių antgamtinių galių. Buvo manoma, kad šunys gali matyti įvairias dvasias ir pabaisas. Daugelyje pasakų šuns perspėjimai išgelbėdavo pagrindinį herojų iš įvairių nelaimių, o jeigu jis nekreipdavo dėmesio į šuns perspėjimą, jį ištikdavo nelaimė. Ši apsauginė jėga ne visada veikdavo šuns naudai: buvo pradėta naudoti šuns kraują, kad pašventintų žemę, kai būdavo statomas naujas miestelis. Kartais žmonės sutraiškydavo šunį po savo vežimo ratais tam, kad palaimintų kelionę, kad neištiktų kokia nors nelaimė.

Tačiau yra ir kitokių legendų apie inugami. Buvo sakoma, kad inugami yra antropomorfiniai šuns išvaizdos padarai, panašūs į vilkolakius. Taip pat buvo teigiama, kad inugami yra juodosios magijos meistrai. Pasak legendų, norint išsikviesti inugami, reikėdavo atlikti labai sudėtingą ceremoniją.

Pasak mitų, inugami turi šiuos gebėjimus: sustiprintą uoslę, klausą, gebėjimą matyti naktį, didelį greitį bei ištvermę, grobuonio instinktą, tamsos kontrolę, gebėjimą skraidyti, užvaldyti, taip pat tamsios ugnies kontrolę ir kurtinantį riaumojimą. Japonų mitologijoje inugami neturi jokių silpnybių, bet pasakose dažnai minima, kad jų silpnybė yra šviesa, šventintas vanduo ir šventa ugnis.

Redagavo Barbora Rūta Jurpalytė

Naudota literatūra:

Burne, C., 2010. Cool myths about dogs and why the Inugami dog god didn’t make it. www.cristyburne.com, [internete]. Rasta: <http://cristyburne.com/2010/08/17/8-cool-myths-about-dogs-and-why-the-inugami-dog-god-didnt-make-it/ > [žiūrėta  2015 gegužės 11].

Deven, L., 2013. Inugami. www.devenluca.wordpress.com, [internete]. Rasta : <https://devenluca.wordpress.com/2013/08/14/daily-mythological-creature-inugami/> [žiūrėta  2015 gegužės 11].
Inugami. Yokai. Rasta intenete: http://yokai.com/inugami/> [žiūrėta  2015 gegužės 11].