Jamauba

Jamauba (山うば Yamauba), Yamamba, Yamanba – Japonijos folklore minimas jokajus, japonų vaiduokliai, demonai, nepaaiškinamos antgamtinės būtybės (Jisho, 2006), Japonijos kalnuotų ir miškingų vietovių laumės, raganos. Jamauba kažkada buvo žmogaus pavidalo, tačiau vėliau transformavosi į pabaisas.

Kilmė

Jamaubų susikūrimas ir jų kilmė, kaip ir daugelio mitologinių būtybių, turi ne vieną versiją. Viena jų pasakoja, jog Jamauba moteris tampa tuomet, kada ji apkaltinama sunkiais nusikaltimais arba nedorais poelgiais ir yra ištriamama gyventi laukinėje gamtoje. Visiškai nutolę nuo civilizacijos, gyvendamos sunkiomis sąlygomis, moterys palaipsniui tampa jamaubomis.

Kai kuriais atvejais, jų kilmė gali būti aiškinama pasitelkiant Japonijos istoriją. Sunkiu ekonominiu šalies laikotarpiu, vykstant badui, daugelis šeimų nebeišgalėjo išmaitinti visų savo šeimos narių. Dėl to neretai vienas iš šeimos narių būdavo paliekamas likimo valiai, tam kad kiti išgyventų. Dažnai jais tapdavo naujagimiai arba senoliai. Kai kurios šeimos išvesdavo savo senyvas motinas į gūdų mišką ir palikdavo jas ten numirti. Šios paliktos moterys, paveiktos depresijos ir pykčio tapdavo baisiomis pabaisomis, kurios maitinosi žmonėmis ir praktikavo juodąją magiją.

Vaizdavimas

• Jamauba dažniausiai pasirodo kaip geranoriška, išvaizda neišsiskirianti iš kitų sena moteris. Toks visiškai nepavojingai atrodantis pavidalas padeda lengvai apkvailinti žmones.
• Jamauba vaizduojama kaip išsigimusi „boba“: […] jos neprižiūrėti, balti ir aukso spalvos ilgi plaukai… Jos purvinas ir suplėšytas kimono”. Manoma, jog laumė ant viršugalvio turi burną, paslėptą po plaukais.
• No teatro dramoje Jamauba vaizduojama kaip sena kalnų fėja, ilgais žilais plaukais ir visiškai kitaip nei folkloro mituose, ji rūpinasi visu pasauliu: kiekvieną žiemą padengia kalnus sniegu, o pavasarį apdovanoja žmones gėlėmis.

Susidūrimai

Dažniausiai laumių aukomis tapdavo keliautojai ir pirkliai, kurie lankydavosi kalnuotose vietovėse ir susitikdavo su žmonėmis tiesiog kalnuose. Būtent todėl jamauba įsikurdavo šalia kelių, siūlydamos pastogę, nakvynę ar maistą pavargusiems keliautojams (Cobb, 2016). Vėlai vakare, kuomet keliautojai užmiega, Jamaubos sugrįžta į savo pradinį demoniškos raganos pavidalą ir naudodamos galingą magiją mėgina pagauti bei vėliau suvalgyti savo svečius. Pasakojimai apie tokius susidūrimus sklinda iš lūpų į lūpas keliautojų, kuriems vis dėlto pavyko pasprukti, taip pat šie pasakojimai sekami neklaužadoms vaikams, vietoj pasakų, siekiant išgąsdinti.

Japonijos folklore galima rasti ir kitokių jamaubų pasirodymų siužetų.

Egzistuoja mitai, kuriuose jamauba pati yra užpuolama savo aukų arba nukenčia pati. Viename iš jų pasakojama apie keliautoją, kuris bėgdamas nuo laumės lipo iš dangaus nutiesta grandine, jį besivydama laumė nukrito nuo grandinės į grikių lauką ir užsimušė. Taip pat galima rasti pasakojimų kuriuose laumė turi pozityvų vaidmenį. Viename pasakojime Jamauba padeda dviems seserims vaisių rinkėjoms. Vyresniajai sesei ji davė didžiulius lobius ir pagydė silpnos sveikatos buvusią jaunesniąją seserį.

Šaltiniai

1. Ahlström, K., 2006. Denshi Jisho: Online Japanese dictionary. Rasta: http://jisho.org/; [žiūrėta 2017 m. Balandžio 17d.].
2. Bane, T., 2016, Encyclopedia of Beasts and Monsters in Myth, Legend and Folklore, USA. Rasta: čia; žiūrėta: [2017 Balandžio 17].
3. Cobb, K., 2016, Ghosts and Demons: The Lost Things, GASPS Publishing, USA. Rasta: čia> žiūrėta: [2017 Balandžio 17].
4. Dorson, M. R., 1962Folk Legends of Japan, Rasta: čia> žiūrėta: [2017 Balandžio 17].
5. Reider, N., 2016, Seven Demon Stories from Medieval Japan, The University Press of Colorado. Rasta: čia žiūrėta: [2017 Balandžio 17].