Vaiduokliai (Japonija)

Vaiduokliai (Japonija)

Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.

Jūrei labai dažnai painiojami su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtumas. Mokslininkai turi skirtingas nuomones dėl jokajų ir jūrei ryšio bei atsiradimo. Japoniški vaiduokliai išsiskiria tam tikrais bruožais:

• balti trikampiai galvos apdangalai, kilę iš senųjų budistinių laidojimo ceremonijų;
• ilgi, netvarkingi, susivėlę plaukai ir kabančios rankos, dažniausiai su ilgomis rankovėmis;
• baltas kimono, apsuktas atvirkščiai nei mirtingųjų drabužiai;
• hitodamos (人魂 hitodama) – šviečiantys įvairių spalvų kamuoliai, skraidantys aplink jūrei;
• neturi kojų.

Pagrindinės rūšys

Onrio (怨霊 Onryo) – pagiežingos, kerštingos dvasios. Dažniausiai šie vaiduokliai būna moters pavidalo. Onrio tampa žiaurių katastrofų, savižudybių, išdavysčių ar nužudymų aukos. Ant jų kūnų būna ryškių, lengvai atpažįstamų žaizdų, patirtos nelaimių metu. Onrio sielos negali pereiti į kitą pasaulį, nes jos bet kokia kaina siekia keršto. Šių vaiduoklių kerštas yra vienas žiauriausių, nes jie savo auką užkeikia ir jai vaidenasi. Daugumos vaiduoklių užkeikimai baigiasi po egzorcizmo seansų ar kitokių paprastesnių priemonių, bet onrio prakeiksmas išlieka ilgai, net ir jį sunaikinus.

Ne visuomet šie vaiduokliai būna gyvi tik pykčiu. Kartais onrio prakeiksmas kyla ne iš pykčio, o iš stipraus pavydo mylimajam. Dažniausiai šie vaiduokliai vaidenasi buvusiems mylimiesiems, nes jie susirado naujas antrąsias puses. Dažnai onrio pavydu pribaigia savo mylimuosius, kartais net ir jų šeimas. Dėl šių savybių onrio laikoma pačia pavojingiausia antgamtine būtybe Japonijoje.

Gorio (御霊 Goryō) – tai senovės karių ir didikų dvasios, mirusios skausmingomis, kankinančiomis mirtimis. Kaip ir onrio, jos stengiasi sužlugdyti savo skriaudikų gyvenimus. Dažniausiai gorio keršija sukeldami gaisrus, karus, potvynius, audras ir kt. Žymiausias gorio vaiduoklis – Sugavara-no-Mičidzane, vėliau tapęs šintoizmo mokslo dievu Tendžinu.

Gorio ir onrio yra labai panašūs, bet skiriasi kilme ir keršijimo būdais.

Ubume (産女) – tai moters, kuri mirė gimdydama, vaiduoklis. Istorijos apie vaiduoklį, kuris klaidžioja aplink tiltą Japonijoje, pasakojamos jau nuo XII a. Kai miršta motina ir vaikas, „ji paprašo praeivio trumpam palaikyti jos vaiką ir dingsta, vos tik „auka“ paima kūdikį. Kūdikis tampa toks sunkus, kad jo neįmanoma išlaikyti. Kai galiausiai praskleidžiamas vystyklas, pasirodo, jog tai ne žmogus, o akmuo (džizo)“ (Stone, Walter 2008, p. 191). Jei miršta tik motina, ubume stengiasi, kad jos vaikas būtų kuo geriau aprūpintas, nors šalia nėra motinos.

Funajūrei (船幽霊 Funayūrei) – laivų arba jūrų vaiduokliai, jūroje klajojančios vienišos, neramios sielos, pasirodančios mažomis grupėmis per saulėlydį ar saulėtekį, kai matomumas yra labai prastas. Jų tikslas yra nusitempti nieko neįtariančius jūreivius su savimi į jūros dugną ir padidinti savo skaičių. Funajūrei lengva sumaišyti su skęstančiais žmonėmis dėl jų išvaizdos, nes jie panašūs į žmones. Tačiau vienas išskirtinis šių vaiduoklių bruožas yra balti trikampiai galvos apdangalai, jie padeda jūreiviams neapsigauti.

Dzašiki-varaši (座敷童子 Zashiki-warashi). „Dzašiki“ reiškia kambarį, išklotą tatamiais, o „varaši“ – mažą vaiką, berniuką. Šie vaiduokliai yra žinomi dėl išdaigų. Dzašiki-varaši palieka pėdas pelenuose, skleidžia įvairius garsus: vaikų balsus, popieriaus čežėjimą ar kagurą (šventą šintoistinę muziką). Dažniausiai dzašiki-varaši pasirodo po vieną, tačiau kartais vaidenasi ir grupėmis. Šie vaiduokliai taip pat yra ir laimės dievai. Namai, kuriuose yra apsigyvenęs dzašiki-varaši, būna laimingi ir turtingi. Vaiduokliai susidraugauja su namuose gyvenančiais gyvais vaikais, jais rūpinasi, juos moko ir žaidžia su  jais. Kituose Japonijos regionuose dzašiki-varaši apsigyvena mokyklose, kur tik mokiniai gali juos matyti.

Naudota literatūra:

Alt, M., Yoda, H., 2012. Yokai Attack!: The Japanese Monster Survival. North Clarendon: Tuttle Publishing.

Davisson, Z., 2013. Hyakumonogatari Kaidankai; Translated Japanese Ghost stories and Tales of the Weird and the Strange Rasta: <http://hyakumonogatari.com/> [žiūrėta 2015 balandžio 27.].

Graves, Z., 2011. Ghosts: The Complete Guide to the Supernatural. [e-knyga] Canary Press. Rasta: Google Books < http://booksgoogle.com> [žiūrėta 2015 balandžio 28].

Yoda, H., 2012. Yurei Attack! The Japanese Ghost Survival. North Clarendon: Tuttle Publishing.

Stone, I., Walter, M. N., 2008. Death and the Afterlife in Japanese Buddhism. [e-knyga] USA: University of Hawaii Press. Rasta: Google Books < http://booksgoogle.com> [žiūrėta 2015 balandžio 28]

Redagavo: Gabija Denisovaitė