Kavinių kultūra Japonijoje
Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų arba netikrų mamų kompanija. Šalyje taip pat puikiai klesti didžiausias pasaulyje kavinių tinklas “Starbucks” ir Azijoje garsus “Doutor coffee”. Pasak Oakland (2011), japonų kavos kultūra labai skiriasi nuo vakarų. Didžioji dalis kavinių yra pritaikytos greitam gyvenimo ritmui, kad klientas galėtų greitai nusipirkti kavos ir užkandžių pakeliui į savo darbą. Jei nėra laiko, galima įsigyti karštos arba šaltos kavos skardinėje iš gėrimų automato. Taip pat pačiose kavinėse beveik pusė sėdimų vietų yra skirtos klientams, kurie ateina vieni. White (2012) teigia, jog kavinėse yra skirta erdvė individualiai veiklai, taip suteikiant laisvę likti anoniminiu klientu. Tuo tapu vakaruose – vis dar populiarus ilgas pasisėdėjimas prie kavos puodelio draugų kompanijoje.
Japonų mėgstamiausias karštas gėrimas yra kava, priešingai populiariai nuomonei, kad šalyje daugiausiai išgeriama žaliosios arbatos (White, 2012). Japonija yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamos kavos kiekį po Jungtinių Amerikos valstijų ir Vokietijos. Taip pat Japonija importuoja beveik 7% viso pasaulio eksportuojamos kavos per metus (coffee.ajca.or 2012). Kaip ir daugelis Azijos šalių, Japonija su kava susipažino per Danijos pirklius dar XVIII a. Tačiau kava nesulaukė didelio susidomėjimo iki XIX a. pab. kai buvo panaikinti prekybos apribojimai. Meidži periodu, vykstant šalies industrializacijai, žmonėms pradedant siekti aukštojo mokslo ir dirbti įmonėse, atsirado vis didesnis kavinių poreikis (White, 2012, p. 13). 1888 m. buvo atidaryta pirmoji europietiško stiliaus kissaten. Kavinės pirmiausia pradėjo kurtis netoli traukinių stočių, kur atliko informacijos tiekėjo naujiems miesto gyventojams funkciją ir suteikė prieglobstį laukiantiems traukinio įmonių darbuotojams, dar vadinamiem salariiman (サラリーマン) (Breen, 2014). Po Antrojo pasaulinio karo šalis patyrė didelius nuostolius, atsirado prekybos apribojimai, kavinės beveik išnyko. Tačiau sumažėjus apribojimams, kava vėl atsirado Japonijos rinkoj. Importas sparčiai didėjo iki pat šių dienų (coffee.ajca.or, 2012). Viena iš kavos populiarumo priežasčių yra didelis susidomėjimas vakarais ir jų madomis. Tuo metu įsteigtos kavinės turėjo vakarietišką interjerą, galėjo pasiūlyti tabako ir laikraščių. Vis gausiau atsidarydavo nedidelės vietinės kavinės, o 1980m. atsirado didžiausias Japonijos kavinių tinklas „Doutor“, dabar turintis virš 1 200 kavinių visame pasaulyje (doutorcoffee 2015). Kita kavos populiarumo priežastis buvo kavos skardinėse (カンコーヒー kankouhii) atsiradimas 1965 m. ir šaltos arba karštos kavos gėrimų aparatų atsiradimas 1973 m. (Viet, 2011), kuris leido dar greičiau įsigyti kavos pakeliui į darbą, taip dar labiau padidinant darbo efektyvumą, nes nereikėjo gaišti laiko stovint kavinių eilėse. Po karo siekiančiai atsitiesti Japonijai ir jos gyventojams darbo efektyvumas buvo labai svarbus (Breen 2014).
Kavinių tipai
Japonijoje yra kelių tipų kavinės. Dažniausiai galima aptikti kavinių tinklą “Starbucks”, kuris mažai skiriasi nuo tokio tipo kavinių visame pasaulyje ir yra globalizacijos ir vesternizacijos pavyzdys. 2013 m. duomenimis Japonijoje buvo virš 1 000 “Starbucks” kavinių (starbucks.co 2014). Jose, kaip ir visame pasaulyje, galima įsigyti personalizuotą kavos gėrimą ir naudotis nemokamu WiFi. Taip pat populiarios tradicinės kissaten, primenančios XX a. pabaigą, nes jų savininkai nekeičia interjero ir kavos ruošimo technologijų. Tarp tokių kavinių yra itališko stiliaus „Segafredo“, kavinių tinklas „Tully’s“ ir nepriklausomos kavinukės kaip „Cafe de L’Ambre“. Šiose kavinėse vis dar galima rūkyti, tuo tarpu naujai įkurtose Starbucks kavinėse jau nebe, tad jos yra mėgstamos nuolatinių klientų, kurie yra įpratę derinti kavą su tabaku ir nežada atsisakyti šio įpročio (Breen 2014). Šalia šių įprastų kavinių yra visa įvairovė teminių kavinių. Jų yra pačių įvairiausių ir atitinkančių pačius keisčiausius japonų skonius. Galima aptikti gyvūnų, tarnaičių, mamų, dailininkų, hamakų ir t.t. kavinių.
Gyvūnų kavinės. Jos yra labai populiarios dideliuose miestuose, kadangi daugelis gyventojų gyvena mažuose butuose, kuriuose negalima laikyti naminių gyvūnų (triplelights, 2014). Šiose kavinėse už valandinį mokestį galima mėgautis kava ir tuo pačiu pažaisti, paglostyti arba tiesiog pabūti gyvūnų kompanijoje. Galima aptikti pačių įvairiausių gyvūnų kavinių: kačių, šunų, triušių, paukščių, ožkų, roplių (whereintokyo,n.d). Pirmoji kačių kavinė atsidarė 2005 m. pavadinimu „Neko no mise“ (ねこの店), išvertus iš japonų kalbos – kačių parduotuvė (Kosuga, 2010). Kavinėje yra laiko mokestis, nepriklausomai nuo perkamų gėrimų skaičiaus. Taip pat galima nupirkti skanėstų pačioms katėms. Išsiilgusiems naminių gyvūnų artumo miesto gyventojams tai yra puiki galimybė atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.
Tarnaičių ir liokajų kavinės. Šiose kavinėse jauni žmonės persirengę prancūžiškų tarnaičių arba senovinių liokajų rūbais patarnauja klientams, su jais leidžią laiką arba žaidžia žaidimus. Tai gali būti palyginama su tradicinėmis maiko (舞妓 geiša mokinė) Kiote, kurios taip pat persirengusios kostiumu leidžią laiką su savo klientais, jiems ruošia pasirodymus. Pirmosios tarnaičių kavinės atsirado 2001 m., daugiausiai jų galima aptikti Tokijuje, Akihabaroje. Šios kavinės traukia savo atmosfera, maloniu bendravimu, tačiau per dešimt savo gyvavimo metų daugiau nei pusė šių kavinių užsidarė. To priežastis yra per mažas pelnas, negalintis išlaikyti didelio darbuotojų skaičiaus, nes šiose kavinėse jų yra daugiau, nei paprastose (Preston Phro, 2013).
Kigurumi kavinės. Kigurumi (着ぐるみ) – tai žmogus persirengęs, personažu, arba gyvūnu, dažniausiai iš animė arba kompiuterinių žaidimų. Kostiumai neapsiriboja tik drabužiais, merginos užsideda dirbtines galvas, kad sudarytų kuo tikresnį personažo atvaizdavimo efektą. Šiose kavinėse animė mėgėjai gali pabūti su personažais persirengusiomis merginomis ir atitrūkti nuo kasdienybės. Kad nesugadintų personažo, merginos nekalba, o komunikuoja kūno kalba arba rašteliais (odditycentral, 2012).
Gyaru kavinės. Gyaru (ギャル) – japoniškas angliško žodžio „mergina“ vertimas. Naudojamas apibūdinti madą, atsiradusią tarp jaunų merginų devintame dešimtmetyje. Šios merginos labiau už savo karjerą ir mokslus rūpinosi išvaizda ir turėjo specifinį grožio supratimą. Dažniausiai turėdavo labai įdegusią odą, nušviesintus plaukus, naudodavo daug makiažo ir rengdavosi pagal vakarietiškas madas. Gyaru kavinėse galima su jomis pabendrauti, būti sušukuotam ir padažytam gyaru stiliumi. Šiais laikais gyaru mada išblėso, jų galima sutikti tik tam tikruose rajonuose, tad tokios kavinės yra labiau mėgstamos turistų, norinčių patiri kažką naujo (triplelights 2014).
Didžioji dalis teminių kavinių yra sukurtos, kad klientai galėtų ateiti ir su kažkuo pabendrauti. Jose didžiausias dėmesys nėra skiriamas kavai. Daug svarbiau įtikti įvairiems klientams, kurie moka ne už gėrimą, o už darbuotojų kompaniją, dėmesį ir vaidybą. Japonijoje yra ir tokių kavinių, kur kava dažnai yra svarbiau už klientą. Viena jų „Bear Pond Espresso“, esanti Tokijuje, net išleido knygą “Life is espresso”. Pasitaiko atvejų, jog snobiškas požiūris į kavą atbaido klientus. Apie „Bear Pond“ parašytas ne vienas blogas atsiliepimas, kuriame minimi atsisakymai padaryti norimą kavą arba net netiesioginis klientų išvarymas (Frey, 2010). Tačiau šių specializuotų kavinių lankytojai ypatingai vertina kavą ir grįžta dėl ypatingai atrinktų skonių. “Ir taip mano kelionė surasti geriausią espresą Tokijuje baigiasi. „Bear Pond“ tikrai viską atlieka gerai. <…> Aš noriu grįžti į „Bear Pond“ kasdien.” teigia Adam Goldberg (2011).
Kavinių kultūra Japonijoje sparčiai išplito XX a. Pradžioje aptarnavo karininkus, vėliau po karo į darbą skubančius piliečius, besistengiančius atstatyti šalį, šiais laikais yra visų skoniams pritaikytų kavinių. Japonų kavos kultūra smarkiai skiriasi nuo vakariečių, čia galima eiti kavos gerti visiškai vienam ir nesirūpinti socialiniu spaudimu. Tuo labiau, tam tikrose kavinėse net galima nusipirkti palydovą, kartu išgerti kavą. White (2012) savo knygoje teigia, jog kavinė yra unikali erdvė šiuolaikinėje Japonijoje. Tai vieta, kurioje klientai gali būti vieni nebūdami vieniši. Kitaip nei parkuose ar baruose, kavinėje nėra jokios išankstinės socializacijos būtinybės, taip žmogus gali pabėgti nuo nuolatinio vaidinimo susiduriant su žmonėmis, kitose vietose.
Literatūra:
White, M., 2012. Coffee life in Japan.
Šaltiniai:
Breen, R., 2014. A 120 years of mornings: the history of coffee in Japan. [internete] rasta: <http://www.tofugu.com/2014/04/29/a-120-years-of-mornings-the-history-of-coffee-in-japan/> [žiūrėta 2015-05-20].
coffee.ajca.or, 2012 Coffee Market in Japan. [internete] rasta: <http://coffee.ajca.or.jp/wp-content/uploads/2012/07/coffee_market_in_japan.pdf> [žiūrėta 2015-05-20]
doutorcoffee, 2015. Doutor hostory. [internete] rasta: <http://www.doutorcoffee.com.sg/history/> [žiūrėta 2015-05-20].
Frey, A., 2010. Bear Pond Espresso, Tokyo. [internete] rasta: <http://frshgrnd.com/2010/11/bear-pond-espresso/> [žiūrėta 2015-05-21].
Goldberg, A., 2011. Bear Pond Espresso. [internete] rasta: <http://www.alifewortheating.com/posts/tokyo/bear-pond> [žiūrėta 2015-05-21].
Hashi, 2012. Japan’s weird, themed cafes. [internete] rasta: <http://www.tofugu.com/2012/10/05/japans-weird-themed-cafes/> [žiūrėta 2015-05-22].
Hoang, V., 2011. Japanese coffee: how it became so popular. [internete] rasta: <http://www.tofugu.com/2011/12/01/japanese-coffee/> [žiūrėta 2015-05-20].
Kosuga, T., 2010. Meow meow meow. [internete] rasta: <http://www.vice.com/read/meow-meow-meow-329-v17n2> [žiūrėta 2015-05-22].
Oakland, M., 2011. Japan’s coffee culture. [internete] rasta: <http://www.japantoday.com/category/opinions/view/japans-coffee-culture> [žiūrėta 2015-05-20]
odditycentral, (2012) The Fake-Head Waitresses of Japan’s Anime Cafe. [internete] rasta: <http://www.odditycentral.com/pics/the-fake-head-waitresses-of-japans-anime-cafe.html> [žiūrėta 2015-05-22].
Phro, P., 2013. The past, present and future of maid cafes. [internete] rasta: <http://www.japantoday.com/category/lifestyle/view/the-past-present-and-future-of-maid-cafes>[žiūrėta 2015-05-22].
starbucks.co, 2014. Financial Highlights Fiscal 2013 Financial Announcement. [internete] rasta: <http://www.starbucks.co.jp/assets/images/ir/pdf/five-year-financial-summary-201405.pdf> [žiūrėta 2015-05-20].
triplelights, 2014. Satisfy Your Petting Needs at One of Japan’s Animal Cafes. [internete] rasta: <https://triplelights.com/blog/satisfy-r-petting-needsja-248> [žiūrėta 2015-05-22].
