Kušinadahimė

Kušinadahimė (jap. クシナダヒメ, Kushinadahime) – kami (jap. 神, kami) dievybėms priskiriama, iš japonų šintoizmo religijos kilusi mitologinė būtybė. Pirmą kartą kaip mitologinę būtybę Kušinadahimę paminėta seniausiuose japonų istorijos bei mitologijos metraščiuose Kodžikyje ir Nihonšiokyje. Ten pat aprašomame Susanoo mite paminėta Kušinadahimė, pristatoma kaip jauniausia savo šeimos, kurią sudarė jos tėvas Ašinadzučis, motina Tenadzuči bei septynios Jamata no Oročio gyvatės nužudytos seserys, narė.

Reikšmė mitologijoje

Kušinadahimės istorija prasideda iš rojaus ištremtam Susanoo pasiekus upės krantą, kuriame jis išvysta tvirtai vienas į kitą įsikibusią bei raudančią trijų žmonių grupelę. Tai buvo širdgėlos apimta Kušinadahimės šeima – kiekvieną tą pačią metų dieną siautėjanti Jamata no Oroči gyvatė, nurimsta tik Ašinadzučiui bei Tenadzuči paaukojus vieną iš savo dukterų. Atėjus paskutiniosios dukros eilei, bejėgė Kušinadahimės šeima labai apsidžiaugia sulaukusi netikėtos Susanoo pagalbos bei sutinka su visomis ištremto jūrų dievo sąlygomis: jiems leidus būti paverstiems į aštuonias sakės statines, Susanoo pavyksta apsvaiginti, bei taip visiems laikams nugalėti vandens pabaisą. Kušinadahimės istorija tęsiasi vienišam bei dangaus karalystės išsiilgusiam Susanoo paprašius jai tapti jo žmona. Vėliau abu įsimylėjėliai persikelia gyventi į Izumo provincijoje esantį Sugos miestelį, kuriame Susanoo pastačius gražius rūmus, o Kušinadahimei susilaukus keturių vaikų, pora nugyvena ilgą bei laimingą gyvenimą (Eli 2021).

Vardo kilmės teorijos

Kušinadahimės vardas turi tris pagrindinius užrašymo variantus:
1. Kušiinada-hime (jap. 寄稲田姫, Kushiinada-hime) – Nihonšiokyje, Japonijos istorinių įvykių kronikoje, randamas vardo variantas. Išvertus pažodžiui, Kušinadahimės vardas įgauna ,,nuostabios ryžių lauko mergelės” prasmę. Pasak Mura Sukeyuki, taip užrašytas vardas tampa nuoroda į užslėptą mito reikšmę – nerimstančios gamtos simbolį įgavusi upės gyvatė, mainais už ryžių laukų neapsėmimą, reikalauja aukos, šiuo atveju, Kušiinadahimės. Tokią sandorio sąlygą įgyvendinantys jos tėvai, išvengs ryžių derlius naikinančių potvynių (Sukeyuki, 2003, cit. Iš Weiss, 2018).
2. Kušinada-hime (jap. 寄名田比売, Kushinadahime) – Kodžikyje naudojamas vardo variantas. Manoma, jog tokią jo kaitą galėto lemti elizija, dviejų ‘i’ balsių susiliejimas. Deja, dėl to Kušinadahimės vardas praranda tikslią reikšmę (Matsumura, 1968, cit. Iš Weiss, 2018).
3. クシナダヒメ arba クシイナダヒメ atitinkamai abiejų prieš tai minėtų variantų supaprastinimai (abu pavadinimai parašyti japoniška katakanos abėcėle).

Garbinimas

Japonijoje, Kavagos mieste, esanti Hikavos šintoizmo šventykla skirta Kušinadahimės ir jos šeimos ( vyro, sūnaus, Onamučino-mikoto, bei tėvų) garbei. Dažnai ten apsilankiusieji meldžiasi bei kreipiasi į dievus, prašydami tokios pat sėkmės ir gerovės šeimoje bei santykiuose, kokią pasisekė patirti Kušinadahimei (Ala 2018).

Literatūra

1. Weiss, D. 2018. Slaying the Serpent: Comparative Mythological Perspectives on Susanoo’s Dragon Figh, Journal of Asian Humanities at Kyushu University, nr. 3, p. 4, 16-17.)

Šaltiniai

1. Eli, 2021. Kushinadahime. A History of Japan. Prieiga per internetą: <https://historyofjapan.co.uk/wiki/kushinadahime/#footnote>.
2. Ala, 2018. Kanda Myojin Shrine. ALAJOURNAL. Prieiga per internetą: <https://alajournal.com/kanda-myojin-shrine/>.