Maneki neko
Maneki neko (招き猫) yra vienas iš populiariausių laimę ir turtus nešančių amuletų Japonijoje. Japoniškai „maneki“ (招き) kyla iš veiksmažodžio „maneku“ (招く) kuris reiškia „kviesti“, o žodis „neko“ (猫) reiškia „katė“. Pažodžiui Maneki neko reiškia „kviečianti katė“. Ši katė dažniausiai vaizduojama viena pakelta letenėle, kuria moja ir kviečia užeiti. Maneki neko statulėlės dažnai randamos japonų firmose, parduotuvių vitrinose, namuose ir t.t., kur atneša laimę ir gina nuo blogio jėgų.
Istorija
Manoma, kad Maneki neko pirmą kartą paminėta Japonijoje, Edo laikotarpiu (1603-1867), tačiau pirmasis raštiškas įrodymas yra iš 1870 m., Meidži laikotarpio. Kai Meidži laikotarpiu Japonija atvėrė savo duris kitoms pasaulio šalims, dauguma laimę ir turtus nešančių amuletų buvo vyrų lytinių organų formos. Vakarų valstybės laikė tai vulgarumu, todėl Meidži vyriausybė juos uždraudė. Nepaisant to, žmonės vis tiek norėjo objektų, nešančių laimę. Todėl buvo pasirinkta mažiausiai į uždraustuosius amuletus panaši Maneki neko figūra, kuri itin sparčiai išpopuliarėjo.
Legenda
Yra daug legendų, gaubiančių Maneki neko, bet žymiausia yra apie Gotokudži šventyklą. Seniai Japonijoje buvo Gotokudži šventykla, kurioje gyveno vienuolis su savo kate Tama. Šventykla buvo labai skurdi, jau pradėjusi griūti, tačiau vienuolis sąžiningai vykdė savo pareigas ir dalijosi mažomis savo maisto porcijomis su kate.
Vieną dieną lordas Naotaka Li ėjo pro Gotokudži šventyklą, kai staiga prasidėjo audra. Jis pasislėpė po medžiu, o tuo metu vienuolio katė išsliūkino iš šventyklos ir pakėlė letenėlę, kviesdama valdovą užeiti vidun. Lordas labai susidomėjo šios katės nepaprastu elgesiu ir nuėjo į šventyklos kiemą, kad galėtų iš arčiau pamatyti katę. Kai Naotako Li stovėjo priešais Tamą kieme, žaibas trenkė į tą medį po kuriuo jis glaudėsi nuo audros. Suvokęs, kad katė išgelbėjo jo gyvybę, lordas Li tapo šventyklos globėju taip nulėmęs jos klestėjimo pradžią. Galų gale katė numirė ir buvo palaidota kačių kapinėse.
Šios katės garbei buvo sukurta Maneki neko skulptūrėlė. Gotukudži šventykla ligi šiol tebestovi Tokijuje ir yra daugybės Maneki neko statulėlių namai.
Forma
Maneki neko yra sukurta pagal japonų trumpauodeges katės pavyzdį. Japonijoje ši rūšis yra vadinama Kazoku neko („Šeimos katė“). Kaip ir jos modelis, Maneki neko turi stačias ausis ir trumpą uodegą. Dažniausiai jos vaizduojamos sėdinčios, su apykakle, seilinuku ir varpeliu ant kaklo. Šios detalės tikriausiai yra imitacija to, kas buvo būdinga Edo laikotarpio katėms turtinguose namuose. Statulėlės gaminamos iš tradicinio molio, porceliano, popieriaus ar medienos. Šiuolaikinėje visuomenėje randamos visokiausių formų, bei pavidalų: raktų pakabukų, taupyklių, lazdelių, oro gaiviklių, bei daug kitų skirtingų formų, tokių kaip sumo katės.
Pozos
Maneki Neko gali būti vaizduojama su pakelta kaire arba dešine letenėle.
Dešinė letena (vyriškoji) – kviečia pinigus ir laimę.
Kairė letena (moteriškoji) – kviečia lankytojus ir klientus.
Spalvos
Maneki neko statulėlės yra dažomos įvairiomis spalvomis, kurios turi skirtingas reikšmes ir interpretacijas.
Trijų spalvų katė – tradiciškai laimingiausia iš visų kačių. Vaizduojama balta su juodomis ir raudonomis dėmėmis. Japoniškai šios katės vadinamos Mike Neko (Trijų kailių katės“).
Juoda katė – saugo nuo blogio.
Balta katė – tyrumo ir nekaltumo ženklas.
Raudona katė – saugo nuo ligų ir atneša gerą sveikatą.
Auksinė katė – neša piniginę laimę.
Rožinė katė – neša meilę (tai nėra tradicinė spalva, tačiau šiais laikais itin populiari).
Žalia katė – neša sėkmę mokykloje ir universitete.
Katė su seilinuku ar varpeliu – neša turtus ir materialinę gausą.
Naudota literatūra:
Kodansha International, 1993. Japan An Illustrated Encyclopedia.
Hyundai Research institute, 2014. Hello Asia, Japan: Valuing couresy and substance. Mantrip [e-knyga]. Rasta: Google Books <https://books.google.co.jp> [žiūrėta 2015 kovo 10].
Oliver, H., 2006. Black cats and four – leaf clovers. [e-knyga] John Blake Publishing Ltd. Rasta: Google Books <https://books.google.co.jp> [žiūrėta 2015 balandžio 4].
Pate, A., Jankins, B., 1996. Maneki neko, Feline Fact and Fiction. Daruma Magazine, [internete]. Rasta: <http://www.lasieexotique.com/mag_neko/mag_neko.html> [žiūrėta 2015 balandžio 4].
Pho, B., Dang, D., Pan, E., Youn, S., Chirk, R. and Condon, T., 2006. Maneki neko, The beckoning cat, [internete] rasta: <http://www.anthropology.uci.edu/~wmmaurer/courses/anthro_money_2006/maneki.html> [žiūrėta 2015 balandžio 4].