Namahagė

Namahagė (生剥 Namahage) – į demoną panašus jokajus (妖怪 Yōkai), gyvenantis kalnuose šalia Japonijos jūros pakrantės. Namahagė kartą per metus nusileidžia iš kalno gąsdinti vietinių gyventojų. Eina nuo vieno namo durų prie kitų, mojuodama peiliu ir klausdama „ar čia yra blogų vaikų?“. Namahagei ypatingai patinka gąsdinti mažus vaikus ir jaunas nuotakas. Visgi nepaisant žiaurios išvaizdos ir elgesio, namahagė iš tikrųjų yra gera linkintis jokajus (Yokai 2018).

Vardo etimologija

Vardas atėjo iš pašaipos, kurią naudoja namahagė: „ar jūsų pūslės jau nuluptos?“. Kaip teigiama internetiniame portale: „Šaltais žiemos mėnesiais, tingus žmogus per ilgai laiką praleidęs priešais židinį, nuo karščio gautų pūsles“ (Yokai 2018). „Namomi“ (なもみ namomi) yra vietinis tarmiškas pavadinimas šioms nuo karščio susidariusioms pūslėms, o hagu (剥ぐhagu) reiškia lupti. Taigi šie susijungę žodžiai galiausiai tapo „namahage“ (Yokai 2018). Žiemos metu namahagė įsiveržia į namus ir reikalauja pamatyti vaikus. Tingūs vaikai, visą dieną sėdėję prie židinio, turės pūsles ant kojų. Namahagė nemėgsta tingių vaikų, todėl bausmė už tokį elgesį būtų nuo odos nulupamos pūslės. Nepaisant tokio namahagės elgesio, jie yra laikomi turto ir sėkmės nešėjais (Bane 2016, p. 235).

Išvaizda

Namahagė panašus į oni (鬼 Oni) – ryškiai raudonos arba mėlynos odos, pasišiaušusiais plaukais bei plačia, pilna aštrių dantų burna ir dažnai turi išdygusius ant galvos ragus (Yokai 2018). Namahagės vaizduojami kaip vyrai, dėvintys gąsdinančias kaukes ir šiaudines pelerinas (Williams 2016, p. 223). Su savimi nešasi peilį (出刃包丁debabōchō), kibirą (手桶 teoke) ir knygą, kurioje namahagė užrašė informaciją apie vietovės gyventojus (Williams 2016, p. 224).

Kilmė 

Yra keturios kilmės teorijos. Pagal pirmą, namahagė yra sudužusio laivo jūreivis. Anot antros, namahagė buvo supažindintas Hanių dinastijos (200 m. pr. m. e. – 220 m.) imperatoriaus, kuris su savimi į Japoniją atvežė penkis oni. Pasakojama, kad šie oni vogė pasėlius bei ėmė jaunas moteris iš kaimų į Akitos prefektūroje (秋田県 Akita-ken) esantį Ogos pusiasalį (男鹿半島 Oga-hantō). Čia gyventojai stengėsi apgauti oni, žadėdami atiduoti jiems moteris mainais už pastatytus 1000 akmeninių laiptelių, kuriais būtų galima pasiekti vietinę šventyklą. Pastatyti tiek laiptų oni buvo skirta naktis, nesėkmės atveju, jie nebūtų galėję grįžti (Williams 2016, p. 223). Oni pasiekus 999 laiptelius, vienas sumanus gyventojas sugiedojo gaidžio balsu, taip norėdamas imituoti aušros atvykimo laiką. Šis triukas buvo sėkmingas, ir oni pagalvojo, kad jiems nepavyko, todėl išvyko visiems laikams (Williams 2016, p. 224). Manoma, jog šie oni reprezentuoja idėją apie į gyvenvietes įsiveržusius svetimšalius, kurie kultūrinėje atmintyje tapo personifikuoti kaip demonai.

Pagal trečią kilmės teoriją, namahagė tarnavo senoviniam kalnų dievui. Remiantis paskutiniąja kilmės teorija, namahagės atsiradimas yra susijęs su šiugendo (修験道 shugendō) kalnų asketų namais. Šie asketai, kalną laikė šventa žeme ir šventyklose, įsikūrusiose kalnuose, treniruodavo jaunus mokinius. Periodiškai, kalnų vienuoliai apsirėdę jamabušio (山伏 yamabushi) drabužiais, lankydavo miestelį ir melsdavosi prieš kiekvieną namą. Gyventojams šie vienuolių veiksmai atrodė keisti ir laikui bėgant susiformavo idėja apie šių lankytojų dieviškumą. Galiausiai, šie vienuoliai tapo namahagėmis (Cobb 2016, p. 410).

Ritualas

Namahagė užima pagrindinį vaidmenį Naujųjų metų šventėje Akitos prefektūroje. Šis populiarus žiemos ritualas yra susijungęs su liaudiška tradicija ir šintoizmo festivaliu. Šintoizmo festivalis prasideda činkamaju (ちんかまゆのまい chinkamayu-no mai), šventu kaguros (神楽kagura) šokiu. Po jo seka namahagės šokis ir būgnai. Galiausiai, privedant ritualą prie kulminacijos, 15 namahagių laikydami fakelus leidžiasi nuo kalno. Košiogacu (小正月koshōgatsu) išvakarėse (sausio 15-ta diena) einama į namus pas vietinius. Šis ritualas sutinkamas visoje Japonijoje, tačiau populiariausias Ogoje, kuri jau tapo populiariu turistų traukos centru. Apylinkės vyrai, dėvintys gąsdinančias kaukes ir apsivilkę šiaudines pelerinas, lanko namus ir klausia, ar namuose gyvena nepaklusnių vaikų ir tingių šeimos narių (Inokuchi 1983, p. 321).

Prieš namahagei įeinant į namus pasidomima, ar šeima negedi mirusio giminaičio, ar nėra sergančių šeimos narių, ir ar per paskutiniuosius metus šeima nėra susilaukusi vaiko. Jei kažkas iš minėtų įvykių yra įvykęs, tuomet namahagė keliauja prie kito namo, jei ne – įeina į vidų. Namahagė atkeliauja triukšmingai, kaip manoma, taip išstumdamas nesėkmes ir piktąsias dvasias. Įėjęs į namus namahagė teiraujasi, ar per pastaruosius metus jaunesni šeimos nariai tinkamai rūpinosi vyresniais, ar visi daug dirbo, mokėsi (Namahage Museum 2015). Kartais namahagė papeikia jaunas žmonas, jei vyras yra informavęs, jog žmona prastai gamina valgyti, nepaklūsta uošviams, nepadeda rūpintis buitiniais reikalais (Williams 2016, p. 224). Namahagė norėdamas perauklėti nepaklusnią žmoną ir vaikus ketina juos pasiimti su savimi kartu į kalną (Namahage Museum 2005).

Norint užkirsti kelią namahagei pasiimti vaikus ir žmoną, į juos mėtomos sojų pupelės ir siūlomas maistas (Cobb 2016, p. 409). Namahagės apsilankymas skatina gyventojus apsvarstyti praėjusius metus (Namahage 2015). Taip pat tradiciškai namahagės apsilankymai buvo laikomi tam, kad išlaikyti socialinę darną, gąsdindami mažus vaikus bei jaunas nuotakas, naujai į bendruomenę įsijungusius žmones. Jie buvo raginami laikytis bendrų taisyklių, būti darbingais (Fudosama).

Naudota literatūra

1. Bane, T. 2016, Encyclopedia of Beasts and Monsters in Myth, Legend and Folklore, McFarland & Company, Inc. Publishers, North Carolina.
2. Cobb, K. T. 2016, Ghosts and Demons: The Lost Things, Lulu Press, Charleston.
3. Fudosama blog, n.d., Namahage. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
4. Inokuchi, S. 1983, Kodansha Encyclopedia of Japan, Kodansha Ltd, Tokyo.
5. Yokai, 2018, Namahage. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 27 d.].
6. Namahage Museum, 2005, Namahage. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 27 d.].
7. Williams, V. 2016, Celebrating Life Customs around the World: From Baby Showers to Funerals. Vol. 1. ABC-CLIO, LLC, California, Colorado.