Raidžinas
Raidžinas (jap. 雷神, Raijin, Ikadzuchi no Kami), taip pat žinomas kaip kaminarisama (jap. 雷様, Kaminarisama), raidensama (jap. 雷電様, Raidensama), narukamis (jap. 鳴神, Narukami), raiko (jap. 雷公, Raikō) – tai Tekančios Saulės šalies perkūnijos bei griaustinio dievas, kuris užima svarbią vietą šintoizmo (jap. 神道, Shintō) dievų panteone.
Ši dievybė japonų mitologijoje yra laikoma tiesioginiu Idzanami (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉, Izanami) ir Idzanagi (jap. 伊邪那岐 arba 伊弉諾, Izanagi) (dievybių, kurios, pasak legendų, sukūrė Japonijos salyną) palikuonimi.
Išvaizda bei rolės
Raidžinas yra dažnai vaizduojamas kaip dievybė, turinti nuožmią bei gąsdinančią veido išraišką, raumeningą figūrą bei žemės traukai nepavaldžius plaukus.
Šį Tekančios Saulės šalies dievą supa taiko (jap. 太鼓, Taiko) būgnai, kuriuos jis muša siekdamas sukelti griaustinio garsą. Raidžinas savo rankose neretai laiko didelius plaktukus, kuriais ir muša ankščiau paminėtus taiko būgnus. Kartais griaustinio dievas yra vaizduojamas su trimis rankos pirštais, kurie simbolizuoja praeitį, dabartį bei ateitį.
Raidžinas Japonijos visuomenėje yra laikomas žemdirbystės globėju ir dėl to yra itin gerbiamas. Seniau žmonės tikėjo, jog jeigu į jų ryžių lauką trenks žaibas, tai jų tais metais lauks gausus ryžių derlius.
Raidžinas taip pat yra laikomas ir šventyklų sargu. Prie jų vartų ar įėjimų neretai galima sutikti jam pastatytas skulptūras. Dvi žymiausios Raidžino skulptūros yra randamos šalies Sandžiūsangendo (jap. 三十三間堂, Sanjūsangen-dō) bei Rinnodžio (jap. 輪王寺, Rinnō-ji) šventyklose.
Mitologija
Seniausioje Japonijos kronikoje – Kodžikyje (jap. 古事記, Kojiki) yra teigiama, jog po Idzanami mirties, kurią sukėlė Hinokagucučis (jap. 火之迦具土, Hinokagutsuchi, liet. „visa naikinantis ugnies dievas“) gimdymo komplikacijos, jos vyras Idzanagis nusekė paskui ją į tamsos šalį. Vyras prašė žmonos sugrįžti kartu su juo, tačiau Idzanami teigė negalinti palikti tamsos šalies, nes ji jau buvo paragavusi jos maisto. Idzanagi nepasidavė ir nusekė paskui žmoną iki tamsos rūmų, kuriuose Idzanami ėmė dėrėtis su vietiniu kami (jap. 神, Kami) (šintoizme garbinamos dangaus ir žemės dievybės, dvasios ir reiškiniai). Nors Idzanami buvo pradingusi vos keletui valandų, jos vyras labai dėl jos pergyveno, todėl uždegęs savo plaukų šukų galiuką nusprendė pats įžengti į tamsos rūmus. Įėjęs Idzanagis rado savo žmonos lavoną. Jos kūnas buvo padengtas kirminais.
Staiga iš Idzanami galvos pakilo didysis raidžinas (jap. 大雷神), iš jos krūtinės pakilo ugnies raidžinas (jap. 火雷神), iš jos pilvo – juodasis raidžinas (jap. 黒雷神), iš jos makšties – žydintis raidžinas (jap. 咲雷神), iš jos kairiosios rankos – jaunasis raidžinas (jap. 若雷神), iš jos dešiniosios rankos – žemės raidžinas (jap. 土雷神), iš jos kairiosios kojos – riaumojantis raidžinas (jap. 鳴雷神), o iš dešiniosios kojos – palinkęs raidžinas (jap. 伏雷神), kuris yra žinomas bendriniu Ho-no-Ikadzuči-no-Kami (jap. 火雷大神, Ho-no-Ikadzuchi-no-Kami) pavadinimu. Išvydęs pūvantį savo žmonos kūną, Idzanagis buvo sukrėstas, todėl nedelsiant nusprendė palikti tamsos šalį. Idzanami susigėdo dėl to, kad jos vyras išvydo jos bjaurią kūno išvaizdą, todėl ji nedelsdama nusprendė pasiųsti Raidžiną ir keletą kitų moteriškos lyties demonų paskui Idzanagį, kad šie parvestų jį atgal į tamsos šalį.
Raidžinas turi daug brolių ir seserų, iš kurių geriausiai yra žinomas vėjo dievas Fūdžinas (jap. 風神, Fūjin), ugnies dievas Kagucučis (jap. 軻遇突智, Kagutsuchi), jūros ir audrų dievas Susanoo (jap. 建速須佐之男命, Takehayasusanoo-no-mikoto) bei saulės deivė Amaterasu (jap. 天照大御神, Amaterasu-Ōmikami).
Raidžinas taip pat yra vaizduojamas kartu su savo broliu, vėjo dievu Fūdžinu bei savo sūnumi Raitaro, kuris dažnai kovoja su minėtu vėjo dievu, taiso savo tėvo taiko būgnus bei krečia įvairias kitas išdaigas.
Kartais griaustinio dievas yra vaizduojas kartu su legendine perkūno pabaisa Raidžiū (jap. 雷獣, Raijū).
Raidžino paminėjimai įvairiose legendose
Vienoje legendoje pasakojama, kad Raidžinas padėjo apginti Japoniją nuo mongolų invazijos. Mongolų laivynas buvo sunaikintas siaubingos audros, o jos karius sėdėdamas ant debesų bei svaidydamas žaibus į juos nugalėjo pats Raidžinas.
Kitoje legendoje pasakojama apie vyrą, kuriam imperatorius liepė pagauti griaustinio dievą ir pristatyti jį jam, kad šis galėtų įsakyti Raidžinui sustabdyti siaučiančią audrą. Nors vyras surado griaustinio dievą ir imperatoriaus vardu liepė jam sustabdyti audrą, šis nepakluso. Tada vyriškis pasimeldė budizmo gailestingumo dievybei Kannon (jap. 観音, Kannon) ir paprašė jos pagalbos. Ši pasigailėjo vyro ir vėliau padėjo jam pagauti bei pristatyti imperatoriui Raidžiną.
Naudota literatūra
- Batesville. A Shinto deity. Batesville.k12.in.us. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 14 d.].
- Geller, 2016. Raijin. Mythology.net. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 14 d.].
- Mythology is really cool. Raijin. Mythsarecool.tumblr.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 14 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
