Sakura

Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai vienas iš svarbiausių Japonijos augalų. Sakoma, kad pirmoji sakura Japonijoje užauginta prieš 800 metų. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir ryžiams sodinti tinkamą laiką.
Botaninės savybės
Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis sakura vartojamas toms vyšnių rūšims, kurių grožimasi ne vaisiais, o žiedais. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginamos kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų visame pasaulyje yra išlikę apie 300 sakurų rūšių. Trimis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų – Jošino sakura, dar vadinama Somei Jošino (染井吉野 Somei Yoshino) sakura, ji sodinama parkuose ir upių pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki septynių metrų aukščio. Subrandina didelius, rausvus žiedus. Kita rūšis yra kalnų sakura (山桜 yamazakura), ji auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20–25 metrų aukštį, žiedai būna rusvos, baltos spalvos. Trečioji – šidaredzakura (枝垂桜 shidarezakura), nuo seno sodinama šventyklų soduose. Užauga iki 20 metrų, jos žiedai būna rausvai balti, kartais net įgyja raudoną atspalvį.
Sakuros pradeda žydėti nuo sausio vidurio (pietų Okinavoje), jų žydėjimas tęsiasi iki pat gegužės vidurio (Hokaido salos šiaurėje). Pražydusios sakuros žiedai išsilaiko nenubyrėję vos vieną dvi savaites. Žiedai būna rožinių ir baltų atspalvių, pilnaviduriai. Lapai žali, smailūs, lancetiški, 8–12 cm ilgio. Vasarą sakuros tamsiai žalios, o rudenį nusidažo bronzine spalva. Jos mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemius, saulėtas vietas. Sakurų mediena yra naudojama ploniems baldams, drožiniams ir parketui gaminti.
Gamtos reikšmė
Gamta – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Per amžius ji sujungė religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gyvenimą. Nuo seniausių laikų tradicinė japonų religija – šintoizmas (神道 shintō, liet. dievų kelias). Tai pagoniška religija, kurios garbinimo objektas yra kami (神) – gamta ir jos objektai (medžiai, kalnai, akmenys, šaltiniai) ar reiškiniai. Todėl ne veltui šiai tautai gamta yra labai svarbi gyvenimo dalis. Japonų nuomone, tik augalijos apsuptyje viešpatauja tobula estetika ir harmonija.
Sakura – vienas iš svarbiausių kultūrinių simbolių; labai ryškus pavasario įvaizdis, jis nusako trumpalaikį gamtos ir žmogaus gyvavimą. Sakoma, kad krintantys vyšnių žiedai simbolizuoja trumpalaikį grožį, kuris gyvenime greitai praeina. Sakuros iki šių dienų išliko geranoriškumo ir tyrumo simboliu.
Gėrėjimasis žydinčiais sakurų žiedais (花見 hanami)
Hanamis, arba gėrėjimosi žydinčiomis sakuromis šventė, yra vienas laukiamiausių metų įvykių, jis suburia žmones švęsti kartu gamtos nubudimą. Ši šventė Japonijoje gyvuoja jau šimtus metų. Hanamis iš pradžių paplito tarp aristokratų Heiano periodu (平安時代 Heian jidai, 794–1185 m.). Edo laikotarpiu (江戸時代 Edo jidai, 1600–1868 m.) vyšnių žydėjimo šventė paplito ir tolimesniuose regionuose. Vėliau buvo švenčiama visoje šalyje – tiek imperatoriaus rūmuose, tiek eilinių japonų namuose. Hanamis švenčiamas ne tik dieną, bet ir naktį.
Geriausios gėrėjimosi sakurų žiedais vietos – šalia šventyklų ar maldyklų. Kadangi gerą vietą gauti sunku, japonai jau nuo ankstaus ryto užima vietas savo kolegoms ir laukia prisijungiant jų po darbo. Per sakurų žydėjimą tradiciškai reikia paragauti sakės, todėl neretai po tokio susibūrimo šventė užsitęsia iki išnaktų. Hanamis išsiskiria tuo, kad jo metu deklamuojami eilėraščiai, dainuojamos dainos, šokami specialūs geišų šokiai, skirti šiai progai. Be sakurų, Japonijoje taip pat įprasta gėrėtis japoniškų slyvų (梅 ume), glicinijų (藤 fuji), chrizantemų (菊 kiku) ir lotosų (蓮 hasu) žiedais.
Penki žymiausi sakurų parkai Japonijoje
Visoje Japonijoje galima suskaičiuoti tūkstančius sakurų parkų. Kiekvienas jų yra savitas, originalus, turintis savo istoriją. Bet penki labiausiai vertinami sakurų parkai Japonijoje yra šie: Hirosakio parkas, Jošino kalnas, Arašijama, Himedžio pilis, Čidorigafuči alėja.
Hirosakio (弘前 Hirosaki) parkas (Aomorio prefektūra, Hirosakio miestas) yra labiausiai japonų vertinamas parkas. Jame auga apie 2600 sakurų, iš viso 50 rūšių. Čia auga seniausia Japonijoje Jošino rūšies sakura, jos amžius – daugiau kaip 120 metų. Hirosakio parkas žymus tuo, kad čia sakuros nuo senų laikų yra formuojamos karpant. Kasmet sakurų žydėjimo metu jį aplanko apie 2 milijonai lankytojų.
Kita populiari gėrėjimosi sakuromis vieta – Jošino kalnas (吉野山 Yoshino-yama) (Naros prefektūra, Jošino miestelis). Tiksliausiai šį sakurų parką apibūdinanti frazė būtų „vienu žvilgsniu 1000 medžių“. Būtent tai pakeri šimtus tūkstančių japonų ir kitų šalių turistų. Čia daugiausia auga Širojamos rūšies sakuros. Kalno šlaite auga net 30 000 sakurų. Kalno aukštis svyruoja nuo 200 iki 800 metrų virš jūros lygio, todėl dėl aukščio skirtumo salygotų klimato aplinkybių sakuromis čia galima grožėtis apie mėnesį.
Arašijama (嵐山 Arashiyama) rajone Kiote taip pat yra kalnas, kurio šlaituose auga apie 1500 kalnų sakurų ir Jošino rūšies sakurų. Šis kalnas labai mėgstamas rudenį, kai japoniški klevai nusidažo raudona spalva ir visas kalnas paskęsta raudonyje, šį reiškinį japonai vadina kojo (紅葉 kōyō).
Himedžio pilis (姫路城 Himeji-jō) (Hiogo prefektūra, Himedžio miestas) yra pati didžiausia, turistų lankomiausia pilis Japonijoje. Šioje pilyje ir teritorijoje aplink ją auga apie 1000 sakurų.
Čidorigafučio alėja (千鳥ヶ淵 Chidorigafuchi) (Tokijo prefektūra, Čijodos miestas) yra nusidriekusi šalia imperatoriaus rūmų. Čia auga apie 260 Jošino ir Ošimos rūšies sakurų. Skirtingai nuo kitų parkų, Čidorigafučis išsiskiria tuo, kad jį žmonės nori aplankyti vakare, nes per patį žydėjimo piką yra įjungiamas specialus apšvietimas.
Menas
Literatūroje sakuros tapo bene dominuojančia tema. Poetams šių vyšnių žydėjimas padeda atskleisti suvokimą, kad žmonės ir gamta juda cikliškai kartu. Pavyzdys:
„Sninga žiedlapiais tarsi pasakoj –
Tamsios dienos jau ėjo, praėjo,
Tačiau liko gražus jų pėdsakas –
Šis svaigus rausvaplaukis žydėjimas.“ (R. Stankevičius – „Sakurų prisiminimai“)
Piešiniuose, dainose taip pat netrūksta sakurų vaizdų. Ši vyšnia dominuoja visur, kur tik minimas grožis, pavasaris, gyvenimo trapumas ar tyrumas.
Netrūksta ir japoniškos kultūros gaminių, kurie dažnai būna papuošti sakurų vaizdais. Jie palieka itin prabangų įspūdį, todėl tokie produktai kaip kimono, vėduoklės, lakuotos dėžutės būna labai brangūs. Taip pat šios vyšnios vardas dažnai vyrauja restoranų, įmonių ar parduotuvių pavadinimuose, nes tai vienas iš atpažįstamiausių simbolių visame pasaulyje.
Naudota literatūra
- Buckley, S. 2002, Encyclopedia of Contemporary Japanese Culture, Routledge, London.
- Castro, J. 2013, „What’s the Cultural Significance of Cherry Blossoms?“, Live science. 2013 balandžio 4. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 m. gegužės 25 d.].
- Cumo, C. sud. 1994, Encyclopedia of cultivated plants, ABC-CLIO, Santa Barbara, California.
- Doyle, C. 2007, Travel. Where to go When, Dorling Kindersley, London.
- Japonija.lt, 2011, „Sakuros“, Japonija.lt. 2011 rugsėjo 29. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 m. gegužės 25 d.].
- Kodansha, 1993, Japan. An Illustrated Encyclopedia, Kondansha, Tokyo.
- The Kodansha Bilingual, 1998, Encyclopedia of Japan, Kondansha, Tokyo.
- Thompson, K. M. 1994, Sumi-e the art and technique of Japanese ink-painting, Tuttle Publishing, Rutland, Vermont.
Redagavo: Indrė Kiaušinytė