Satošis Konas
Satošis Konas (jap. 今 敏 Kon Satoshi) – animatorius, scenaristas, japoniškų komiksų manga (jap. 漫画 manga) menininkas, bei vienas žymiausių Japonijos animacinių filmų (jap. アニメ anime) režisierių, kūrusių XX a. 9-ajame deš.-XXI a. pr.
Per visą savo karjerą, jis sukūrė keturis filmus ir vieną animacinį televizijos serialą. Geriausiai žinomas dėl savo pirmojo filmo „Tobula Mėlyna“ (jap. パーフェクトブルー Pāfekuto Burū) (1997 m.) ir paskutinio filmo „Paprika“ (jap. パプリカ Papurika) (2006 m.). Dėl savo išskirtinio stiliaus ir novatoriškų idėjų, koncentruotų į žiūrovų potyrius, S. Napier (2006, p. 24) Satošį Koną prilygina Alfredui Hitčkokui.
Po mirties, 2020 m. Satošiui Konui buvo paskirtas Vinsoro Makėjaus (ang. Winsor McCay) apdovanojimas už nuopelnus animacijos industrijai (Rundle 2021).
Ankstyvasis gyvenimas
Satošis Konas gimė 1963 m. spalio 12 dieną Saporo mieste (jap. 札幌市, Sapporo-shi), Hokaido (jap. 北海道 Hokkaidō) prefektūroje (Osmond 2010).
Režisierius užaugo su animaciniais serialais, kaip pavyzdžiui „Heidė, alpių mergaitė“ (jap. アルプスの少女ハイジ Arupusu no Shōjo Haiji)(1974 m.), „Mobilus kostiumas Gundam“ (jap. 機動戦士ガンダム Kidō Senshi Gandamu)(1979-1980), bei Aoi Hiiragio (jap. 柊 あおい Aoi Hiiragi) sukurta manga „Širdies šnabždesys“ (jap. 耳をすませば Mimi o Sumaseba) (1989) (King 2021), kurie buvo labai populiarus 7-jame bei 8-jame dešimtmečiuose. Todėl jau mokykloje jis žinojo, kad nori tapti menininku. Todėl pabaigęs Hokaido Kuširo Korijo mokyklą (jap. 北海道釧路湖陵高等学校 Hokkaidō Kushiro Koryō Kōtō Gakko), išvyko į Tokiją (jap. 東京都 Tōkyō-to) studijuoti. 1982 metais, Tokijuje įstojo į Musašino menų universitetą (jap. 武蔵野美術大学 Musashino bijutsu daigaku) ir ten studijavo grafinį dizainą (Yoshioka 2023).
Karjera
Jau mokyklos laikais, Satošis Konas buvo nusprendęs tapti japoniškų komiksų (mangų) kūrėju – mangaka (jap. 漫画家 Mangakka). Jo, kaip mangakos ir filmų režisieriaus karjera, trukusi 26 metus, startavo su manga „Belaisvis“ (jap. 虜 Toriko) (Koulikov (red.) 2014). Šis Satošio Kono darbas laimėjo antrą vietą „Jaunimo žurnalo“ (jap. ヤングマガジン Yangu Magajin) Tecujos Čibos (jap. 千葉 徹彌 Chiba Tetsuya) apdovanojimą.
Gautas pripažinimas suteikė jaunajam menininkui daugiau galimybių, taip jis tapo Kacuhiro Otomo (jap. 大友 克洋 Ōtomo Katsuhiro) (žinomo dėl savo mangos ir filmo „Akira“ (1998 m.) (jap. アキラ Akira) asistentu (Grajdian 2021, p. 1200). Satošis Konas gavo pirmą galimybę išbandyti savo jėgas filmų industrijoje, parašydamas scenarijų „Magnetinė Rožė“ (angl. Magnetic Rose), japoniškas pavadinimas „Jos mintyse“ ( jap. 彼女の想いで Kanojo no Omoide) istorijai, kuri buvo viena iš dalių Katsuhiro Otomo, Kodžio Morimoto (jap. 森本晃司 Morimoto Kōji) ir Tensai Okamuros (jap. 岡村 天斎 Okamura Tensai) filme „Prisiminimai“ (angl. Memories) (1995 m.) (Hanson 2007, p. 10).
Taip pat, Satošis Konas yra dirbęs su Mamoru Ošii (jap押井 守 Oshii Mamoru), mangaka ir režisieriumi, gerai žinomu dėl klasika tapusio 1995 metų filmo „Dvasia Šarvuose“ (jap. 攻殻機動隊, Kōkaku Kidō Tai) (1995 m.). Kartu, jie kūrė bendrą mangos projektą „Serafimas: 266613336 Sparnai“ (jap. セラフィム 2億6661万3336の翼 Seraphim: 2-oku 6661-man 3336 no Tsubasa), tačiau dėl kylančių tarpusavio konfliktų, šis projektas buvo sustabdytas (Kory 2017).
Žymiausia Satošio Kono manga – „Opus“ (jap. オーパス Ōpusu) (1995-1996), kurią jis kūrė prieš pradedant savo režisūros karjerą. Tačiau manga liko nepabaigta dėl žurnalo, kuriame buvo leidžiama, nutraukimo ir tik po Satošio Kono mirties 2010 m. buvo surinkta į du tomus, kurie įtraukė ir trūkstamus skyrius, ir išleista Tokuma Šioten (jap. 徳間書店 Tokuma shoten) leidyklos (Stewart 2021).
1997 metais, dirbdamas MadHouse animacijos studijoje (jap. 株式会社 マッドハウス Kabushiki-gaisha Maddohausu) Satošis Konas visuomenei pristatė savo debiutinį filmą „Tobula Mėlyna“ (jap. パーフェクトブルー Pāfekuto Burū), kuriame atsiskleidžia realybės ir fantazijos susiliejimo bei egzistencinės temos. (Grajdian 2021, p. 1200). Kalbėdamos apie režisieriaus darbus, Manisha ir Maitreyee Mishra (2014) priskiria jo darbus „magiškam realizmui“ ir įvardija pasikartojančias temas jo kūryboje: „pasikartojantį iliuzijų naudojimą realybėje, neryškias ribas tarp sapnų ir realybės bei jo žaidimą su sąmone ir pasąmone“ (Mishra ir Mishra 2014).
Satošis Konas taip pat yra išleidęs filmus: „Tūkstantmečio aktorė“ (jap. 千年女優 Sennen Joyū) (2001 m.), „Tokijo krikštatėviai“ (jap. 東京ゴッドファーザーズ Tōkyō Goddofāzāzu) (2003), „Paprika“ (jap. パプリカ Papurika) (2006 m.), bei vieną animacinį serialą televizijai „Paranojos agentas“ (jap妄想代理人 Mōsō Dairinin) (2004 m.) ( Le ir Cole 2011).
Paskutinysis jo projektas „Svajojanti Mašina“ (jap. 夢みる機械 Yume Miru Kikai), kuriam Satošis pradėjo ruoštis jau 2000 m., taip ir liko nepabaigtas. Kitaip nei ankstesniuose darbuose, šis filmas turėjo būti skirtas ir vaikams, ir suaugusiems. 2010 m. rugpjūtį, dėl kasos vėžio, Satošis Konas mirė taip ir nebaigęs savo paskutinio filmo (Animation Obsessive 2022).
Apdovanojimai
Satošio Kono darbai buvo apdovanoti 20-čia apdovanojimų ir 5-iomis nominacijomis, įvairiuose festivaliuose: Annecy Tarptautiniame animacijos festivalyje, Venecijos filmų festivalyje, Tokijo anime apdovanojimuose bei kituose (Internet Movie Database).
2013 m. Komiksų kritikų ir žurnalistų asociacija (pranc. Association des Critiques et des journalistes de Bande Dessinée) apdovanojo mangą „Opus“ Azijos kritikų prizu. Taip pat ši manga buvo oficialiai nominuota Angulemo tarptautiniame komiksų festivalyje (Stewart 2021)
2008 m. interviu su J. Sevakis, Satošis Konas pamini, kad apdovanojimus gauti yra smagu, bet daug labiau tai tarnauja kaip ženklas ir įvertinimas visai komandai, dirbusiai prie filmo (Kon 2008).
Literatūros sąrašas
- Animation Obsessive, 2022, ,,The plan for Satoshi kon’s final film, ,,dreaming machine“ “, Animation Obsessive. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Anime and Manga Studies, 2014, ,,Anime director bibliographies: Satoshi Kon“, Anime and Manga Studies. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Askew Student Life Center, 2021, ,, Fantasy, reality, and interpretation: The life, work, and legacy of Satoshi Kon “, Askew Student Life Center. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Grajdian, M. 2021, ,, SOCIAL CRITIQUE AND VISIONARISM IN KON SATOSHI’S ANIMATION MOVIES “, BRUKENTHAL. ACTA MVSEI, 16 (5), p. 1199 – 1210. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Hanson, J. S. 2007, Enter paranoia: Identity and „makeshift salvations“ in Kon Satoshi’s paranoia agent. Magistro darbas. Arizonos Universitetas. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- IMDb, (s.a.), ,, Awards (Satoshi Kon) “, IMDb. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Yoshiokam, S. 2023, ,, Kon Satoshi — animator of unmatched talent “, Engelsberg Ideas. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- King, J. 2021, ,, The Weird & Wonderful Works of Satoshi Kon “, Why Now. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Kory, 2017, ,, Manga prefiguring Anime: The themes of Satoshi Kon’s work “, Wave Motion Cannon. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Le, A. ir Cole, R. 2011, ,, Satoshi Kon “, Narrative in Art. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Mishra, M., & Mishra, M. 2014, ,, Animated Worlds of Magical Realism: An Exploration of Satoshi Kon’s Millennium Actress and Paprika. “, Animation : An Interdisciplinary Journal, 9(3), p. 299–316. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. lapkričio 30d.].
- Myanimelist, 2016, ,, The brilliant Manga of Satoshi Kon “, Myanimelist. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Napier, S. 2006, ,, “excuse me,who are you?”: Performance, the gaze, and the female in the works of Kon Satoshi “, Iš Brown, S. T. sud. 2006, Cinema Anime : Critical Engagements with Japanese Animation, Palgrave Macmillan, New York, p. 23 – 42.
- Osmond, A. 2010, ,, Satoshi Kon obituary “, The Guardian. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Satoshi, K. 2008, ,, Interview: Satoshi Kon “, Kalbino Justin Sevakis, Anime News Network. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 19 d.].
- Stewart, D. G. 2021, ,, Satoshi Kon’s Opus, Ten Years Later “, World Comic Book Review. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. lapkričio 30 d.].

