Šiodžio

Šiodžio (猩々 shōjō) – tai japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajų (妖怪 yōokai)  kategorijai. Jūros dvasia su paraudusiu veidu ir raudonais plaukais, kurios vardas gali reikšti „girtuoklis“ arba „orungutangas“. Šiodžio išsiskiria savo pomėgiu vartoti daug sakės (酒 sake). Šis jokajus turi veikėją viename iš No (能  no) teatro vaidinimų su tuo pačiu vardu. No teatras naudoja kaukę šiam veikėjui, o kabukio (歌舞伎 kabuki) scenoje naudojamas grimas, kurie kartu dalinasi panašiais vardais (Volker 1975).

Išvaizda

Šalia kalnuotų Japonijos pakrančių gyvena jokajai, panašūs į beždžiones – protingos, raudonplaukės jūros dvasios, žinomos kaip šiodžio. Jie atrodo kaip šimpanzės dydžio žmonės, su ilgais, gauruotais raudonais plaukais, ir rausvais veidais, paraudusiais nuo sakės. Jie vaikšto ant dviejų kojų, kaip žmonės, ir retkarčiais dėvi drabužius ar sijonus, padarytus iš jūros dumblių (Volker 1975).

Kilmė

Šiodžio yra japoniška pavadinimo versija kinų singsing (猩猩 xing xing), būtybėms panašioms į beždžiones, apbūdinti. Šiodžio vardas susijęs su gyvumu, kuris puikiai tinka gyvybingai šios būtybės asmenybei. Kalnų ir jūsų knygoje rašoma: „Yra gyvūnas kalnuose, kuris atrodo kaip beždžionė, ilga uodega, bet turi baltas ausis. Kai pritūpia, taip ir eina, ir bėga kaip žmogus. Jo vardas yra gyvybingumas“ (Birrell 1999).

Šiomis dienomis šios mitologines būtybės vardas yra pritaikytas orangutangui ir Japonijoje, ir Kinijoje, dėl labai akivaizdaus bezdžionės fizinio panašumo su šiuo jokajumi. Taip pat žodis šiodžio gali būti panaudotas apibūdinti asmenį, kuris naudoja daug alkoholinių gėrimų (Vertrees ir Gregory 2001).

Elgesys

Šiodžio leidžia savo gyvenimą žaisdami jūroje ir ant atokių paplūdimių smėlio, gerdami didelius kiekius alkoholio. Jie mėgaujasi darydami kvailystes, dainuodami, šokdami ir gėrėdamiesi gyvenimo džiaugsmais. Nepaisant jų juokingos išvaizdos ir elgesio, pasakojama, kad jie yra labai išmintingi. Jie nepaprastai mėgsta sakę ir kitus alkoholinius gėrimus. Be to, jie yra puikūs alkoholio gamintojai, ir gali distiliuoti puikiausia vyną iš sūraus jūros vandens. Pagal pasakojimus, žmogui sutikus šiodžio, sakės skonis keičiasi priklausomai nuo jo elgesio: jei jis bus geras žmogus, sakė bus nepaprastai skani, bet jei jis bus piktas žmogus, tai skonį jaus kaip nešvarių nuodų ir net gali primušti jį, jei jis nepakeis savo blogo elgesio (Birrell, 1999).

Sąveikos

Šiodžio gali suprasti žmonių kalbas ir net mechaniškai atkartoti daugelį žodžių,  jie yra smalsūs ir mieli draugiškiems žmonės. Iš prigimties, šiodžio yra mieli, draugiški ir taikūs jokajai. Jie labai laikosi  savasties, norėdami išlikti atskirti nuo žmonių pasaulio. Egzistuoja istorijų, kad grupės šiodžio puldinėja jūreivius ir laivus, kurie nukrypsta per arti prie jų namų, bet šitos istorijos retai tampa smurtinėmis. Paprastai Šiodžio pabėga iš laivo į vandenį po to, kai pavogia kelias statines sakės.

Šaltiniai

1. Birrell, A., (transl.) (1999). The Classic of Mountains and Seas. London: Penguin Books.
2. Smith, G., (1908). Ancient Tales and Folklore of Japan. Chapter XXXVIII, „White Sake,“ pp. 239-244. London: A. & C. Black.
3. Volker, T. (1975). The Animal in Far Eastern Art and Especially in the Art of the Japanese Netsuke, with References to Chinese Origins, Traditions, Legends, and Art. Leiden: E.J. Brill.
4. Vertrees, J.D. and Gregory, P., (2001). Japanese Maples: Momiji and Kaede (Third Edition). Portland,Timber Press.