Studija GHIBLI

Studio Ghibli (sk. džibli) yra 1985 m. Tokijuje (Japonija) įkurta animacinių filmų studija. Įkūrėjai –  Hajao Mijadzakis (宮崎 駿 Miyazaki Hayao), Isao Takahata (高畑 勲 Takahata Isao) ir Tošijas Sudzukis (鈴木 敏夫 Suzuki Toshio). Studija pasaulyje garsi savo unikaliais, romantiškais animė filmais. Daugumoje studijos darbų matoma daug pasikartojančių motyvų: pagrindinės veikėjos – mažos mergaitės, kalbančios katės, malonios senelės, aviacijos motyvai, traukiniai, veikėjai, galintys keisti pavidalą, nesuprasti vaikinai, paslaptys ir paslaptingos vietos, į paukščius panašūs gyviai. Studijos logotipe pavaizduota miško dvasia Totoro iš vieno populiariausių studijos filmų – „Mano kaimynas Totoro“ (となりのトトロ Tonari no Totoro). Studio Ghibli yra išleidusi keletą trumpametražių filmų, televizijos reklaminių projektų ir 18 pilnametražių filmų. Filmas „Stebuklingi Čihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (千と千尋の神隠し Sen to Chihiro no Kamikakushi) 2002 m. pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje bei „Oskarą“ (The Film Magazine).

Studijos Ghibli pavadinimas yra kilęs nuo arabų kalboje vartojamo Siroko (stiprus šiltas pietų arba pietryčių vėjas Viduržemio jūros šalyse, pučiantis iš Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio dykumų) vėjo pavadinimo ir Antrajame pasauliniame kare Italijos naudoto Caproni Ca.309 karinio lėktuvo, dar vadinamo Ghibli. Šiuo pavadinimu studija pareiškė norinti „įpūsti naujų vėjų“ į Japonijos animė industriją (Weather Online).

Filmografija

Animė filmo „Nausikaja iš Vėlių slėnio“ (風の谷のナウシカ Kaze no Tani no Naushika) išleidimas 1984 m. pastūmėjo greitai išgarsėjusią trijulę įkurti Studio Ghibli ir jau 1986 m. išleistas naujas filmas „Dangaus pilis Laputa“ (天空の城ラピュタ Tenkū no Shiro) iškėlė studijos vardą į aukštumas (The Film Magazine).

Nors filmas „Nausikaja iš Vėlių slėnio“ buvo išleistas prieš oficialiai įkuriant studiją bei bendradarbiaujant su Tohuma Šoten, Hakuhodo ir Top Craft įmonėmis, jis yra laikomas pirmuoju Studio Ghibli pilnametražiniu filmu.

Pirma tikroji sėkmė studiją aplankė 1989 m., kai „Kikės siuntų tarnyba“ (魔女の宅急便 Majo no Takkyūbin) tapo pelningiausiu filmu Japonijoje. Šis filmas buvo studijos ketvirtasis kūrinys. Nors 1988 m. išleista juosta „Mano kaimynas Totoro“ sulaukė daugiau dėmesio ir pasaulinio pripažinimo tarptautinėje filmų rinkoje, kaip vienas populiariausių filmų ne anglų kalba, studija nesiliovė kurti žiūrovams patrauklius filmus. 1991 m. išleista juosta „Tik vakar“ (おもひでぽろぽ Omoide Poro Poro), 1992 m. „Porco Rosso“ (紅の豚 Kurenai no Buta) ir 1994 m. „Pon Poko: Meškėnų karas“ (平成狸合戦ぽんぽこ Heisei Tanuki Gassen Ponpoko) taip pat tapo hitais ir daugiausiai uždirbusiais filmais Japonijoje.

Tačiau didžiausia sėkmė studiją aplankė 2001 m., išleidus „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“. Filmas tapo pelningiausiu kada nors Japonijoje sukurtu filmu, uždirbusiu 200 mln. dolerių dar prieš jo išleidimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ sulaukė didžiulio pasaulinio pasisekimo bei kritikų liaupsų, tapdamas vieninteliu istorijoje ne anglišku, animė filmu laimėjusiu „Oskarą“ geriausio animacinio filmo kategorijoje.

Po 2013 m. vieno įkūrėjų ir pagrindinių studijos veidų, Hajao Mijakazio, išėjimo į pensiją, 2014 m. Studio Ghibli paskelbė trumpam sustabdanti produkciją, norėdama iš naujo apskaičiuoti ir perkonstruoti kompaniją. Hajao Mijadzakis toliau dirba savo įkurtoje studijoje, tačiau dabar labiau koncentruojasi į Ghibli muziejaus veiklą ir naujus manga projektus. Nors pasklido gandai, kad Studio Ghibli daugiau nebeleis filmų, H. Mijakazis patikino, kad savanoriškai užleido savo vietą kitiems animė direktoriams ir rašytojams, vietoj kompanijos oficialaus sustabdymo (Business Insider).

2016 m. lapkričio mėnesį Japonijos žiniasklaida paskelbė, kad Hajao Mijadzakis grįžta ir nori vieną savo senesnių trumpametražinių filmų perkonstruoti į pilnametražį filmą (Business Insider).

„Katino sugrįžimas“ (猫の恩返し Neko no Ongaeshi)

1995 m. studija Ghibli išleido animacinį filmą pavadinimu „Širdies šnabždesys“ (耳をすませば Mimi wo Sumaseba) remiantis autorės Aoi Hiragės (柊 あおい Hiiragi Aoi) manga, kuri pasakoja istoriją apie mergaitę kuriančią fantastinį romaną. Nors jos pačios gyvenime nebuvo magijos, filme galima pamatyti vaizdus sukurtus šios mergaitės. Baronas – romano veikėjas susilaukė tokio didelio populiarumo, kad apie jį buvo sukurtas dar vienas animacinis filmas. Filme taip pat pasirodo kita mergina, mokinė vardu Haru. (Nausicaa.net)

„Katino sugrįžimas“ buvo pradėtas kurti pavadinimu „Katino projektas“ 1999 m., kai studija gavo prašymą iš vieno Japonijos teminių parkų sukurti 20 minučių trukmės filmuką apie kates. Hajao Mijadzakis filme norėjo išvysti tris dalykus: Baroną, Mutą ir paslaptingą antikvarinę parduotuvę. Hiragei buvo pavesta sukurti mangą, kuri sutaptų su filmuku „Baronas: katino sugrįžimas“ (バロン 猫の男爵 Baron: Neko no Danshaku) ir būtų išleistas anglų kalba  leidyklos Viz Media. Teminis parkas projektą vėliau atšaukė.

Mijadzakis perėmė Katino projekto darbus ir naudojo jį kaip testą būsimiesiems Ghibli režisieriams (filmukas tuo momentu truko 45 minutes). Pareiga dirbti su filmu buvo patikėta Hirojuki Moritai (森田 宏幸 Morita Hiroyuki), kuris pradėjo animatoriaus karjerą 1999 m. filme „Mūsų kaimynai Jamados“ (ホーホケキョとなりの山田くん Hōhokekyo Tonari no Yamada-kun). Daugiau nei per 9 mėnesius jis Hiragės Barono istoriją transformavo į 525 lapų maketus kas vėliau tapo „Katino sugrįžimu“. Mijadzakis ir Tošio Sudzukis nusprendė sukurti pilnametražį filmą pilnai adaptuojant Moritos maketus. Viena iš priežasčių buvo ta, kad Haru – pagrindinė veikėja, labai realistiška. Šis filmas tapo antru (iš viso yra trys) studijos Ghibli filmu, kurį režisavo ne Mijadzakis ar Takahata. (Online Ghibli)

„Katino sugrįžimas“ tapo populiariausiu japonišku filmu ir užėmė septintą vietą tarp visų  populiariausių 2002 m. filmų. 2015-ų sausio 5-ą šis filmas užėmė 86-ą vietą daugiausiai uždirbusių filmų Japonijoje surinkęs daugiau nei 6 milijardus Japonijos jenų. Pasak, kino kritikų svetainės Rotten Tomatoes, šis filmas surinko 89 procentus teigiamų atsiliepimų iš kritikų. Michael Booth iš „The Denver Post“ teigė: ,,Režisierius Morita turi šiek šiurkštesnį, realesnį pasaulio pojūtį ir keistumą nei Mijadzakis. Be to, galima matyti, kad „Katino sugrįžimas“ nors ir pagerbia Japonijos animacijos meistrą, šis fimukas juda visai kitokia linkme nei Mijadzakio filmai“ (Rotten Tomatoes) (Denver post).

Filmas pasakoja istoriją apie mokinę Haru, kuri turi ypatingą gebėjimą suprasti ir kalbėtis su katėmis. Vieną dieną ji išgelbėja katiną, kurio vos nepartrenkė sunkvežimis. Paaiškėja, kad jis – Katinų karalystės princas. Kaip padėką Haru gauna katžolę ir pelę ir princas jai pasiperša.

Staiga Haru išgirsta švelnų, moterišką balsą, kuris paragina jai ieškoti katinų biuro. Haru susitinka su Muta, dideliu baltu katinu, kuris padeda susitikti su Baronu (tuo pačiu iš „Širdies šnabždesio“), – katinu statulėle, kuris atgijo savo kūrėjo dėka, ir Toto, akmeniniu varnu, kuris atgijo taip pat kaip ir Baronas. Netrukus, Haru ir Muta prievarta nuvedami į Kačių karalystę, palikdami Toto ir Baroną žmonių pasaulį sekti juos iš oro. Po ilgų bandymų Haru pavyksta sugrįžti į žmonių pasaulį kartu su Muta, Baronu ir Toto.

„Stebuklingi Čihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“

„Stebuklingi Čihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ (千と千尋の神隠しSen to Chihiro no Kamikakushi) – 2001 m. „Studio Ghibli“ sukurtas filmas. Šio filmo scenarijaus autorius ir režisierius yra Hajao Mijadzaki. „Stebuklingi Čihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ kino teatruose pasirodė 2001 m. liepos 20 d. Šis filmas tapo pačiu sėkmingiausiu filmu Japonijos kino istorijoje. Iš viso jis uždirbo 289 mln. dolerių ir buvo pripažintas daugelio filmų kritikų. „Stebuklingi Čihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ yra įtrauktas į geriausių pasaulio animacinių filmų sąrašus. Britanijos filmų institutas šį filmą įtraukė į geriausių filmų vaikams nuo 14 metų amžiaus penkiasdešimtuką. Taip pat 2016 m. šis filmas užėmė ketvirtą vietą geriausių XXI amžiaus filmų sąraše, kurį parengė 177 kritikai iš viso pasaulio. (Hill, J., 2003)

Apdovanojimai:

2001 m. Japonijos kino akademija. Geriausias metų filmas

2002 m. JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai (Oskaras). Geriausias metų animacinis filmas

2002 m. Annie apdovanojimai. Geriausias metų animacinis filmas

2002 m. Berlyno kino festivalis. „Auksinis lokys“

2002 m. Los Andželo kino kritikų asociacija. Geriausias metų animacinis filmas

2002 m. Niujorko kino kritikų ratelis. Geriausias metų animacinis filmas

2002 m. Honkongo kino apdovanojimai. Geriausias Azijos filmas

2002 m. Cinekid tarptautinis vaikų kino festivalis. Geriausias metų filmas

2002 m. Saturno apdovanojimai. Geriausias metų animacinis filmas

Kurdamas šį filmą, Mijadzakis susidūrė su problema – „Stebuklingi Čihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“, įtraukus visas scenas, turėjo trukti daugiau nei 3 valandas, o tokia filmo trukmė būtų buvusi per ilga. Taigi buvo nutarta tam tikrų scenų atsisakyti. Visus filmo veikėjus ranka piešė Hajao Mijadzakis ir kartu su juo dirbę animatoriai. Kai kurie filme vaizduojami pastatai nupiešti remiantis tikrovėje egzistuojančiais pastatais. Dalis jų stovi Tokijuje, atvirame architektūros muziejuje. Taip pat Mijadzakis rėmėsi tradicinės japoniškos užeigos, esančios Jamagatos prefektūroje, motyvais. O filme vaizduojama pirtis, kurioje vyko pagrindinis veiksmas, pavaizduota remiantis Dogo karštųjų versmių pirtimi (道後温泉 Dōgo Onsen), esančia Macujamoje. Filmo garso takelis buvo sukurtas Džo Hisaiši (久石 譲 Joe Hisaishi). Jį atliko „New Japan Philharmony“.

Pagrindinė šio filmo veikėja yra 10-ies metų mergaitė vardu Čihiro. Ji kartu su savo tėvais vyksta gyventi į kitą miestą. Tačiau pakeliui į naujuosius namus jie paklysta. Šeima atsiduria prie paslaptingo tunelio, kurį perėję jie atsiduria keistame mieste. Čia visose gatvėse yra daugybė stalų nukrautų valgiais. Čihiros tėvai pasiduoda pagundai ir pradeda ragauti gėrybes, nesuprasdami, kad pateko į burtų kėslus. Čihiro tuo metu nubėga tolyn į miestą. Ten ji pamato didžiulę pirtį ir sutinka berniuką vardu Haku. Jis puola įkalbinėti Čihiro kuo greičiau palikti miestą kol neatėjo naktis. Mergaitė skuba atgal ieškodama savo tėvų ir randa juos vis dar tebevalgančius, bet pavirtusius kiaulėmis. Išsigandusi ji puola ieškoti kelio link automobilio, bet vietoj tako, atlydėjusio į miestą, ji aptinka tik gausybę vandens. Čihiro galvoja, jog visa tai yra tiesiog sapnas, tačiau ji vėl susiduria su Haku, kuris paaiškina, jog tai yra realybė. Berniukas pasako Čihiro, kad ji turi įsidarbinti paslaptingoje dvasių pirtyje, jei ji nori grįžti atgal į žmonių pasaulį ir išgelbėti tėvus. (Japan Talk, 2012)

Filmas iškelia įvairias mūsų visuomenės problemas – susiliejusią ribą tarp gėrio ir blogio, sunkumus, su kuriais susiduria jaunas žmogus prieš įžengdamas į suaugusiųjų pasaulį, godumą, taisyklių prasmę gyvenime, taip pat parodo, kad visi veiksmai, turi tam tikras pasekmes. (Adams, S., 2012)

Įdomūs faktai: „Stebuklingi Čihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ neturėjo parašyto scenarijaus, filmo veiksmas ir istorija rutuliojosi jį bekuriant. Pagrindinės filmo veikėjos personažas buvo sukurtas pagal režisieriaus draugo dukros paveikslą. Mijadzakio filmai atrodo tikroviški dėl dėmesio net mažiausioms detalėms. Pavyzdžiui, žeme išteptos veikėjų pėdos, nuo trinktelėjimo nukritę valgymo lazdelės, ar atspindinčios saulės šviesą rūbo detalės. Upės dvasios personažas buvo įkvėptas Mijadzakio patirties valant upę. Filme specialiai įterptos tylios, be veiksmo scenos, kuriose veikėjai tiesiog žiūri į tolį ar tyliai sėdi, kad žiūrovai galėtų atsikvėpti nuo kupinų veiksmo scenų. Veikėjų vardų reikšmės atitinka personažus. Kamadži reiškia katilo senis, Jukaba – pirties ragana, Čihiro – tūkstantis paieškų. Amerikietiškoje filmo versijoje buvo pridėta daugiau dialogo eilučių, siekiant paaiškinti tam tikrus dalykus, nesuprantamus vakarietiškai auditorijai. (O’Connell, R., 2016)

„Keliaujanti Haulo pilis“ (ハウルの動く城 Hauru no Ugoku Shiro)

„Keliaujanti Haulo pilis“ – tai 2004 m. sukurtas fantastinio žanro filmas, režisuotas Hajao Mijadzakio. Filmo pasaulinė premjera vyko Venecijos filmų festivalyje 2004 m. rugsėjo 5 d., o Japonijos kino teatruose jis pasirodė 2004 m. lapkričio 20 d. Jis uždirbo 190 mln. dolerių Japonijoje ir 235 mln. dolerių visame pasaulyje. „Keliaujanti Haulo pilis“ tapo vienu daugiausiai uždirbusių filmų Japonijos filmų istorijoje. Filmas buvo nominuotas 78-iuose „Kino Akademijos“ apdovanojimuose 2006 m. ir laimėjo keletą kitų apdovanojimų: „Tokijo Animė“ ir  „Nebula“ apdovanojimus. Filmas buvo gerai įvertintas kritikų už filmo idėjas ir jo vizualinį pateikimą.

Šis filmas yra paremtas to paties pavadinimo romano motyvais, kurį parašė Diana Wynne Jones. Nors filmo ir knygos siužetas yra panašus, tačiau pagrindinės idėjos ir iškeliamos mintys skiriasi. Romane labiau koncentruojamasi ties socialine nelygybe, o filme – labiau susitelkiama ties meilės, orumo ir pragaištingų karo pasekmių temomis. (Akimoto, D., 2014)

Filmo sukūrimą įtakojo Mijadzakio neigiamas požiūris į JAV invaziją į Iraką 2003 m. Todėl pagrindinės šio filmo temos yra smerkiančios karą. Mijadzakis manė, kad jo pasipiktinimas karu filme yra toks stiprus, kad Amerikos auditorija filmą vertins neigiamai, tačiau tai nepasitvirtino. Taip pat filme iškeliamos feminizmo idėjos ir gailestingumo reikšmė. 2013 m. Mijadzakis pasakė, kad „Keliaujanti Haulo pilis“ yra mėgstamiausias iš jo sukurtų filmų, nes šiuo filmu norėta parodyti, kad gyvenimas yra vertingas ir kad režisieriaus nuomonė šiuo klausimu nepakito iki dabar. (Akimoto, D., 2014)

Perskaitęs romaną, Mijadzakis buvo sužavėtas knygoje aprašoma judančia pilimi. Romane nebuvo paaiškinta, kaip pilis juda, todėl Mijadzakiui buvo įdomu, kaip tai galėtų atrodyti, ir iš to kilo mintis pavaizduoti pilį su vištos kojomis. Mijadzakis nuvyko į Prancūziją norėdamas daugiau sužinoti apie architektūrą, kad kuo tiksliau galėtų pavaizduoti filmo aplinką. Tiek šis, tiek kiti režisieriaus filmai susitelkia ties realistišku vaizdavimu, ko nėra kituose Japonijos animaciniuose filmuose. Filmo personažai ir aplinka buvo nupiešti ranka, o pats filmas kuriamas pasitelkiant kompiuterinę grafiką. Filmo garso takelis buvo sukurtas Džo Hisaiši ir jį atliko „New Japan Philharmonic“. (Akimoto, D., 2014)

Sofijai – aštuoniolika, ji gyvena mažame provincijos miestelyje ir didžiąją laiko dalį praleidžia gamindama skrybėles savo tėvo parduotuvei. Išėjusi aplankyti savo jaunesnės sesers, Sofija užpuolama kareivių. Ją išgelbėja paslaptingas burtininkas Haulas, kurį persekioja dykynių raganos užburtos šmėklos. Nors Sofija išsigelbėja nuo vienos problemos, tačiau ją užklumpa kita. Pamaniusi, kad Sofija ir Haulas įsimylėjo, dykynių ragana paverčia Sofiją devyniasdešimties metų senute. Ieškodama pagalbos, Sofija atsiduria keliaujančioje Haulo pilyje. Ši pilis yra stebuklinga, jos durys atsidaro į keturias skirtingas vietoves, iš kurių viena niekam nežinoma. Sofija susiduria su daug sunkumų, ieškodama, kaip panaikinti burtus, taip pat padėdama burtininkui Haului. (Rotten Tomatoes, JimHillMedia)

„Mano kaimynas Totoro“

„Mano kaimynas Totoro“ – 1988 m. sukurtas fantastinis animacinis filmas, kurį režisavo Hajao Mijadzaki, išleido Studio Ghibli. Filme paskojama istorija apie dvi jaunas universiteto profesoriaus dukras, kurios bendrauja su draugiškomis miško dvasiomis. Veiksmas vyksta pokario laikų Japonijoje. „Mano kaimynas Totoro“ pelnė žurnalo „Animage“ pagrindinį prizą bei 1988 m. laikraščio „Mainiči Šinbun“ (毎日新聞 Mainichi Shinbun) teikiamą filmo apdovanojimą.

Labai greitai personažas Totoro tapo visiems gerai žinomas. Jis yra lyginamas su meškiuku Mike Pūkuotuku ir peliuku Mikiu. Totoro yra vienas žinomiausių Mijadzaki personažų, kuris pritraukia vaikus savo stebuklingumu. Personažas Totoro pasirodė ir kituose „Ghibli“ studijos filmuose, taip pat filme „Žaislų istorija 3“ ir daugybėje kitų. Šis personažas buvo pasirodęs ir televizijos laidose bei serialuose. 2013 m. Vietname buvo aptikta nauja violetinių kirmėlių rūšis, kuri buvo pavadinta Totoro vardu. Atradėjai mano, kad ši daug kojų turinti kirmelė, yra panaši į personažą iš filmo.

Filmo dailininkas – Kadzuo Oga (男鹿 和雄 Oga Kazuo). Šiai istorijai jis suteikia neįtikėtiną tikroviškumą. Istorija yra tiek fantastinė, tiek moderni. Su šiuo filmu Kadzuo Oga pradėjo savo dailininko karjerą ir tęsė ją su Studio Ghibli. „Mano kaimynas Totoro“ buvo kurtas atskiromis dalimis. Visos jos buvo kuriamos vienu metu, todėl net patys kūrėjai ilgai nežinojo, kokia bus šio filmo pabaiga. Kalbėdamas apie Totoro, Mijazaki yra pasakęs, kad jis nėra dvasia, o tik paprasčiausias gyvūnas, kuris maitinasi gilėmis ir prižiūri bei saugo mišką. (Rogerebert.com., 2001)

Kad galėtų būti arčiau ligoninės, kurioje guli lėtine liga serganti Universiteto profesoriaus žmona, jis kartu su dukromis persikelia gyventi į apleistą namą Japonijos kaime. Ryte viena iš mergaičių išeina į mokyklą, o tėtis sėda dirbti prie stalo. Žaisdama lauke, jaunesnioji dukra pamato dvi į triušį ar katiną panašias magiškas būtybes ir nuseka paskui jas į mišką. Ten ji sutinka dar vieną tokią pačią, tik didesnę miegančią būtybę ir pavadina ją Totoro. (The Encyclopedia of science fiction., 2015)

Vėliau vieną lietingą naktį autobusų stotelėje mergaitės laukia iš darbo sugrįžtančio tėčio. Jos ima nerimauti, nes tėtis nepasirodo laiku. Tuomet šalia jų pasirodo Totoro. Mergaitės jam pasiūlo tėčiui skirtą skėtį, o šis, norėdamas joms atsidėkoti, įteikia riešutų ir sėklų pilną ryšulėlį. Mergaitės nutaria pasodinti sėklas. Po keletos dienų, mergaitės pabunda vidurį nakties ir pamato Totoro bei jo draugus šokančius aplink pasodintas sėklas ir nutaria prisijungti prie jų. Staiga daigai ima augti neregėtu greičiu ir suformuoja milžinišką medį. Totoro nuskraidina savo draugus ir mergaites ant medžio viršūnės. Ryte atsibudusios mergaitės randa darže išdygusius medžių daigus.

Tik ką pasirodęs filmas ir pats Hajao Mijadzaki iškart sulaukė komercinės sėkmės bei pasaulinio dėmesio ir pripažinimo. Dauguma kritikų „Mano kaimyną Totoro“ įvertino teigiamai. Jie teigė, kad tai yra ne tik juokingas, bet ir širdį gniaužiantis filmas. Jame yra tiek liūdėsio, tiek intrigos, tiek netikėtumų ir begalo daug juoko.

Filmas buvo nominuotas septyniems apdovanojimams, iš kurių net šešis laimėjo. Dauguma „Mano kaimynui Totoro“ skirtų nominacijų buvo „geriausias filmas“. 2010 m. žurnalas „Empire“ filmui skyrė 41 vietą geriausių pasaulio filmų ne anglų kalba 100-tuke. IGN Totoro išrinko 24-tu populiariausiu visų laikų anime veikėju iš 25-ių, o filmui skyrė 20-ą vietą geriausių visų laikų filmų sąraše. Britanijos tinklalapis timeout.com „Mano kaimyną Totoro“ pripažino geriausiu visų laikų animaciniu filmų. ( Rotten Tomatoes)

 

Šaltiniai:

Akimoto, D., 2014. Howl’s Moving Castle in the War on Terror. A Transformative Analysis of the Iraq War and Japan’s Response. Electronic journal of contemporary japanese studies, [elektroninis žurnalas] 14 volume. Prieiga: http://www.japanesestudies.org.uk/ejcjs/vol14/iss2/akimoto.html [Peržiūrėta  15 lapkričio 2016]

A.V.Club, 2012. A guide to Japan’s Studio Ghibli, home of Totoro and Spirited Away. [Internete] Prieiga: <http://www.avclub.com/article/a-guide-to-japans-studio-ghibli-home-of-totoro-and-75280> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

BBC, 2015. Hayao Miyazaki: Japan’s godfather of animation? [Internete] Prieiga: <http://www.bbc.com/news/world-asia-38074088> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

Business insider, 2016. Legendary director Hayao Miyazaki is coming out of retirement for one last movie. Prieiga: < http://www.businessinsider.com/hayao-miyazaki-coming-out-of-retirement-new-movie-2016-11> [Peržiūrėta 14 lapkričio 2016]

Encyclopedia Britannica, 2015. Miyazaki Hayao. [Internete] Prieiga:                                                                         <https://www.britannica.com/biography/Miyazaki-Hayao#ref1062091> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

Ghibli museum. [Internete] Prieiga: <http://www.ghibli-museum.jp/en/> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

IMDb, 2002. The Cat Returns. [Internete] Prieiga: <http://www.imdb.com/title/tt0347618/> [Peržiūrėta 14 lapkričio 2016]

IMDb. Hayao Miyazaki. [Internete] Prieiga: <http://www.imdb.com/name/nm0594503/> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

Japan talk, 2012. List Of Spirited Away Characters. [Internete] Prieiga: <http://www.japan-talk.com/jt/new/list-of-spirited-away-characters> [Peržiūrėta 16 lapkričio 2016]

Mental_floss, 2016. 15 Fascinating Facts About ‘Spirited Away’. [Internete] Prieiga: <http://mentalfloss.com/article/60237/15-fascinating-facts-about-spirited-away> [Peržiūrėta 16 lapkričio 2016]

MoPOP, 2014. Hayao Miyazaki. Internationally acclaimed animator and creator of numerous fantastic worlds. [Internete] Prieiga: <http://www.mopop.org/at-the-museum/museum-features/science-fiction-and-fantasy-hall-of-fame/members/hayao-miyazaki.aspx> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

Nausicaa.net. The Cat Returns. [Internete] Prieiga: <http://www.nausicaa.net/miyazaki/neko/> [Peržiūrėta 14 lapkričio 2016]

Okuhara, R., 2006. Walking Along With Nature: A Psychological Interpretation of My Neighbor Totoro. The Looking Glass: New Perspectives on Children’s Literature, [elektroninis žurnalas] 2(10). Prieiga: <http://www.the-looking-glass.net/index.php/tlg/article/view/104/100> [Peržiūrėta  22 spalio 2016]

ONLINE GHIBLI, 2002. The Cat Returns. [Internete] Prieiga: <http://www.onlineghibli.com/cat_returns/>  [Peržiūrėta 14 lapkričio 2016]

Rogerebert.com, 2001. My neighbor Totoro. [Internete] Prieiga: <http://www.rogerebert.com/reviews/great-movie-my-neighbor-totoro-1993> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

Rotten Tomatoes.  My neighbor Totoro. [Internete] Prieiga: <https://www.rottentomatoes.com/m/my_neighbor_totoro/ > [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

The Economist, 2014. The Tale of Studio Ghibli. [Internete] Prieiga: <http://www.economist.com/blogs/prospero/2014/12/japanese-animation > [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

The encyclopedia of science fiction, 2015. Tonari no Totoro. [Internete] Prieiga: <http://www.sf-encyclopedia.com/entry/tonari_no_totoro> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

The film magazine, 2015. A Brief History of Studio Ghibli. [Internete] Prieiga: <http://www.thefilmagazine.com/a-brief-history-of-studio-ghibli/> [Peržiūrėta 22 spalio 2016]

The telegraph, 2013. Studio Ghibli: Japan’s dream factory. Prieiga: <http://www.telegraph.co.uk/culture/film/10204140/Studio-Ghibli-Japans-dream-factory.html> [Peržiūrėta 23 spalio 2016]