Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Tanukis

Tanukis

Tanukis (狸 arba たぬき tanuki) – japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajams. Įvairiose Japonijos vietose randama pasakojimų apie tanukius. Bake-danuki (化け狸) – formą keičiantys tanukiai) pasakojimuose vaizduojami kaip keistos, paranormalios ir formą gebančios keisti būtybės.

Tanukiai dažniausiai yra pagrindiniai veikėjai pasakojimuose, kurių veiksmas vyksta kaimo vietovėse. Keisdami savo išvaizdą tanukiai dažniausiai transformuojasi į vyriškos lyties būtybes.

Istorija
Mitologiniai tanukiai nėra vienalytės būtybės. Mitai apie tanukius tikriausiai išsivystė iš senovės Kinijos mitų apie lapes, kai jie pasiekė Japoniją. Apie tanukių išsivystymą iš mitinių lapių galima spręsti iš to, kaip jie aprašomi ankstyvuosiuose pasakojimuose, kokie panašumai vyrauja tarp galių, suteiktų lapėms ir tanukiams kinų mituose.

Pačioje pradžioje tanukiai (kaip ir lapės Kinijos mitologijoje) buvo labiau kenkiančios būtybės, tačiau japonai lapėms suteikė šiek tiek dieviškumo – lapė tapo dievybės Inari simboliu. Tanukiams buvo suteikta daugiau humoristinių bruožų – nors pasakojimuose tanukiai dažnai  pasirodo kaip geri strategai,  gerai apgalvojantys savo veiksmus, juos labai lengva pergudrauti ir apgauti.

Pirmą kartą tanukiai paminėti VIII a. Japonijos kronikose (Nihon Šioki). Nuo VIII a. iki Edo laikotarpio pradžios Japonijos mitologijoje išnyksta pasakojimai apie tanukius. Edo laikotarpyje vėl atsiranda pasakojimų apie tanukius ir jie smarkiai išpopuliarėja. Manoma, kad tai įvyko dėl budistinių sektų noro pritraukti kuo daugiau narių. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojamos ir esamos, ir naujai sukurtos dievybės.

Palaipsniui tanukiai prarado savo baisiąsias savybes. Jie tapo populiariu džiaugsmo, gerovės ir dosnumo simboliu. Pasikeitė ir jų vaizdavimo būdas: anksčiau tanukiai vaizduoti kaip baisūs padarai, kiek primenantys lapes ar meškėnus, dabar tanukiai vaizduojami komiškai ir yra tiesiog mielas turto bei sėkmės simbolis.

Vaizdavimas
Šiomis dienomis tanukiai įprastai vaizduojami šuninio meškėno pavidalo: su dideliu pilvu, milžinišku kapšeliu, sutrikusia veido išraiška (juos lengva apgauti), didelėmis akimis, vienoje rankoje laikantys skolos raštelį, kitoje – sakės butelį. Dažniausiai vaizduojami su šiaudine skrybėle arba lapu ant galvos.

Vienas iš įdomesnių tanukių vaizdavimo elementų – didelis pilvas. Šis elementas atsirado maždaug XVIII a. Nėra tiksliai žinoma, iš kur ir kodėl atsirado tradicija vaizduoti tanukį su dideliu pilvu. Tai gali būti susiję su pačių gyvūnų, šuninių meškėnų, išvaizda, šiems besiruošiant žiemai (tanukiai yra vieninteliai šuninių šeimai priklausantys gyvūnai, kurie miega žiemos miegu), socialine satyra apie vienuolius arba pasakojimu apie vieną tanukį, kurį išgelbėjo vaikas. Išgelbėtas tanukis paprašė, kad jam būtų leista gyventi po vaiko namų veranda. Jo prašymas buvo išpildytas. Nuo to laiko vaiko tėvas kasdien duodavo tanukiui ėsti, o šis atsidėkodamas kas vakarą linksmindavo šeimą, mušdamas savo pilvą-būgną.

Dar vienas išskirtinis tanukių vaizdavimo bruožas – didelis kapšelis. Šis išvaizdos elementas atsirado XIX a. ir, priešingai, negu manoma Vakarų šalyse, tai neturi nieko bendro su lytiškumu. Didelis tanukio kapšelis simbolizuoja finansinę sėkmę. Priimtiniausiu šio simbolio aiškinimu laikomas pasakojimas apie Kanadzavos prefektūros auksakalius. „Norėdami padaryti ploną aukso lapą, darbuotojai auksą įvyniodavo į tanukio odą ir atsargiai kaldavo auksą, kol pasidarydavo plonas lakštas. Buvo sakoma, kad auksas yra labai lengvai formuojamas, o tanukių oda tokia stipri, kad iš nedidelio kiekio aukso galima padaryti didžiulį lakštą – tokį didelį, kad jis uždengtų aštuonis tatamius (maždaug dvylikos kvadratinių metrų plotą)“ (Schumacher 2011). Prie šio išvaizdos elemento susiformavimo prisidėjo ir japonų kalbos subtilybės: japonų kalboje „nedidelis kapšelis aukso“ (kin no tama) skamba labai panašiai kaip slengu vartojamas žodis „sėklidės“ (kintama). Dėl šių dviejų veiksnių visuomenė labai greitai pradėjo tanukius vaizduoti su didžiuliu, ištęstu kapšeliu. Tanukių atvaizdai pradėti pardavinėti kaip gerovės talismanai, padėdavę susilaukti finansinės sėkmės ir laimės.

Trys žymieji Japonijos tanukiai
Nors pasakojimų apie tanukius yra labai daug, egzistuoja trys žymiausi tanukiai (kartais dar vadinami trimis legendiniais tanukiais). Trys žymieji Japonijos tanukiai yra Dandzaburo tanukis iš Sado salos, Šibaemono tanukis iš Avadžio salos ir Jašima-no-hage tanukis iš Kagavos prefektūros.

Žymiausia legenda apie Dandzaburo tanukį pasakoja, kodėl Sado saloje nėra lapių (kicune). Pasak legendos, keliaudamas namo Dandzaburas sutiko kicunę, kuri paprašė nugabenti ją į Sado salą. Tanukis sutiko su sąlyga,  kad lapė kelionės metu pasivers į jo dzori (japoniškus sandalus su virvele), nes kitaip būtų sunku ją gabenti. Lapė pakluso ir pasivertė į dzori, kuriais Dandzaburas apsiavė ir įlipo į keltą, plaukiantį į Sado salą. Viduryje kelionės laivu Dandzaburas nusiavė dzori ir išmetė juos į jūrą. Nuo tada kicunė daugiau niekad nebandė patekti į Sado salą.

Kiti žymūs tanukiai yra Šibaemono tanukis iš Avadžio salos ir Hage tanukis iš Kagavos prefektūros. Žymiausia legenda apie šiuos tanukius pasakoja, kaip Šibaemonas apgavo Hage tanukį.

Kartą Šibaemono ir Hage tanukiai nutarė susirungti ir išsiaiškinti, kuris iš jų sugeba geriau transformuotis. Pirmiausia Hage tanukis pasivertė Avos provincijos feodalu. Atrodė, kad feodalas kerta jūrą – aplinkui buvo daug laivų su įvairiaspalvėmis vėliavomis, buvo girdėti jūreivių dainos. Šibaeomonas liko sužavėtas. Hage tanukiui atsivertus į savo tikrąjį pavidalą, Šibaemonas jį pagyrė ir tarė, jog jis (Šibaemonas) pasivers į feodalo procesiją, tad Hage tanukis tam tikrą dieną prieš vidudienį turėtų nukeliauti į Maiko paplūdimį ir įsilipęs į pušį viską stebėti. Atėjus tai dienai Hage tanukis, kaip ir buvo lieptas Šibaemono, sėdėjo pušies viršūnėje. Netrukus pasirodė ir feodalo procesija. Hage tanukis buvo toks sužavėtas, kad negalėjo neploti ir negirti Šibaemono. Tačiau tai buvo ne užsimaskavęs Šibaemonas, o tikra feodalo procesija. Samurajai pamanė, kad tanukis šaiposi iš jų ir sviedę savo ietis jį nužudė. Šibaemonas iš anksto žinojo, jog tą dieną būtent pro tą vietą keliaus tikroji feodalo procesija, tad suorganizavo viską taip, kad Hage tanukis, pamatęs procesiją, pamanytų, kaip gerai jis sugeba transformuotis.

Tanukiai populiariojoje kultūroje

Tanukis yra labai populiarus šiuolaikinės Japonijos popkultūros simbolis. Jis neretai pasirodo įvairiuose animėjaponiškuose komiksuose manga, žaidimuose. Studijos „Ghibli“ kurtame pilnametražiame animė filme „Pom Poko“ tanukiai yra pagrindiniai veikėjai. Naudodami savo gebėjimą transformuotis ir kitas gudrybes, tanukiai veikia prieš žmones, siekdami išgelbėti savo gyvenvietę. Tanukių figūrėles dažnai galima pamatyti prie restoranų ar barų. Tikima, kad jos neša laimę ir sėkmę.

Šaltiniai ir literatūra:

Cucinelli, D., 2013. Feline shadows in the Rising Sun: cultural values of cat in prie-modern Japan. [internete] rasta: < http://www.academia.edu/5495089/_Feline_shadows_in_the_Rising_Sun_cultural_values_of_cat_in_pre-modern_Japan > [žiūrėta 2015-05-11].

De Visser, M. W., 1908. Transactions of the asiatic society of Japan. The fox and badger in Japanese folklore. Yokohama, Japan [internete] rasta: < http://www.onmarkproductions.com/Fox-and-the-Badger-in-Japanese-Folklore-from-Transactions-of-the-Asiatic-Society-of-Japan-Vol-XXXV1-Year-1908.pdf > [žiūrėta 2015-05-11].

Yanagita, K., 1942. Nippon No mukasbibanasbi. Revised edition. [e. knyga] Tōkyō, Mikuni Shobō. Rasta: Scribd < https://www.scribd.com/doc/3830153/Japanese-Folk-Tales-by-Yanagita-Kunio-translated-by-Fanny-Hagin-Mayer > [žiūrėta 2015-05-11].

Kuniyoshi project. Racoon dogs, [internete] rasta: < http://www.kuniyoshiproject.com/raccoon%20Dogs%20%28R209%29.htm > [žiūrėta 2015-05-11].

Onmark productions. Tanuki, [internete] rasta: < http://www.onmarkproductions.com/html/tanuki.shtml > [žiūrėta 2015-05-11].

 

Redagavo: Greta Kiškytė

3 votes