Alkanų vaiduoklių šventė

Alkanų vaiduoklių šventė arba Džongjuan šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) yra švenčiama kiekvieną mėnulio kalendoriaus septinto mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė yra viena iš tradicinių Kinijos švenčių, kurioje garbinami protėviai. Taip pat švenčiama Singapūre ir Malaizijoje.

Daoistinės ištakos
Daoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba  三官, San Guan) dar vadinami „Trys oficialieji“. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną; vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi) ir žemės elementas (kin. 地官, Di Guan) vardu Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo paskirtis peržiūrėti gerus ir blogus žmonių darbus ir pagal tai kurti žmogaus likimą. Čing Siu gali atleisti žmogaus padarytas nuodėmes ir leisti jį į pomirtinį gyvenimą. Pasak daoizmo, priklausomai nuo festivalio, bet kurio elemento valdovas atsiranda virš žemės ir vykdo jam paskirtas pareigas.

Budistinės ištakos
Ullambana sutros (孟兰盆经) tekstuose aprašomas budistų vienuolis vardu Maudgaljajana (kin. 目犍 Mùlián), vėliau tapęs vienu iš 10 pagrindinių Budos mokinių. Jis buvo žinomas dėl aiškiaregystės galių. Baigdamas mokslus pradėjo galvoti, kas atsitiko jo tėvams. Naudodamas savo aiškiaregystės galias, jis sužinojo, kuo atgimė jo tėvai.

Jo tėvas buvo Dievų pasaulyje, tačiau mama atgimė žemesniame pasaulyje, kitaip vadinamame Alkanųjų vaiduoklių (pretų) pasaulyje. Ji buvo atgimusi pretu. Dėl šios būtybės labai plonos gerklės ji negali valgyti, bet turi labai storą pilvą dėl to ir vadinama alkanuoju vaiduokliu. Jo motina buvo godi. Nors jai buvo paskirta vadovauti bet kokiems budizmo vienuoliams kurie tik paklius pas ją, bet vietoj to ji būdavo labai godi ir nemaloni. Būtent dėl godumo ji pomirtiniame gyvenime ir atgimė pretu.

Maudgaljajana palengvino mamos kančias. Buda apmokė jį pateikti kelis gabalėlius maisto ant švarios lėkštės ir septynis kartus kalbant mantras pašventinti maistą esantį lėkštėje. Vėliau, spragtelti pirštu, iškviesti nesenai mirusįjį žmogų ir galiausiai pateikti maistą ant švarios žemės. Tokiu ritualu pretos alkis bus numalšintas. Maudgaljajana pasinaudojo Budos patarimu ir norėdamas užtarnauti savo mamai persikūnijimą kiekvieną vasaros pasitraukimo metu (septinto mėnesio 15-ta dieną) siūlė maistą ir drabužius penkiems šimtams budistų vienuolių (bhikkhu). Dėl šių ritualų Maudgalyāyanos mama persikūnijo į šunį ir buvo prižiūrima kilnios šeimos.

Taigi, Ullambana sutroje aprašoma budistinė Alkanų vaiduoklių šventės versija. Šios šventės metu pabrėžiama mamos ir sūnaus/dukters meilė ir pamaldumas. Vienuoliai ir budizmo išpažintojai deklamuoja ar gieda mantras gamina vegetariška maistą, skirtą pretams.

Istorinė legenda
Mažiau žinoma lengenda pasakoja, kad Alkanų vaiduoklių šventė atsirado Tangų dinastijos laikais. Rytinių vandenų drakonas karalius pavydėjo Li Liang Feng jo galių nustpėti ateitį. Drakonas karalius pasipiktino, kai Li Liang Feng paskelbė, kad niekas negali paneigti jo ateities spėjimų. Drakonas sukūrė planą, kuriame jis pasinaudojo Dangaus karaliumi ir dėl to buvo nuteistas mirti.

Drakonas kreipėsi pagalbos į Tangų dinastijos imperatorių Taizongą. Imperatorius pasigailėjo drakono karaliaus ir prižadėjo pasistengti padaryti viską, kad jį išsaugotų. Tačiau pažadai nebuvo įvykdyti ir drakonas karalius mirė. Neturkus po jo mirties Tangų dinastijos imperatorius susapnavo jį. Sapne drakonas karalius priekaištavo imperatoriui dėl neištesėto pažado, dėl kurio jis tapo klajojančia dvasia. Sekančią dieną, kuri buvo septinto mėnesio 15-ta diena, Tangų dinastijos valdovas liepę visiems daoizmo ir budizmo išpažintojams melstis už drakoną karalių, siūlyti jo dvasiai maisto bei gėrimų. Šie aukojimai buvo pažymėti, kaip Alkanų vaiduoklių šventės pradžia.

Tradicijos
Šiandien Alkanų vaiduoklių šventė yra didelis tautinis festivalis, įkūnijantis kultūrą ir religinius aukojimus, gedinčiųjų skausmo palengvinimą bei nuodėmių atleidimą. Svarbiausios šio festivalio dienos yra 14-ta ir 15-ta.

Keturiolikta diena yra skirta protėviams pagerbti. Šeimos prie savo altorių meldžiasi ir gerbia savo šeimų mirusiuosius. Kai kuriose šventės tradicijose, kaip kad Dzilonge (Taivanas), ant šeimos paaukoto popierinio žibinto yra užrašomas paskutinis šeimos pavardės kiniškas hieroglifas ir paleidžiamas į vandens telkinį. Tikima, kad kuo toliau žibintas nuplaukia, tuo daugiau laimės ateinančiais metais sulauks šeima. Šis ritualas vadinamas „Plaukiojantys žibintai upėje“.

Penkioliktosios dienos vakarą yra surengiama puota, skirta pretams. Šventė rengiama lauke, pilno mėnulio metu, tikima, kad šis vakaras pamaitins blogąsias dvasias ir jos paliks gyvųjų pasaulį bei šelps protėvius. Taip pat tą dieną rengiami šokio pasirodymai, tokie, kaip „Ryžių daigų šokis“ (kin. 秧歌, Yānggē), „Liūto šokis“ (kin. 舞狮, wǔshī), įvairūs akrobatiniai šou. Tikima, kad aukojimo savo protėviams ritualai yra kilę iš Šiaurinės Kinijos dalies Šandongo provincijos. Be išskirtinio maisto taip pat yra aukojami drabužiai, batai, įvairūs baldai.

Per šventę dažniausiai valgomi kiniški koldūnai ar garuose gaminta duona. Po didžiosios vakarienės žmonės taip pat valgo obuolius, uogas, kriaušes.

Budizmo išpažinėjai šventę švenčia kiek kitaip: iškviečiami dvasininkai, kurie gieda budizmo šventuosius raštus, skirtus išlaisvinti pretus iš kančių. Žmonės žiedžia puodynes taip pat leidžia į vandenį žibintus ir vidurnaktį plaukioja valtimis. Pietinėse Jagdzės upės dalyse moterys dar rengia žibintų paleidimo varžytuves: lažinasi, kuris žibintas nuplauks toliausiai.

Šventė plačiai švenčiama Malaizijoje, Taivane ir Honkonge. Kinų bendruomenės šiuose regionuose laikosi panašių aukojimo ir šventimo ritualų. Ryškiausias festivalio, vykstančio Honkonge renginys – Kinijos operos pasirodymai įvairiuose miesto vietose. Taivane šventė švenčiama labai plačiai. Taivaniečiai ne tik laikosi panašių tradicijų, tokių kaip žibintų paleidimas į vandenį, bet ir rengia varžytuves pavadinimu „grumtynės su vaiduokliu“. Šis konkursas reikalauja kopti į aukšti ir konkuruoti, kuris iš dalyvių pirmasis nukirs vėliavą. Taivane taip pat surengiamas išskirtinis dekoruotų žibintų paradas.

Mėnuo 
Tikima, kad visą mėnulio kalendoriaus mėnesį yra atverti pragaro vartai, kurie leidžia vaiduokliams patekti į mirtingųjų pasaulį, todėl žmonės stengiasi kaip tik įmanoma alkanuosius vaiduoklius linksminti ir neužsitraukti jų nemalonės. Rengiami operų vakarai ir kitos pramogos. Ankščiau operos ar kiti pasirodymai buvo skiriami tik vaiduokliams.

Daoizmo išpažinėjai kaip tik galėdami stengėsi išvengti pasilinksminimo ar ritualų vykdymo vietų nes buvo tikima, kad tenai susirenka daugiausiai alkanųjų vaiduoklių. Budistai ir daoistai pakelėse degindavo popierinius pragaro pinigus, smilkalų ryšulėlius, maistą ar kitas aukas. Bendrijos, kurios gyvena netoli upių, leidžia į vandenį lotoso formos žibintus, išdrožinėtus vaisius, moliūgus, kad dvasios keliautų toliau nuo namų. Žibintai yra palydimi tol, kol jų nesimato horizonte. Taip daroma, kad paskendusiųjų sielos keliautų į mirusiųjų pasaulį. Šis festivalis yra vienintelis metas, kai dvasios gali išsilaisvinti iš klaidžiojimo mirtingųjų pasaulyje. Žmonės aukoja pretams, net jeigu ir neturi žuvusio artimojo, tam, kad apsisaugotų. Šio mėnesio metu dauguma šventyklų, esančių Kinijoje, Makao, Honkonge ir Taivane yra surenkamos maisto, žibintų aukos, deginami smilkalai.

Viso mėnesio metu laikomasi nemažai prietarų:

• Nepatartina naktį stovėti autobusų stotelėje ar po medžiu. Manoma, kad tokios vietos, kuriose šalta ir tamsu dažniausiai ilsisi pretai, kurie gali „sekti“ žmogų iki namų.
• Jeigu pakelėje pamatai laikiną šventyklą, jokiu būdu negalima jos spardyti ar kitaip judinti iš vietos. Septintąjį mėnesį yra pastatoma daugybė laikinų altorių, įvairiuose vietose, skirtu būtent alkaniesiems vaiduokliams ir jeigu pėsčiasis kaip nors pajudins altorių, būtina atsiprašyti, nes galima užsitraukti vaiduoklių nemalonę.
• Neleisti vaikų prie šventyklų bei nesiūlyti atsėsti lankantis ar meldžiantis. Ši taisyklė kilo iš vienos istorijos: motina su kūdikiu lankėsi vienoje iš šventyklų ir jos vaikeliui nukrito batelis. Motina vaikelį patupdė ant altoriaus ir kai ji pasiėmė nukritusį batelį, jos vaikelis išblyško ir numirė.
• Patariama grįžti į namus dar nespėjus sutempti. Vyresniojo amžiaus žmonės mano, kad nusileidus saulei pradeda veikti galingiausia yin energija, todėl gali įvykti daug nelaimių. Būtent dėl šio prietaro septintojo mėnesio metų visos kiniškos parduotuvės užsidaro ankščiau nei įprastai.
• Negalima keliauti automobiliu, lėktuvu ar laivu. Patariama nukelti visam mėnesiui nukelti keliones, nes galima nelaimė. Keliaujantys į darbą automobiliu visą mėnesį turi būti ypatingai atidūs ir atsargūs.
• Neliesti paaukoto turto ir nelaipioti ant sudeginto popieriaus. Bet koks prisilietimas prie paaukoto maisto ar įvairių daiktų gali suerzinti dvasias.
• Negalima kraustytis, remontuoti, renovuoti ar kitaip keisti namus bei negalima rengti jokių vakarėlių namuose. Visa ši veikla gali pritraukti dvasias į namus ir „pasislėpti“ naujuose balduose ir taip likti gyvųjų pasaulyje.
• Nesikeikti. Nepadorūs žodžiai ar elgesys gali užrūstinti dvasias.
• Nesituokti. Tikima, kad visos šį mėnesį švenčiamos vestuvės baigsis skyrybomis, kadangi manoma, kad dvasios gali prakeikti žmonių santuoką ar netgi sutuoktinius.
• Nedėti ant šventyklų ar altorių nieko, ko nenori aukoti. Tai susiję su mamos ir vaiko istorija, kuri jau buvo minėta ankščiau. Yra tikima, kad viską padėsi ant altoriaus nedelsiant tams vaiduoklių „nuosavybe“.
• Nagų nedažyti juodai. Sakoma, kad tik mirusieji turi juodus nagus, todėl dvasios gali pamanyti, kad žmogus su juodais nagais yra vienas iš vaiduoklių ir pasiimti kartu į mirusiųjų pasaulį.
• Naktimis nešvilpauti ir nedainuoti. Tai gali pritraukti dvasias.
• Neplaukioti ir nežaisti vandens telkiniuose. Manoma, kad skenduoliai yra vieni iš alkanųjų vaiduoklių. Jos gali įtraukti paskandinti.
• Niekur nesėdėti pirmose eilėse. Tai yra labai svarbu jeigu gatvėse vyksta pasirodymai, tokie kaip opera, ko-tai pasirodymai ir panašiai. Sena tradicija yra palikti pirmąsias vietas murusiųjų dvasioms. Ši taisyklė galioje kine ar įvairiose kitose vietose. Geriausia pastovėti nei užsitraukti vaiduoklių nemalonę.
• Pamaldų metu negalima žvilgčioti po altoriais ar stalais. Galimybė pamatyti mirusiųjų pasaulio būtybę.

Šaltiniai
Spausdinta literatūra
Comber, L. (2009). Through the bamboo window: Chinese life & culture in 1950s, Singapore & Malaya. Singapore: Talisman: Singapore Heritage Society
Yee, P., & Tan, V. (1999). Feasts and festivals of Singapore. Singapore: The Educational Publishing House Singapore Federation of Chinese Clan Associations. (1989).
Tan, H. P. (1991). Fun with Chinese festivals
Elektroniai ištekliai
Stephen F. Teiser, (1996) The Ghost Festival in Medieval China, Princeton University Press
Google Books <http://booksgoogle.com>
Hungry Ghost Month. (2011, rugpjūčio 26 – rugsėjo 8). AsiaNews <http://www.asianewsnet.net/epaper/pdf/AsiaNews%20Aug26-Sept8.pdf>
Taoist Socrcery. Chinese Hungry Ghost Festival http://taoist-sorcery.blogspot.com/2013/07/chinese-hungry-ghost-festival.html>
China Daily Hungry Ghost Festival
<http://language.chinadaily.com.cn/2005-08/18/content_529333.htm>
Tradition cultural China Floating River Lanterns
<http://traditions.cultural-china.com/en/14T277T1259.html>
Absolute China tours Chinese Ghost Festival, Zhongyuan Festival
<http://www.absolutechinatours.com/china-travel/Chinese-Ghost-Festival.html>
Chinese culture Hungry Ghost Festival
<http://chineseculture.about.com/od/chinesefestivals/a/Hungry-Ghost-Festival.htm>
Hungry Ghost Festival begins today. (2013, rugpj. 7). The Star Online.
< http://www.thestar.com.my/News/Nation/2013/08/07/Hungry-Ghost-Festival-begins-today.aspx>

Hong Kong Tourism Board. (2014). The Hungry Ghost Festival.
< http://www.discoverhongkong.com/eng/see-do/events-festivals/chinese-festivals/the-hungry-ghost-festival.jsp >
Caltonhill, M. (2013). Who let the ghosts out? Origins and practices of Taiwan’s feeding of the „good brethren. Taiwan the Heart of Asia
<http://go2taiwan.net/ghost_month.php>
MissyCheerio Do’s & Don’ts of Hungry Ghost Festival (2011)
<http://www.missycheerio.com/dos-donts-of-hungry-ghost-festival/ >