Pretai
Pretas, arba alkanas demonas (kin. 饿鬼 Èguǐ) – tai antgamtinė būtybė, kuri yra aprašyta budistų, induistų bei džainizmo tekstuose, laikoma pomirtinio gyvenimo vaiduokliu (Kaza 2011, 51). Remiantis budistų kanonu, tai yra viena iš šešių egzistavimo sferų.
Kinai pretą labiau linkę sieti su vaiduokliais, o budizme ši būtybė gali būti siejama ir su vampyrais. Pagal tradicinį kinų tikėjimą, yra manoma, kad, kai žmonės miršta, jie tampa vaiduokliais. Todėl ši būtybė yra laikoma žmogaus dvasia, kaip neigiamas karmos rezultatas. Žmogaus, kurio gyvenimas kadaise buvo paremtas godumo, gobšumo ir pavydu kitiems. Todėl atgimusi būtybė bando išvengti kančių, ieškodama pasitenkinimo, sukeldama skausmą kitiems (Bing 1994, 130).
Pretas ypač emocionalus, nuolat lydimas įniršio ir noro kankinti kitus dėl savo paties neįvykdomų troškimų, kurių jis pats niekaip negali patenkinti. Todėl dažnai yra vadinamas „Alkanuoju vaiduokliu“ (Li 2005, 53). Ši būtybė pasmerkta gyventi niūriose vietose, dažnai slėniuose. Jo alkis specifinis, tai priklauso nuo žmogaus karmos ir jo padarytų nuodėmių pobūdžio, dėl kurių siekiama gauti atleidimą. Pretas, skirtingai nei kitos pragare gyvenančios būtybės, gali palikti pragarą ir laisvai judėti, todėl jį galima aptikti šiukšlėse ar kitose liekanose. Manoma, kad šio tipo vaiduoklių sielos susideda iš in ir jang elementų. In reprezentuoja demoniškąją dalį, o jang – dvasiškąją. Kai ištinka mirtis, blogoji pusė grįžta į žemę, o dvasiškoji į kapavietę. Kadangi pretas siejamas su protėvių dvasiomis, jei bus tinkamai garbinamas, tvarkoma jo laidojimo vieta – bus suteikta laimė jų palikuonims.
Pretų specifika įvairi, jie visi skirtingi, tai atsispindi ir jų galimybėse. Vieni gali gerti ir valgyti, tačiau jiems neįmanoma susirasti maisto, kiti – dėl mažos burnos tiesiog negali ryti. Tretiems valgant maistą jis pavirsta į puvėsius ar liepsnas, todėl niekaip neįmanoma pasisotinti. Pretas nematomas plika akimi, tačiau jis vaizduojamas kaip būtybė su nukarusia oda, siauromis galūnėmis, išsipūtusiu pilvu, plonu ir ilgu kaklu, mažyte burna. Baisi jo išvaizda yra kaip metafora, kuri siejama su psichiškai nepastovia ir emocionalia jo būkle, milžiniškas pilvas susijęs su dideliu apetitu, o lieknas ir ilgas kaklas simbolizuoja jo ribotas galimybes (Bing 1994, 130).
Kaip pastebi profesorius S. Kaza, šiais laikais preto metafora transformuojasi, tai atsispindi besaikiuose žmonių apsipirkinėjimuose, spekuliantų aferose, pastebima tarp žmonių, jaučiančių priklausomybę žalingiems įpročiams ar net sportui. „Viduramžių laikais ,,alkanojo vaiduoklio“ šmėkla buvo siejama su godumu, šiandien jo metaforą galima matyti tarp garsių, šlovės ir garbės siekiančių žmonių, lieknumo kulto valdomomis moterimis, besaikėmis vyrų užgaidomis“ (Kaza 2011, 51). Vadinasi, godumas, saiko nebuvimas ir nuolat nepatenkinamos užgaidos yra karmos veiksnių padariniai, kurie slypi žmonių pasąmonėje.
Alkanų vaiduoklių festivalis
Šis festivalis (中元节 Zhongyuan-jie) vyksta kiekvienais metais septinto mėnesio penkioliktą dieną, pagal mėnulio kalendorių, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Yra tikima, kad šventės metu pragaro vartai atsiveria ir visos pragaro būtybės (kurios gerai elgiasi) bus mėnesiui paleistos klaidžioti žemėje. Šį mėnesį daug dvasių klaidžioja aplink pasaulį ieškodamos savo praeities prisiminimų, kad patenkintų savo nepamirštamą atsidavimą. Todėl šventė ir yra vadinama Alkanų vaiduoklių festivaliu. Šio įvykio metu žmonės ruošia įvairius ritualus, stato operas, aukoja maistą ir pinigus laukdami sakralaus protėvių apsilankymo siekdami jų palankumo ir reikšdami jiems pagarbą.
Naudota literatūra
- Chen, B. 1994, Gyvenimas ir mirtis (生与死). Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta: 2016 m. balandžio 24 d.].
- Li, X. 2005, Er yue lan (二月兰). Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta: 2016 m. balandžio 24 d.].
- Kaza, S. 2011, Hooked! Shambhala, Boston & London. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta: 2016 m. balandžio 24 d.].