Dzingvei

Dzingvei ( kin. 精衛, Jīngwèi) – mitinė paukštė, atsiradusi iš imperatoriaus  Jandi (Šennongo) (kin. 炎帝, Yán Dì) dukters vardu Niuva (kin.女娃, Nǚwá), (nemaišyti su deive motina Niuva (kin. 女媧, Nǚwā)). Ji nenumaldomai stengiasi pripildyti jūrą akmenukais (Yang ir Deming 2008).

Legenda

Viena iš legendų apie Dzingvei sako, jog 3090 mylių į pietryčius, po to į šiaurės rytus stovi „Išskrendančių balandžių“ kalnas. Šio kalno aukštumose auga daug šilkmedžių. Ten gyvena paukštė, kuri savo forma primena varną su raštuota galva, baltu snapu ir raudonomis pėdomis. Ji vadinama Dzingvei. Dzingvei yra jaunesnioji ugnies imperatoriaus dukra, vardu Niuva. Ji plaukiojo Rytų jūroje, tačiau nebegalėjo grįžti į krantą ir nuskendo. Tada ji pavirto į paukštę „Dvasios sargybinį“ ir nepailsdama neša šakeles ir akmenis iš Vakarų kalnų, kad užpildytų Rytų jūrą, kuri atėmė jos gyvybę (Strassberg 2002).

Ši istorija – viena iš santykinai nedaugelio senovės kinų mitologijoje, kur aprašomos deivės. „Dvasios sergėtojos“ istorija buvo laikoma keršto ir galbūt bausmės už įsilaužimą į jūros dievo teritoriją motyvu. Šiuolaikinėje Kinijoje ši istorija buvo populiarinama kaip žmogaus, kuris atsisako susitaikyti su pralaimėjimu, simbolis (Strassberg 2002).

Kitokia legendos apie Dzingvei versija aprašoma Yang ir Deming knygoje Handbook of Chinese Mythology (Yang ir Deming 2008). Jandi (kin. 炎帝, Yán Dì), ugnies imperatorius, turėjo mažą dukrą, vardu Niuva. Niuva žaidė rytinėje jūroje, bet joje nuskendusi ir nebegrįžusi ji pavirto paukšte Dzingvei, kuris gyveno Fadziu (kin. 发鸠, Fājiū) kalne, esančiame šiaurėje. Dzingvei atrodė kaip varna, bet turėjo spalvingą galvą, baltą snapą ir raudonas pėdas. Kuomet Niuva pavirto paukščiu visada su savimi snape turėjo akmenuką ar šakelę, kurį ir mesdavo į rytinę jūrą, kur Niuva ir neteko savo jaunystės. Dzingvei nepailsdama stengėsi užpildyti didžiulę jūrą savo mažomis pastangomis. Taip pat dar buvo teigiama, kad Dzingvei susiporavo su jūros kregžde, su kuria susilaukė palikuonių. Jų moteriškosios lyties palikuonys atrodė kaip Dzingvei, o vyriškosios lyties – kaip jūros kregždės.

Kituose šaltiniuose rašoma, kad jauniausia Saulės Dievo Jan (kin. 炎Yán) dukra buvo pavadinta Niuva. Saulės dievas kiekvieną dieną anksti ryte eidavo į Rytų jūrą parodyti saulei jos tekėjimo kryptį ir negrįždavo namo iki saulėlydžio. Niuva nekantriai laukė, kada tėvas nuves ją pasižiūrėti saulėtekio prie Rytų jūros. Vieną dieną Niuva pati irklavo maža valtimi link Rytų jūros saulėtekio taško. Deja, ją užklupo audra, ir didelės kaip kalnai bangos apvertė nedidelę valtį. Niuva neteko gyvybės negailestingoje jūroje. Po mirties Niuva pavirto paukšte raudonomis pėdomis ir baltu snapu, prisiekiančia užpildyti jūrą, kol jos nebeliks. Ji snape nešdavo akmenis ir medžių šakeles ir mesdavo juos į jūrą, šaukdama „dzingvei, dzingvei…“, tarsi drąsindama save. Ji metai iš metų be sustojimo pildydavo jūrą akmenukais ir šakelėmis vis tikėdamasi ją pripildyti.

Taigi nėra vieningos legendos, pasakojančios, kaip mergaitė Niuva pavirto į paukštę nešančią akmenukus ir šakeles, kad pripildytų jūrą. Tačiau visos šios legendos versijos tarpusavyje turi daug panašumų. Pagrindinės legendos dalys išlieka tos pačios: Dzingvei – paukštė raudonomis pėdomis, turi margą ar raštuotą galvą, baltą snapą ir yra panaši į varną. Taip pat visada legendoje išlieka faktas, kad mergaitė Niuva nuskendo jūroje ir po mirties tapo paukšte Dzingvei, kuri nepailsdama neša savo snape akmenukus ir medžių šakeles su viltimi užpildyti jūrą kol jos nebeliks.

Vardo alternatyvos

Ši mitologinė būtybė įvairiuose mitologiniuose pasakojimuose turi kelis vardus. Vienas iš Dzingvei pavadinimų yra „Dvasios sergėtoja“ (Strassberg 2002). Taip pat ji vadinama „Priesaikos paukščiu“, kadangi Dzingvei nuskendo rytinėje jūroje, ji prisiekė niekada negerti rytinės jūros vandens, taip pat dar vadinamas „Nuoskaudos paukščiu“, nes taip ir nesulaukė keršto. Dar vienas iš vardų, kuriuo yra vadinama Dzingvei, tai –„Imperatoriaus dukters paukštis“, nes prieš nuskęsdama Niuva buvo imperatoriaus dukra (Yang ir Deming 2008).

Posakis, kilęs iš legendos

Posakis „Dzingvei bando užpildyti jūrą“ (kin. 精卫填海, Jīngwèi tián hǎi) kilusi iš legendos apie Dzingvei. Legendos reikšmė – nenuilstantis atsidavimas siekiant beviltiško tikslo, todėl ir šio posakio reikšmė – nepaisydami bauginančių sunkumų, stenkitės siekti savo tikslo. Ši metafora gali būti lygintina su išsireiškimu „Sizifo darbas“, paplitusiu Vakarų civilizacijoje, kuris taip pat reiškia sunkų, nesibaigiantį darbą siekiant beviltiško tikslo.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Chen, L., 2011, „Later Generations of Emperor Yandi“, Chinese Myths and Legends. Cambridge University Press, p. 48-49.
2. Chinese Moment, 2019, „Myth of Jingwei Filling the Sea 精卫填海“, Chinese moment. Prieiga per internetą: <https://www.chinesemoment.com/chinese-culture/myth-of-jingwei-filling-the-sea-jing-wei-tian-hai/>, [žiūrėta 2021 m. lapkričio 1 d.].
3. Yang, L., Deming, A., 2008, „Jingwei ”, Handbook of Chinese Mythology. Oxford University Press, p. 154–155.
4. Kanopaitė, U., 2015, „Niuva“, Rytų Azijos žinynas. Prieiga per internetą: <https://azijoszinynas.vdu.lt/>, [žiūrėta 2021 m. lapkričio 3 d.].
5. Kaiser, M., 2012, „Jingwei tries to fill up the sea (精卫填海)|精卫填海“, China Connect University. Prieiga per internetą <https://chinaconnectu.com/2012/02/06/jingwei-tries-to-fill-up-the-sea>, [žiūrėta 2021 m. lapkričio mėnesio 1 d.].
6. Strassberg, R. E., 2002, „Spirit-Guardian (Jingwei) ”, A Chinese Bestiary: Strange Creatures from the Guideways Through Mountains and Seas. University of California Press, California, p. 132.
7. Zhang, C., 2010, „Jingwei tests the sea“, shanghaidaily.com. Prieiga per internetą: <https://archive.shine.cn/sunday/now-and-then/Jingwei-tests-the-sea-jing1-wei4-tian2-hai3/shdaily.shtml>, [žiūrėta 2021 m. lapkričio mėnesio 1 d.].