Garuda
Garuda (skr. गरुड Garuḍa, liet. „ėdikas”) – tai mitologinis besotis paukščių valdovas budizmo ir induizmo mitologijoje. Šis mistinis paukštis buvo laikomas gyvačių ir Nagų (mitinio dievo, pusiau žmogaus, pusiau kobros) priešu.
Legenda
Garuda pirmiausiai atsirado induistinėse puranų legendose, kuriose jis yra Kašjapos ir Vinatos sūnus, kuris po penkių šimtų metų tūnojimo kiaušinyje išsirito jau pilnai suaugęs (O’Brien 2017). „Tik jam išsiritus, jo bauginanti milžiniška forma užpildė dangaus skliautą, uraganas sukeltas jo sparnų sudrebino žemę, o šviesa, sklindanti nuo jų, buvo tokia akinanti, kad net dievą jie palaikė Agni, ugnies dievu” – taip Garudos legenda aprašoma „Tibeto simbolių ir motyvų enciklopedijoje” (Beer 1999).
Budizmo mitologijoje Garudos yra milžiniškų, plėšrūniškų, labai intelektualių ir socialių paukščių rasė. Garuda kartais vaizduojamas kaip vieno iš penkių dhjani budų parankinis. Kaip ir nagos, Garudos yra kartu gyvūnai ir dievybės, todėl budizmo mitologijoje priklauso žemiausiai dievybių kategorijai: devams ar dievams.
Vaizdavimas
Pradinėje induistinėje versijoje Garuda buvo vaizduojamas kaip didelis paukštis. Vėliau jis įgavo paukštžmogio pavidalą, – vaizduojamas pusiau erelis, pusiau žmogus, derinant žmogaus kūną su paukščio galva, nagais, snapu ir sparnais. Tibeto budizme indiška Garuda buvo tapatinama su Bon khadingu, „auksaragiu ereliu”, paukščių karaliumi ir Bon, ugnies paukščiu. Tibeto ikonografijoje Garuda vaizduojamas su viršutine žmogaus kūno dalimi ir rankomis, paukščio galva, snapu ir kojomis bei dideliais sparnais iškylančiais iš jo nugaros, pečių ar dilbių. Žemiau juosmens jis turi stručio kojas primenančias kojas su dideliais nagais. Jo nugara plunksnuota, ilgomis žemę siekiančiomis plunksnomis. Jo lenktas snapas primena erelio, sakalo ar pelėdos snapą, o nagai turi mistinio ginklo vadžros (skr. vajra) prigimtį ir lyginami su nesunaikinama meteorito geležimi.
Jokia naga negali išgyventi jo plieninių gniaužtų ar įkandimo. Jo sparnai ir akys įprastai yra aukso spalvos, galvos plaukai kyla į viršų, o antakiai susipynę kaip ugnis. Tarp jo aštrių ragų galvos gumbas slepia nagos brangenybes, kurias jis pavogė iš nagų karaliaus. Šios brangenybės taip pat kartais vaizduojamos kaip ornamentas virš saulės ir mėnulio ant jo karūnos. Brangakmenis, manoma, kad yra Nagų karaliaus turtas, kuris suteikia savininkui galią valdyti gyvates.
Rašytiniai šaltiniai įprastai Garudą aprašo kandančią gyvatės galvą ir laikančią jos uodegą rankose. Taip pat Garuda dažnai vaizduojama laikanti gyvatę abiejomis rankomis ir kandanti per vidurį jos kūno.
Garbinimas
Zoomorfinės Garudos meninio vaizdavimo variacijos pasklido per Indiją, Nepalą, Šri Lanką, Mianmarą, Tailandą ir Pietryčių Aziją. Balio saloje jo animalistinis paveikslas susilaukė didelio populiarumo ir yra naudojamas apsiginti nuo gyvačių, gyvatės įkandimų ir bet kokių gyvūninės, augalinės ar mineralinės kilmės apsinuodijimų. Kinijoje Garuda yra griaustinio dievas, kuris rankose laiko plaktuką ir kaltą, kurie reprezentuoja griaustinį ir žaibą. Tibetiečių legenda pasakoja, kaip jis paimė brangakmenį iš Meru kalno, jį slapčia prarijo, o vėliau išvėmė, todėl jų liaudies medicinoje, erelio vėmalai naudojami kaip vaistai nuo apsinuodijimo.
Penkių Garudų grupė reprezentuoja penkių dhjani budų šeimų išmintis, simbolius bei savybes. Geltonasis Garuda atstovauja žemę, baltasis – vandenį, raudonasis –- ugnį, juodasis – orą, o mėlynasis ar įvairiaspalvis – visatą. Įvairiaspalvis Garuda nuo juosmens į apačią yra geltonas (žemės simbolis), baltas nuo klubų iki bambos (vanduo), raudonas nuo bambos iki kaklo (ugnis), juodas nuo smakro iki kaktos (oras), bei su žalia ar mėlyna karūna (išmintis). Įvairiaspalvio Garudos sparnų plunksnos yra penkių spalvų, – jos simbolizuoja kosmoso skleidžiamas žaižaruojančias šviesas.
Geltonasis, ar auksinis, Garuda yra dažniausiai sutinkamas. Jo geltonas brangakmeniškas kūnas liepsnoja kaip ugnis, jis išskleidžia savo auksinius sparnus ir trypia aštuonias didžiąsias nagas. Garuda gali turėti dvi arba tris akis, kurios įprastai yra auksinės. Sėkmę nešantis papuošalas, saulė ir mėnulis, simbolizuoja soliarinės ir lunarinės energijų susiliejimą į ugnį kūno centriniame kanale. Jo du sparnai simbolizuoja metodo ir išminties sąjungą. Jo forma simbolizuoja nuodų transmutaciją į amritą (indiškas ambrozijos atitikmuo). Jo išsiritimas jau suaugus simbolizuoja didijį nušvitimą.
Naudota literatūra
- Beer, R. 1999, The encyclopedia of Tibetan symbols and motifs, Shambhala Publications, Boston.
- New World Encyclopedia, 2017, Garuda. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 m. kovo 28 d.].
- O’Brien, B. 2017, „Garuda“, Thought.co. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 m. kovo 28 d.].
- Pininterest, n.d., Red Garuda. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2018 m. kovo 28 d.].
