Guan Ju

Guan Ju (關羽 Guan Yu), kitaip žinomas kaip Guandi (關帝 Guandi, senesnė romanizacija: Kuan Ti), daoizmo pasekėjų garbinamas karo ir turto dievas, valstybės sienų, valdžios pareigūnų, karių, pasieniečių ir tvarkos palaikytojų globėjas.

Jam paskirta apsaugoti karalystę nuo išorinių priešų ir vidinių sukilėlių. Atliekant spiritizmo seansus jis buvo kviečiamas tam, kad pateiktų informaciją apie mirusiuosius žmones ir išpranašautų ateitį. Guan Ju taip pat buvo garbinamas kaip literatūros dievas, nes jis tariamai įsiminė vieną iš konfucianizmo klasikinių kūrinių „Dzuo džuan“ (左傳 Zuo zhuan liet. „Pavasaris ir ruduo“), ir kaip sojų varškės (kin. dòufǔ) pardavėjų globėjas. Jo didelį populiarumą ypač lėmė jo manoma galybė valdyti demonus ir piktąsias dvasias bei gebėjimas užkirsti kelią karui (Mythica, 2016).

Prototipas
Šiame įvaizdyje susipynė senovės tikėjimas karo dievu ir legendiniai pasakojimai apie realybėje gyvenusį narsų karį Guan Ju (160–219). Guan Ju buvo legendinis karo vadas ir ištikimas bei atsidavęs draugas savo karaliui Liu Bėjui (162–223), Šu (Shu-Han) karalystės (221–263) įkūrėjui. Guan Ju smarkiai prisidėjo prie karaliaus sėkmės. Kartu jie iškovojo daugybę pergalių nukovę savo priešus. Vėliau jis tapo vienu iš pagrindiniu personažų romane „Pasakojimai apie tris karalystes“ (Sanguo Yanyi). Literatūriniame kūrinyje  jis vaizduojamas kaip kilnumo įsikūnijimas.

Sudievinimas
Laikui bėgant Guan Ju šlovė peraugo į tikrą religinį kultą. Atsirado legendos, jog „Guan Ju gimęs iš smako Jui Di kraujo, kurio slapčia dubenin pririnko daoistų vienuolis. Jam gimstant virš jo tėvų namo sklandė sparnuotas smakas“ (Storm 2000, p. 194). Nuo pat pirmų dienų didvyris buvo nežmoniškai stiprus ir nesutramdomas, tėvams net teko jį uždaryti į tuščią namą sode, tačiau jis pabėgo ir atliko savo pirmąjį žygdarbį nužudydamas apskrities viršininką, kuris savivaliavo. Tam, kad apsauga jo nepažintų ir negalėtų suimti kaip žudiką, jis nusiprausė veidą vandeniu iš šaltinio ir iš karto tapo tamsiai raudonas (pagal kitą versiją jis buvo raudonveidis nuo pat gimimo). Jaunystėje Guan Ju pardavinėjo sojų varškę, todėl vėliau buvo garbinamas prekiautojų kaip savo globėjas

Garbinimas
Guan Ju garbinimas prasidėjo netrukus po jo mirties, tačiau apie šventyklas, pastatytas jo garbei, mes sužinome tik iš VII-IX a. rašytinių šaltinių. VII a. budistų vienuoliai pradėjo jį vaizduoti kaip grėsmingą sargybinį savo vienuolynuose. Jie tikėjo, jog jis gali apsaugoti juos nuo demonų. 1110 m. imperatorius Huidzongas (Huizong, 1082–1135) suteikė Guan Ju valdovo, kuris atneša taiką, titulą, o 1128 m. imperatorius Gaodzongas (Gaozong, 1107–1187) suteikė jam dar vieną garbės vardą ir, maždaug tuo pačiu metu, buvo pradėta aukoti jo garbei.

1594 m., Mingų dinastijos laikais, jam buvo suteiktas Di (viešpaties) ir karo dievo vardas, o jo atvaizdas turėjo kabėti kiekvieno kario palapinėje (Storm 2000, p. 194). XVII a. Guan Ju garbinimas išplito ir į Korėją, kur buvo manyta, jog Guan Ju senovėje išgelbėjo korėjiečius nuo japonų įsiveržimo. Tibete Guan Ju buvo siejamas su Gesaru (King Gesar), kuris Mongolijos ir Tibeto mitologijoje vaizduojamas kaip karo dievas, dangaus sūnus saugantis žemę nuo pabaisų ir demonų. Iš tibetiečių ši asociacija išplito ir Mongolijoje bei Buriatijoje, kur Gesaras yra centrinis epinis herojus.

Vaizdavimas
Guan Ju vaizduojamas kartu su ginklanešiu ir sūnumi arba kaip tvirtas, stiprus, kario šarvais arba žaliai apsitaisęs raudonveidis pusamžis vyras ilga barzda, laikantis alebardą bei sėdintis arba stovintis šalia savo žirgo. Kartais jis vaizduojamas rankoje laikantis istorinį veikalą Zuo zhuan, kuri, pasak legendos, jis mokėjo atmintinai. Šis atributas leidžia manyti, jog jis yra ne tik karių globėjas, bet ir rašytojų.

Literatūros sąrašas:
Butkus, A., Ermanytė, I. (sud.), 1999. Mitologijos enciklopedija, Vilnius: Vaga.
Storm, R., 2000. Rytų Mitologijos enciklopedija. Vilnius: Gamta.
Фицджеральд, Ч. П., 2008. История Китая. Москва: Центрполиграф.
Mythica, 2016. Guan-di. Pantheon.org. [internete] rasta:
<http://www.pantheon.org/articles/g/guan-di.html> [žiūrėta: 2016 balandžio 17].
Encyclopedia Britannica., 2016. Guandi | Chinese deity. [internete] rasta: http://www.britannica.com/topic/Guandi [žiūrėta: 2016 balandžio 23].