Kujus

Kujus (夔 Kuí) yra kinų mitologinė būtybė vaizduojanti gyvūną, kuris savo išvaizda primena jautį ar buivolą. Didžiausia jo ypatybė – viena koja. Piešiniuose Kujus vaizduojamas pilkos arba rudos spalvos kailiu. Taip pat su uodega ir kartais dviem ragais. Kujus kinų mitologijoje yra apibūdinamas kaip mistinis siaubūnas, kurį nužudė Geltonasis imperatorius (黃帝 huángdì) (Roberts 2004, p. 67).

Legenda

Nors kujus yra aprašomas įvairiuose kinų mitologijos šaltiniuose, tačiau žinomiausias mitas apie jį  sukurtas „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海經 Shānhǎi jīng) . Rašoma, kad kujus yra dieviškas žvėris, kuris gyvena Liubo kalne (流波山 Liúbō shān). Liubo kalnas dar kitaip vadinamas tekančios bangos kalnu esančiu prie Rytų jūros. Kai kujus išeidavo iš kalno ir nerdavo į vandenį, žvėris sukeldavo didelę audrą. Jo kūnas nušvisdavo tiek saulės, tiek mėnulio šviesa. Kujaus riaumojimo   garsas primindavo griaustinį. Geltonajam imperatoriui kilo mintis pasidaryti būgną, kuris padėtų kovoje su priešais. Jis atvykęs prie Liubo kalno susikovė su Kujumi ir jį nugalėjęs nužudė. Žvėries oda buvo panaudota kaip viena iš būgną sudarančių dalių. Būgno mušimo garsas girdėjosi net 500 metrų atstumu. Geltonasis imperatorius šį instrumentą naudojo kovoje su Čijou (蚩尤 Chīyóu). Čijou kinų mitologijoje yra laikomas karo dievu ir karinės ginkluotės išradėju. Geltonasis imperatorius pasinaudojęs būgno garsu prisiviliojo Čijou. Pakliuvusiam į spąstus karo dievui buvo nukirsta galva (Deming ir Yang 2005, p. 158).

Kujaus vaizdavimai

Ikiimperinės Kinijos mitologija buvo nevieninga ir neturėjo konkrečios sistematikos. Tai lėmė įvairias Kujaus interpretacijas. Jis vaizduojamas kaip vieną koją turintis raguotas drakonas. Drakono žvynai šviečia saulės ir mėnulio šviesa. Kai jis pasirodydavo danguje, tai sukeldavo didelę sausrą (Schuessler  2007, p. 114). Taip pat Kujų aprašydavo kaip būtybę  beždžionės kūnu ir žmogaus veidu, kuris gebėjo kalbėti. Kartais jį apibūdindavo lyg būgno formos žvėrį su viena koja. Kujus laikomas kalnų dvasia. Sakoma, kad kai pašaukdavo jį vardu, Kujus padėdavo sugauti tigrą ar panterą kalnuose (Deming ir Yang 2005, p. 159).

Kujaus įtaka muzikai

Pasak senąją Kinijos istoriją (上述 Shàngshù), kuri dar yra vadinama Klasikine Kinijos istorija (树精 Shù jīng) Kujus laikomas imperatorių Jao (尧 Yáo) ir Šuno (舜 Shùn) muzikos srities meistru. Jis vaizduojamas kaip  žmogiškąjį pavidalą turintis asmuo. Imperatorius Šunas paskyrė Kujų būti oficialiu jo palikuonių muzikos mokytoju. Manoma, kad šį tekstą parašė Konfucijus 551-479 m. pr. e., tačiau legendos interpretacija buvo sumaišyta su kitais rašytiniais šaltiniais. Luši Čunciu „Meistro Lu metraščiuose“ Kujų iliustruoja kaip svarbų kultūrinį veikėją ir muzikos išradėją. Jis teigė: „Kujus išgirdęs garsus kalnuose ir  miške sukūrė muziką ir pirmąją dainą“ (Deming ir Yang 2005, p. 160).

Kujus pagal Konfucijų

Konfucijus (孔子 Kǒngzǐ) kinų mitologiją aiškino filosofiniais aspektais. Kujaus personažas yra naudojamas viename iš Konfucijaus pamokslų apie svarbią gyvenimo pamoką. Mąstytojas teigė, kad Kujaus rašytinis ženklas įprasmina mintį, kad vienas yra pakankamai arba mažiau yra daugiau.  Konfucijus Kujų aprašo kaip daug socialiai padariusį ir visuomenėje pasižymėjusį asmenį. Kujus – muzikos meistras, dirbęs imperatoriui Šunui. Vienas didžiausių jo nuopelnų muzikos harmonizavimas (Deming ir Yang 2005, p. 161).

Literatūra

1. Deming, A., Yang, L., 2005 Handbook of Chinese Mythology. Oxford: Oxford University Press.
2. Roberts, J., 2004 Chinese Mythology A to Z. 1st edition, Facts on File. New York.
3. Schuessler, A., 2007 ABC Etymological Dictionary of Old Chinese. University of Hawaii Press.