Naraka

Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo, taip pat ir kinų mitologijos sąvoka, reiškianti pragarą.

Mintis, kad egzistuoja pragaras, yra labai sena ir paplitusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę „pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų.

Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės ten patenka dėl savo karmos, kuri visiems sugrįžta it koks bumerangas. Patekę į pragarą ten gyvena tol, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių.

Kad išvengtų baisių karmos pasekmių dėl nusižengimų, netinkamų veiksmų ir nederamo elgesio, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą. Individai atlieka įvairius ritualus, medituoja priešais namuose laikomas Budos statulėles. Taip pat vykdami į piligrimines keliones, lankydami šventyklas žmonės atiduoda dar didesnę pagarbą savo tikėjimui.

Laikui bėgant, kelių pragarų aprašymai tapo vis išsamesni. Mahajana Sūtros įvardija kelis pragarus ir šimtus pragaro dalių. Tačiau dažniausiai kalbama apie egzistuojančius aštuonis karštuosius, arba ugnies, pragarus ir aštuonis šaltuosius, arba ledo, pragarus. (Storm, R., 1999; Meištas, E., 2020)

Šaltasis / Ledo pragaras

Tikima, kad šaltieji pragarai yra virš karštųjų pragarų. Ledo pragarai apibūdinami kaip užšalusios, apleistos lygumos arba kalnai, kur patekę žmonės turi gyventi nuogi.

Kaip ir buvo minėta, šaltieji pragarai yra aštuoni: Arbuda – pragaras, kuriame nuo stingdančio šalčio odą nusėja pūslėmis; Nirarbuda – vieta, kurioje susidariusios pūslės nuo dar didesnio šalčio atsiveria; Atata – vienas iš šaltųjų pragarų, kuriame, atrodo, lyg ir nėra taip baugu, bet visą kūną purto neapsakomas drebulys; Hahava – pragaras, kuriame krečia stingdantis šaltis ir be galo garsiai aimanuojama; Huhuva – drebulys lyg ir nekankina kūno, tačiau pradedama kalenti dantimis ir gailiai dejuojama; Utpala – šaltasis pragaras, kuriame kiekvieno ten esančio žmogaus oda tampa mėlyna lyg mėlynasis lotosas; Padma – lotoso pragaras, kuriame nuo stingdančio šalčio pradeda trūkinėti oda; Mahapadma – paskutinis, didysis lotoso pragaras, kuriame žmogus taip sustingsta, kad jo kūnas subyra į gabalus.

Vyrauja tokia nuomonė, kad kiekvienoje iš šių Narakų gyvenimo trukmė yra dvidešimt kartų ilgesnė nei prieš tai buvusioje. Tačiau į bet kurį iš aštuonių pragarų patekęs žmogus kenčia žvėrišką ir stingdantį šaltį, tik vienuose ilgiau nei kituose (O’Brien, B., 2018).

Karštasis / Ugnies pragaras

Kitaip nei šaltuosiuose pragaruose, į karštuosius pragarus patekę žmonės yra verdami dideliuose katiluose arba kepami krosnyse, įkalinami metaliniuose namuose, kuriuose esantys demonai žmones perveria įkaitusiais metaliniais kuolais. Čia patekusieji supjaustomi degančiais pjūklais ir sutraiškomi milžiniškais įkaitusiais metaliniais kūjais. Kai tik kas nors miršta baisioje agonijoje ir riksmuose, jis vėl atgyja ir išgyvena viską iš naujo ir tai tęsiasi visą amžinybę.

Įprastai aštuoni karštieji pragarai turi tokius pavadinimus: Samdžyva (Samjīva) – vieta, kurioje vyrauja priepuoliai; Kalasūtra (Kālasūtra) – tai juodųjų linijų pragaras, kuriame ant kūno piešiamos juodos linijos, jos naudojamos kaip gairės pjaustant pjūklais ar kapojant aštriais kirviais; Samgata (Samghāta) – vienas iš karštųjų pragarų, kuriame kūnas sutraiškomas dideliais įkaitusiais daiktais; Raurava – pragaras, kuriame apstu klyksmų, nes būtent čia yra vieta, kurioje reikia bėgioti basomis ant siaubingai įkaitusios žemės; Maharaurava (Mahāraurava) – vieta, kurioje girdimi baisūs riksmai, čia esančius žmones suėda gyvūnai; Tapana – tai svilinančio karščio Naraka, kurioje kūnai badomi įkaitusiomis ietimis; Pratapana (Pratāpana) – labai panaši į Tapaną, vyrauja svilinantis karštis, tačiau kūnai subadomi trišakiais; Avyči (Avīci) – paskutinis iš aštuonių karštųjų pragarų, į jį patekę asmenys tiesiog kepami krosnyse. Šiuose pragaruose žmonės kenčia nežmonišką skausmą ir baisias kančias, tačiau tai lyg atsakas už padarytus nederamus darbus ar veiksmus. Galima rasti šaltinių, kuriuose aprašomi šimtai ar net tūkstančiai įvairaus tipo pragarų. Kinų mitologijoje, legendose ir pasakojimuose pragaras dar plačiau aprašomas ir išplėtotas įvairiausiais kūrybiniais būdais (O’Brien, B., 2018; Lloyd, E., 2018).

Naudota literatūra

1. Fischer-Sreiber, I. ir kiti, 2010. Rytų išminties enciklopedija. Vilnius: Tyto alba.
2. Lloyd, E., 2018. Diyu – Terrible Chinese Hell And Judgement Of God Yama. Ancientpages.com [internete] 2018 gruodžio 18. Prieiga per internetą: <https://www.ancientpages.com/2018/12/18/diyu-terrible-chinese-hell-and-judgement-of-god-yama/> [žiūrėta 2021 lapkričio 5 d.].
3. Meištas, E., 2021. Pamąstymai apie pragarą. Bernardinai.lt [internete]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/pamastymai-apie-pragara/> [žiūrėta 2021 m. lapkričio 4 d.].
4. Naraka in Buddhism. Asian art [internete] Prieiga per internetą: <https://buddha-statues.co.uk/> [žiūrėta 2021 m. lapkričio 4 d.].
5. O’Brien, B., 2018. Buddhist Hell. Learnreligions.com [internete] 2018 liepos 14 d. Prieiga per internetą: <https://www.learnreligions.com/buddhist-hell-450118> [žiūrėta 2021 m. lapkričio 5 d.].
6. Storm, R., 1999. Rytų Mitologijos enciklopedija. Vilnius: Gamta.

Redagavo Ignas Bosas