Naraka

Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo mitologijoje, taip pat ir kinų mitologijoje, ši sąvoka reiškia pragarą.

Mintis, jog egzistuoja kažkoks pragaras, yra labai sena ir nusistovėjusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę ,,pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau, ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už savo netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų.

Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės esančios ar ten patekusios dėl savo karmos. Karma visiems sugrįžta su laiku it koks bumerangas. Patekusieji į pragarą, ten gyvena ribotą laiko tarpą, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių.

Dėl tokių baisių pasekmių, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą, taip norėdami išvengti skaudžių karmos pasekmių dėl nusižengimų, netinkamų veiksmų ir nederamo elgesio. Individai atlieka įvairius ritualus, medituoja priešais Budos statulėles, kurias laiko namuose. Taip pat vykdami į piligrimines keliones, lankydami šventyklas žmonės atiduoda dar didesnę pagarbą savo tikėjimui.

Laikui bėgant, kelių pragarų aprašymai tapo vis išsamesni. Mahajana Sūtros įvardija kelis pragarus ir šimtus pragaro dalių. Tačiau dažniausiai kalbama apie egzistuojančius aštuonis karštuosius, arba ugnies, pragarus ir aštuonis šaltuosius, arba ledo, pragarus. (Storm, R., 1999; Meištas, E., 2020)

Šaltasis/Ledo pragaras

Tikima, jog šaltieji pragarai yra virš karštųjų pragarų. Ledo pragarai yra apibūdinami kaip užšalusios, apleistos lygumos arba kalnai, į kuriuos patekę žmonės turi būti ir gyventi nuogi.

Kaip ir buvo minėta, šaltieji pragarai yra aštuoni: Arbuda – pragaras, kuriame nuo stingdančio šalčio odą nusėja pūslės, Nirarbuda – vieta, kurioje jau susidariusios pūslės nuo dar didesnio šalčio pradeda atsiverti, Atata – vienas iš šaltųjų pragarų, kuriame atrodo lyg ir nėra taip baugu, tiesiog visą kūną purto neapsakomas drebulys, Hahava – pragaras, kuriame dėl stingdančio šalčio, kūną krato drebulys, prie to paties atsiranda ir be galo garsus aimanavimas, Huhuva – drebulys lyg ir nekankina kūno, tačiau pradeda kalenti dantys ir išlieka gailus aimanavimas, Utpala – šaltasis pragaras, kuriame kiekvieno ten esančio žmogaus oda tampa mėlyna lyg Mėlynasis Lotosas, Padma – lotoso pragaras, kuriame nuo stingdančio šalčio pradeda trūkinėti žmogaus oda, Mahapadma – galiausiai, didysis lotoso pragaras, kuriame žmogus taip sustingsta, kad jo kūnas nuo šalčio subyra į gabalus.

Vyrauja tokia nuomonė, jog kiekvienoje iš šių Narakų gyvenimo trukmė yra dvidešimt kartų didesnė nei kituose pragaruose. Tačiau, į bet kurį iš aštuonių pragarų patekęs žmogus kenčia žvėrišką ir stingdantį šaltį, vienuose ilgiau nei kituose. (O‘Brien, B., 2018)

Karštasis/Ugnies pragaras

Kitaip nei šaltuosiuose pragaruose, į karštuosius pragarus patekę žmonės yra verdami dideliuose katiluose arba kepami krosnyse, įkalinami metaliniuose namuose, kuriuose esantys demonai žmones perveria įkaitusiais metaliniais kuolais. Čia patekusieji yra supjaustomi degančiais pjūklais ir sutraiškomi milžiniškais įkaitusio metalo plaktukais. Kai tik kas nors miršta baisioje agonijoje ir riksmuose, jie vėl atgyja ir išgyvena viską iš naujo ir tai tęsiasi iki begalybės.

Įprastai, aštuoni karštieji pragarai turi tokius pavadinimus: Samjiva – vieta, kurioje vyrauja priepuoliai, Kalasutra – tai juodųjų linijų pragaras, kuriame juodos linijos yra piešiamos ant kūno ir naudojamos kaip gairės pjaustant pjūklais ar aštriais kirviais, Samghata – vienas iš karštųjų pragarų, kuriame kūnas yra sutraiškomas didelių įkaitusių daiktų, Raurava – pragaras, kuriame apstu klyksmų, nes būtent čia yra vieta, kurioje reikia bėgioti basomis ant siaubingai įkaitusios žemės, Maharaurava – vieta, kurioje girdimi baisūs klyksmai ir ten esantys yra suvalgomi gyvūnų, Tapana – tai svilinančio karščio Naraka, kurioje kūnai yra badomi įkaitusiomis ietimis, Pratapana – labai panaši vieta į Tapana Naraka, vyrauja svilinantis karštis, tačiau kūnai subadomi trišakiais, Avici – paskutinysis iš aštuonių karštųjų pragarų, kuriame ten esantys yra tiesiog kepami krosnyje. Šiuose pragaruose žmonės kenčia nežmonišką skausmą, nežmoniškas kančias, tačiau tai lyg atsakas už padarytus nederamus darbus ar veiksmus. Galima rasti šaltinių, kuriuose yra aprašomi šimtai ar net tūkstančiai įvairaus tipo pragarų. Kinų mitologijoje, legendose ir pasakojimuose pragaras dar plačiau aprašomas ir išplėtotas įvairiausiais kūrybiniais būdais (O‘Brien, B., 2018; Lloyd, E., 2018).

Naudota literatūra

1. Fischer-Sreiber, I. ir kiti, 2010. Rytų išminties enciklopedija. Vilnius: Tyto alba.
2. Lloyd, E. Diyu, 2018. Terrible Chinese Hell And Judgement Of God Yama. Ancientpages.com [internete] 2018 gruodžio 18. Prieiga per internetą: <https://www.ancientpages.com/2018/12/18/diyu-terrible-chinese-hell-and-judgement-of-god-yama/> [žiūrėta 2021 lapkričio 5 d.].
3. Meištas, E., 2021. Pamąstymai apie pragarą. Bernardinai.lt [internete]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/pamastymai-apie-pragara/> [žiūrėta 2021 m. lapkričio 4 d.].
4. Naraka in Buddhism. Asian art [internete] Prieiga per internetą: <https://buddha-statues.co.uk/> [žiūrėta 2021 m. lapkričio 4 d.].
5. O‘Brien, B., 2018. Buddhist Hell. Learnreligions.com [internete] 2018 liepos 14. Prieiga per internetą: <https://www.learnreligions.com/buddhist-hell-450118> [žiūrėta 2021 m. lapkričio 5 d.].
6. Storm, R., 1999. Rytų Mitologijos enciklopedija. Vilnius: Gamta.