Nianas

Nianas (年 nián; liet. metai) – svarbiausia Kinų Naujųjų metų mitinė būtybė, kuri pagal legendą kas dvylika mėnesių naujųjų metų išvakarėse pasirodydavo miesteliuose ar kaimuose ir niokodavo pastatus bei žudydavo žmones. Nianas vaizduojamas su buliaus kūnu ir liūto galva, o kitur jis yra liūto, jaučio ir vienaragio mišinys.

Istorija
Pavasario šventės arba kitaip Kinų Naujųjų metų atsiradimas yra siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų (商朝 Shāng cháo) dinastija. Šventė atsirado Šangų dinastijos laikotarpyje (1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr.) iš žmonių aukų dievams ir jų protėviams pereinamuoju laikotarpiu iš senųjų metų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Senasis kinų žodis „Nian „reiškė prinokusius grūdus. Šis žodis žinomas daugiau kaip 3000 metų, nes buvo rasti pirmieji užrašai ant orakulo kaulų.

Kinų Naujametis festivalis yra reikšmingiausia šventė Kinijos žmonėms visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų protėvių kilmės. Pavasario festivalį taip pat vadina „Nian“, šis pavadinimas atkeliavo iš mitinės būtybės vardo Nianas. Naujųjų metų festivalis turi glaudų ryšį su šia būtybe istorijoje. Apie jo kilmę ir šventės atsiradimą parašyta nemažai legendų, kurios yra kinų kultūros dalis. Daugelis jų iliustruoja moralines pamokas.

Niano mitas
Pasak kinų legendos, žiloje senovėje naujieji metai kinams asocijuodavosi išimtinai su mirtimi ir nelaimėmis. Legenda pasakoja, kad kinų Naujųjų Metų pradžia prasidėjo nuo kovos prieš mitinį gyvulį, pavadintą Nianą, kuris turėjo buliaus kūną ir liūto galvą. Kitur Nianas vaizduojamas kaip liūto, jaučio ir vienaragio mišinys. Visur vaizdavimo principas išlieka vienodas, tik keičiasi tam tikri akcentai pagal skirtingus Kinijos regionus. Tai bene svarbiausia ir, manoma, kad tikroji legenda apie Kinų pavasario šventę (Alice k. Flanagan 2004, p. 8 ).

Sakoma, kad žmogėdra gyveno kalnuose ar jūroje ir medžiojo pragyvenimui. Nianas buvo nuožmi pabaisa su nepaprastai didele burna, gebančia suryti kelis žmones vienu kąsniu. Siaubūnas iki žiemos galo tūnodavo pasislėpęs ir laukdavo pavasario festivalio išvakarių, kad galėtų pasimaitinti (Chinese new year festival 2007).

Kas 12 metų Naujųjų Metų išvakarėse Nianas pabusdavo ir leisdavosi į kaimą, kad suvalgytų javus, galvijus ir ypač žmones. Norėdami apsaugoti save, kaimiečiai padėdavo maistą prie savo durų ir bėgdavo į kalnus pasislėpti, kad išgyventų (Flanagan 2004, p.8). Tokie aukojimai vykdavo kas metus, kol vienų metų išvakarėse Taohua (桃花 Táohuā) kaimelyje pasirodė senas elgeta su pagaliu ir rankoje kabančiu krepšiu. „Jo akys mirgėjo, kaip žvaigždės, o jo barzda buvo sidabrinė“ (China 2007). Legendoje minima, kad elgeta paprašęs maisto gavo jo tik iš vietinės senolės, o už tai atsilygindamas tarė: „Jei jūs leisite man pasilikti vieną naktį jūsų name, aš atsikratysiu Niano“ (China 2007). Neturėdama jokios alternatyvos pasilikti, moteris pabėgo į kalnus, o elgetą paliko savo namuose (Cultural China 2008).

Atėjus vidurnakčiui, Nianas atvyko į kaimą. Žmogėdra iš karto suprato, kad šiais metais kaimelyje atmosfera kitokia, negu praėjusiais, kadangi pastebėjo raudonus popierius ant namų vartų. Senolės namas buvo visiškai apšviestas, o durys buvo apklijuotos ryškiai raudonu popieriumi (Cultural China 2008). Sutrikdytas šitų spalvų Nianas garsiai sustaugė ir pradėjo piktai artintis link namo, bet staiga jį pasitiko triukšmingi fejerverkų garsai, o senas elgeta stovėjo namo tarpduryje ir garsiai juokėsi. Išsigandęs Nianas pabėgo iš kaimo ir daugiau nebegrįžo (Jicai 2009, p. 144).

Grįžę valstiečiai į kaimą išvydo namą, kuris buvo vis dar ryškiai apšviestas, durys apklijuotos raudonu popieriumi, namo viduje degė žvakės, o prieangyje žarijos nuo bambukų krūvos vis dar garsiai sproginėjo. Žmonės suprato, kad Nianas bijo raudonos spalvos, ryškių šviesų ir fejerverkų garsų (Jicai 2009, p.144). Ši istorija greitai buvo perduota iš lūpų į lūpas. Žmonės nusprendė, kad senas elgeta buvo ne žmogus, o dangaus būtybė, kuri atvyko, kad padėtų atsikratyti nelaimių ir palaimintų valstiečius, o raudoni daiktai ir sprogstantys fejerverkai buvo stebuklingi ginklai, išvarę siaubūną Nianą (Holloway 2014).

Pasakojimas netrukus buvo skleidžiamas kaimyniniams miesteliams. Nuo to laiko visi žmonės žinojo, kaip apsisaugoti ir išvaryti siaubūną Nianą.

Papročiai iki šių dienų
Net ir dabar Kinijoje atėjus Naujų metų išvakarėms kiekviena šeima pakabina ant namo durų dvieilius linkėjimus ar norus parašytus raudoname popieriaus lape, ant durų ir langų pakabina karpinius, kurie simbolizuoja laimę, sprogdina fejerverkus ir visai nakčiai apšviečia namą ryškiais žibintais laukdami Naujųjų metų atėjimo (Asiapac books 2012, p. 24). Šventės metu žmonės pamini žmogėdrą Nianą iš popieriaus darydami jo kaukes įvairiomis išraiškomis, taip suteikiant baugumo ir siaubūnui gyvumo. Kinijoje yra nemažai skulptūrų, kurios stūkso parkuose ar prie pastatų primindamos Naujųjų metų atsiradimo legendą. Ši legenda apie mitinę būtybę Nianą jau daugelį metų sklinda iš kartos į kartą, perduodama papročius ir ritualus, dėl to tai tampa labiausiai ceremoningu ir tradiciniu Kinijos festivaliu žinomu visame pasaulyje.

 

Literatūros ir šaltinių sąrašas:

Flanagan, A. K., 2004. Chinese New Year [e-knyga]. Mineapolis: Compass Point Books. Rasta: Google Books čia [žiūrėta 2015 kovo 15].

Holloway, A., 2014. The Origin of Lunar New Year and the Legend of Nian [blogas]. Rasta: <http://www.ancient-origins.net/myths-legends-asia/origin-lunar-new-year-and-legend-nian-001289> [žiūrėta 2015 balandžio 24].

Asiapack books, 2012. Celebrate Chinese Culture. Chinese auspiciuos culture [e-knyga]. Singapūras: Fu Island Offset. Rasta: Google Books čia; [žiūrėta 2015 kovo 24].

China, 2007. Origin of the Spring Festival, [internete]. Rasta: <http://www.china.org.cn/english/features/SpringFestival/200005.htm> [žiūrėta 2015 balandžio 22].

Chinesenewyearfestival, 2007. The Story Of Chinese New Year, [internete]. Rasta: <http://www.chinesenewyearfestival.org/culture/19-the-story-of-chinese-new-year> [žiūrėta 2015 balandžio 20].

Cultural China, 2008. Myths and legends. Chinese New Year Legend, [internete]. Rasta: <http://traditions.cultural-china.com/en/211Traditions9200.html> [žiūrėta 2015 balandžio 23].

Cultural China, 2008. Myths and legends, Legends of Spring Festival, [internete]. Rasta: <http://traditions.cultural-china.com/en/13Traditions7298.html> [žiūrėta 2015 balandžio 23].

Jicai, F., 2009. Symbols of China. Londonas: Compendium Publishing.

Xu, L., 2009. Discover China: 100 interesting topics to feel China. Pekinas: China Intercontinental Press.