Senoji vandenų motina

Šuimu Niangniang (kin. 水母娘娘, Shuǐmǔ niángniáng), arba Senoji vandenų motina, – legendinė kinų mitologijos vandens demonė, raganos dvasia, kilusi iš budizmo ir daoizmo religijos. Taip pat siejama su Baltuoju drambliu, Budos vartų saugotoju, kaip ir jo jauniausioji sesuo. Anot kinų mitologijos, Šuimu 1574 m. paskandino istorinį Sidžou (kin. 思州, Sīzhōu) miestą Hongdze ežere (kin. 洪泽湖, Hóngzé Hú) ir dabar yra įkalinta po kalnu Siuji apskrityje (kin. 盱眙县, Xūyí Xiàn) (Fisher, 2016).

H. Dore savo knygoje aprašo demonę kaip jauną, juodaplaukę moterį, galinčią pasiversti į gyvatę ar drakoną. Jei ši būtybė vaizduojama kaip žmogus, tai būna su kardu ir dviem kibirais. Demonė dar vadinama Fontano deive ir Jūrų deive (Doré, 2017). Jinci šventyklų komplekse viena šventykla yra paskirta šiai demonei. Šuimu šventykla (kin. 水母楼, Shuǐmǔ lóu) buvo pastatyta XVII a., joje galima pamatyti Šuimu skulptūrą.

Mitologija

Skirtinguose regionuose aptinkama skirtingų mitų apie Šuimu versijų. Pavyzdžiui, Sudžou mieste (Anhui provincijoje) ji vaizduojama kaip demonė. Taijuane, Šansi tikima, kad tai tiesiog paprasta moteris, kuriai senas vyras padovanojo stebuklingą botagą.

Mitas apie Sidžou

Mite pasakojama, kad Šuimu kasmet puldinėdavo Sidžou miestą. Nefrito imperatoriui buvo pristatyta ataskaita apie situaciją su prašymu nutraukti šias nelaimes, pareikalavusias daug aukų. Nefrito imperatorius liepė Dangaus karaliams sukviesti savo armijas ir iš sugautos demonės atimti galias.

Tačiau Šuimu, pasitelkusi gudrybes, nugalėjo armiją ir toliau puldinėjo miestą. Vieną dieną ji buvo pastebėta nešanti du kibirus vandens prie miesto vartų. Miesto filosofas Li Laodziunas, įtardamas blogus demonės kėslus, nusipirko asilą ir privertė jį gerti vandenį iš kibirų. Tačiau viso vandens nepavyko išgerti, jo šiek tiek liko, nes vanduo buvo stebuklingas ir nesibaigiantis, jo būtų užtekę visai Kinijai užlieti. Šuimu išliejo likusį vandenį ir mieste sukėlė potvynį. Miestas paskendo po vandeniu ir ten iškilo Hongze ežeras.

Nefrito imperatorius buvo nepatenkintas tokiu poelgiu, tad vėl pasiuntė savo armiją. Vienas iš geriausių karių, greičiausias armijoje, bandė pagauti Šuimu, tačiau ji paspruko. Išvargusi ir išalkusi po tokio persekiojimo, demonė nusipirko lakštinių iš moters. Suvalgiusi pusę lėkštės pajautė, kad makaronai jos pilve pavirto į grandines ir jos apsisuko apie žarnas. Grandinės galas kybojo Šuimu burnoje. Taip demonė buvo sugauta. Vienas iš legendinių karių ją su grandine prirakino šulinyje po kalnu Siuji apskrityje. Šuimu dar ir dabar kali šulinio dugne (Jackson, 2018).

Karas su dangiškąja armija

Viename pasakojime, užrašytame Dore, Šuimu kartu su ugnies demonu Tuhuogui, Baltojo dramblio paliepti, kovėsi prieš Vang Lingciuaną – aukščiausiąjį daoistų dievą ir jo dangiškąją armiją. Šuimu į mūšį atvyko su 5000 jūreivių, magiškais vėžliais ir krabais iš Rytinės jūros. Nepaisydami Vango įspėjimų, jie puolė armiją panaudodami vandenį ir ugnį. Šuimu taip pat sukėlė potvynį ir užtvindė plynes, kuriose vyko mūšis. Tačiau atvyko dangiškosios armijos pastiprinimas ir demonė buvo nugalėta. Išsigandusi ji pabėgo į Sidžou (Doré, 2017).

Stebuklingas botagas

Kitame pasakojime Šuimu vaizduojama kaip paprasta mergina, kuriai buvo padovanotas stebuklingas botagas. Kai tik jai prireikdavo vandens, ji botagu trenkdavo į ąsotį ir šis prisipildydavo. Apie botagą sužinojo Šuimu uošvė ir iš pavydo jį pavogusi pati pabandė pasinaudoti botagu. Tačiau šį kartą vanduo nesustojo bėgęs ir taip susiformavo Nanlao versmė (kin. 难老泉, Nán lǎo quán) (Werner, 2005).

Naudota literatūra

1. Doré, H., 2017. Researches into Chinese Superstitions. Vol 9. Shanghai: Túsewei Printing Press.
2. Fisher, 2016. Shui-mu Niang-niang: The Old Mother of the Waters Who Submerged an Ancient City. Ancient Origins. [internete] Prieiga per internetą: https://www.ancient-origins.net/myths-legends-asia/shui-mu-niang-niang-old-mother-waters-who-submerged-ancient-city-005193 [žiūrėta 2021m. lapkričio 4 d.]
3. Jackson, J., 2018. Chinese Myths. London: Flame Tree Publishing. p. 101-102.
4. Werner, E. T. C., 2005. Myths and Legends of China. London: George G. Harrap & Co. Ltd. p. 166-167.

Redagavo Rugilė Jaukšaitė