Senutė Meng
Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai kinų mitologijos užmaršties deivė, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba ištrina žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Senutė Meng gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme.
10-asis teismas
Pasak budizmo, žmonių dvasias, patekusias į Mirusiųjų karalystę, kankina šios vietos valdovas karalius Jama (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis kankindamas veda dvasias per teismus, nuo pirmo iki dešimto. Paskutiniame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis teismas yra atsakingas už tai, kad sielos būtų paruoštos atgimti (Roberts, 2004).
Legendos
Pasak vienos budistinės legendos, Senutė Meng gimė senų senovėje. Kai buvo gyva, jos didžiausias troškimas buvo mokyti žmones gėrio. Po kurio laiko Meng išvyko į kalnus mokytis. Kadangi dar nebuvo galutinės pasaulio tvarkos, būdavo žmonių, kurie prisimindavo savo praeitį, kad buvo reinkarnuoti, ir taip atskleisdavo rojaus paslaptis. Dėl šios priežasties Dievas nusprendė paskirti Senutę Meng užmaršties deive, kad ši pasirūpintų žmonių prisiminimais apie buvusį gyvenimą ir kad jokia paslaptis daugiau nebeištrūktų iš rojaus.
Kita folkloro legenda byloja, kad senais laikais gyveno graži ir jauna mergina vardu Meng. Vieną dieną jos vyras buvo išsiųstas prisidėti prie Kinijos Didžiosios sienos statymo. Praėjo daug metų, tačiau jis taip ir negrįžo. Tada Meng nusprendė išvykti jo ieškoti. Kai atvyko prie Didžiosios sienos, pamatė tūkstančius negyvų žmonių. Kūnų buvo tiek daug, kad ji nesugebėjo tarp jų rasti savo vyro palaikų.
Kad užmirštų sielvartą, Meng išsivirė ypatingą sriubą, ją suvalgė ir prarado atmintį. Laikas bėgo ir ji, kadaise buvusi jauna gražuolė, paseno, todėl žmonės ją praminė Senute Meng.
Užmaršties sriuba
Pagrindinis sriubos ingredientas – visos ašaros, kurias dvasia išverkė žemėje. Ir liūdnos, ir laimingos.
Pagal legendas, Užmaršties sriubos paruošimas sudėtingas. Reikia surinkti visas sielos ašaras, įpilti Užmirštos upės vandens, įdėti Užmiršimo žolės bei Biano gėlės ir viską užvirti ant ugnies. Prieš duodant sielai šio gėrimo, džiaugsmo, apmaudo, apgailestavimo ir liūdesio, atsiskyrimo ir meilės, gimimo, senatvės ir mirties ašaros susilieja į vieną sielos lašą sriuboje. Iš to kyla pavadinimas – „Penkių skonių“ sriuba – rūgšti, saldi, karti, aštri, sūri. Šių skonių atitikmenys yra kiekvienas gyvenimo etapas.
Senutė Meng patiekia sieloms savo sriubą iš didelio katilo, o šios, ją suvalgiusios, viską pamiršta. Tuomet jos gali nevaržomos kirsti tiltą tarp dviejų pasaulių, ištrūkti iš Mirusiųjų karalystės ir persikūnyti naujam gyvenimui be jokių prisiminimų naštos. Išvalyta nuo visų ankstesnių nuodėmių ir žinių, dvasia siunčiama atgimti naujame žemiškame pasaulyje ir ciklas prasideda iš naujo (Roberts, 2004).
Retais atvejais žmonėms pavyksta nesuvalgyti sriubos, todėl manoma, kad dėl šios priežasties vaikams iškyla praeities gyvenimo prisiminimų.
Naudoti šaltiniai
- Roberts, J., 2004. Chinese mythology A to Z., New York: Facts On File.
- Tadd, R., China Beasts & Legends. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
Redagavo Ignas Bosas
