Trys tyrieji

 Trys tyrieji (三清 Sānqīng), dar vadinami, trijų dao (道 Dào) skaistybių valdovais, vyriausiųjų dao dievų trejybe, valdančia ir prižiūrinčia žmoniją. Iš esmės ji kilusi suasmeninus tris pagrindinius, anot dao, pradus: kvėpavimą, gyvybinę agną ir dvasią. Kaip tik jų pirmiausia dera šauktis susidūrus su gyvenimo sunkumais.

Filosofinis šių dievybių pagrindas remiasi Daodedzingo (道德经 Dàodéjīng) tekstu, kuris sako: „Dao sukūrė Viena (太極 tàiji), Vienas sukūrė Du (t. y. In ir Jang), Du sukūrė Tris, Trys sukūrė begalybę būtybių“. Trys tyrieji ilgainiui ėmė būti tapatinami su trinare pasaulio samprata ir ėmė simbolizuoti atskiras laiko, pasaulio, alchemijos ir medicinos sritis. Šios dievybės buvo tapatinamos su atskirais dangaus sluoksniais, kurie tapo dievybių sinonimais.

Juanši Tiandzunas
Pirmosios, nefritinės, dao skaistybės (Jui Cin) įsikūnijimas esąs Juanši Tiandzunas (元始天尊 Yuánshǐ Tīanzūn), pirmykštis dangaus valdovas, pirmykščio būvio ir visokių pradžių viršininkas, pirmučiausia tvarkąs dangaus dievų reikalus bei pirmąjį pasaulio tvėrimo tarpsnį. Tai jis sukūręs dangų ir žemę bei padėjęs pagrindus tolimesnei kūrybai. Juanši Tiandzunas pasirodė, kai visata dar buvo beformis ir bereikšmis darinys. Jis prižiūrėjo visatos genezę, todėl gali būti laikomas visatos kūrėju. Taip pat yra tikima, jog jis pats yra visatos kūrybos proceso dalis, todėl jis pats nieko negalėjo sukurti, tačiau liekama prie nuomonės, jog viskas prasidėjo nuo jo, nes jis pats yra amžinas, beribis ir beformis.

Juanši Tiandzunas dar yra vadinamas Dangiškuoju Pradžių Pradžios Garbiuoju, gyvenančiu Nefritinio tyrumo danguje. Jis atsirado susivienijus tyriems kvėpavimams. Kiekvieno amžiaus, arba kalpos, pradžioje Juanši perduoda Magiškojo brangakmenio raštus (靈寶經 Lingbaojing) dievybėms, paskui šios perteikia mokymą apie dao žmonėms. Juanši Tiandzunas gelbsti į pragarus patekusias sielas, išlaisvina jas. Iš pradžių Dangiškasis Pradžių Pradžios Garbusis vadovavo dangiškajai „vyriausybei“. Jis buvo išmintingas valdovas, tad vėliau patikėjo šias pareigas savo padėjėjui Nefritiniam imperatoriui (玉皇 Yù Huáng), ir šis ilgainiui nustelbė Juanši Tiandzuną.

Pirmą kartą Juanši Tiandzunas buvo paminėtas alchemiko Ge Hongo (葛洪 Gě Hóng) veikale. Ilgainiui nustelbęs Huanglao-dziuną (黄老君 Huáng lǎo jūn), svarbiausią ankstyvojo daoizmo dievybę, Juanši dievų panteone užėmė šio vietą.

Juanši neturi pradžios, jis yra viršiausioji iš visų dievybių, nes išreiškia visos būties pradą. Iš jo atsirado visi daiktai. Jis yra amžinas, nematomas ir beribis. Jis yra visų Magiškojo brangakmenio raštuose pateikiamų tiesų ištakos. Viename iš dievų panteono variantų teigiama, kad Dangiškasis pradžių pradžios garbusis gyvena Daluotiano (大罗天 Dà luó tiān) danguje, esančiame virš dangų, priklausančių trims tyriesiems.

Linbao Tiandzunas
Antrosios, aukštutinės, dao skaistybės (Šan Cin) įsikūnijimas esąs Linbao Tiandzunas (靈寶天尊 Lingbao Tianzun), dangiškasis nuostabiosios brangenybės valdovas. Jo žinioje – veiklos agna, judėjimas, tapsmas ir antrasis pasaulio kūrimosi tarpsnis. Jo rūpestis – tobulųjų godos, šventieji raštai, gamtos dėsniai, tvarka, teisėtvarka, laikas bei In ir Jang pradai („negatyvumas, šėšėlis, tamsa – pozityvumas, saulė, šviesa“).

Linbao Tiandzunas taip pat suskirstė elementus į atskiras grupes ir nustatė pasaulio tvarką, kad vyrautų harmonija. Taip pat jis yra vadinamas „Gamtos įstatymų lobiu“ (經寶 Jīngbăo). Taip pat jis yra atsakingas už laiko sukūrimą, jo suskirstymą į epochas.

Daode Tiandzunas
Trečiosios, didžiosios, dao skaistybės (Tai Cin) turėtojas esąs Laodziunas arba Daode Tiandzunas (道德天尊 Daode Tianzun) – senasis aukštybių valdovas. Jo žinioje žemiausias, trečiasis nemirtingųjų dangus, ir žmonija. Kaip teigiama, tai sudievintas dao pradininkas Laodzi (老子 Lǎozǐ), rūpinęsis trečiuoju pasaulio kūrybos tarpsniu, žmonių dvasiniu tobulinimu.

Sudievintas Laodzi pradėtas vadinti Laodziunu (老君 Lǎo jūn, liet. „Senasis viešpats“). Jis buvo dao (kelio) mokymo pradininkas, kaip teigiama, pagrindinio dao veikalo Daodedzingo kūrėjas, gyvenęs VII a. pr. Kr. pab. ar VI-V a. pr. Kr. Apie II a. pr. Kr., dao mokymui iš mąstymo būdo tampant tikėjimu, jis tapo svarbiausiuoju dievu, anot padavimų, gyvavusiu pirma visko. Anot kitos sakmės, „jis radęsis be tėvo, jo motinai Siuan Mio Jui Niui prarijus mįslingą penkiaspalvį perlą. Nėštumas trukęs 81 metus. Paskui Lao išėjęs senutei per kairį šoną, be to, buvęs baltapūkis ir ėmęs tuoj pat gražbyliauti (sakmė nusižiūrėta nuo Budos Šakjamunio gyvenimo aprašymų). Tai įvykę po slyvos medžiu – iš čia ir pavardė Li (李, liet. „slyva“). Po 9 dienų jis jau buvęs 9 či (apie 3 metrai) ūgio ir turėjęs visus šventojo požymius. Tasai Suvaikėjęs Senis Slyva nugyvenęs 200 metų, padaręs aibę stebuklų ir galop raitas ant juodo jaučio išjojęs į vakarus.“

Laodzi pradėtas dievinti II a. pr. Kr. Tuo metu jis jau buvo tapęs legendine ilgaamžiškumo aureolę pelniusia asmenybe. Rytų, arba vėlyvųjų, Hanų dinastijoje Laodziunas buvo viena iš svarbiausių daoizmo dievybių. Kai kurie dao išpažinėjai laikė jį pirminio chaoso emanacija. Manyta, kad Laodziunas daug kartų buvo įsikūnijęs žmogumi, paskui tapo žmonių mokytoju. Dar pasakojama, kad jis buvo įšventintas į ilgo gyvenimo praktikas. Vėliau jas praktikavo daugelis daoistų.

Laodziunas laikomas šventųjų raštų perteikėju ir žmonių mokytoju, bet ne visi jį garbina kaip aukščiausiąją dievybę. Dažniausiai manoma jį esant pavaldų Juanši Tiandzunui. Kai kurie daoistai abejoja Laodziuno dieviškąja prigimtimi. Tarkim Ge Hongas teigia, kad Lao Džiunas yra nepaprastas žmogus, bet ne dievas.

Vaizdavimas
Trijų tyrųjų vaizdavime dažniausiai vyrauja raudona, mėlyna, geltona arba žalia spalvos. Dažniausiai yra vaizduojami kaip pagyvenę vyriškiai. Kiekvienas iš jų išsiskiria individualiu aspektu. Juanši Tiandzunas vaizduojamas laikantis Sukūrimo perlą. Juanši rankų padėtis primena Budizmo mudrą. Linbao Tiandzunas vaizduojamas laikantis ceremoninį skeptrą (如意 Ruyi), kuris vaizduoja valdžią, bet dažnai rankose laiko ir Gamtos įstatymų raštą. Laodziunas rankose laiko vėduoklę. Vaizduojamas kaip senas vyras, balta barzda.

Naudota Literatūra:

Lorenz Books, 1999. The Encyclopedia of Eastern Mytology/Rytų mitologijos enciklopedija, p. 208; 225.

Rytų išminties enciklopedija, 2010. 

Mitologijos enciklopedija 2/Latvijas enciklopēdija; 1999/1993-1994, p. 97.

Werner, T. C., 2005. Myths and Legends of China. [e-knyga] rasta <http://www.gutenberg.org/files/15250/15250-h/15250-h.htm> [žiūrėta 2015 balandžio 28]

Papildomai žiūrėti:
http://www.goldendragontruro.co.uk/index.php/cult-deities-three-purities-e
http://www.taoistsecret.com/taoistgod.html
http://english.visitbeijing.com.cn/jb/n214782817.shtml
http://www2.kenyon.edu/Depts/Religion/Fac/Adler/Reln472/Purities.htm