Ju Guansun

Ju Guansun (유관순, Yu Gwansun, gruodžio 16 d. 1902 m. – rugsėjo 28 d. 1920 m. ) – Korėjos Krikščionybės patriotė bei Kovo 1-osios judėjimo prieš imperinę Japonijos kolonijinę valdžią Korėjoje, vykusio Pietų Čungčonge (충청남도 Chungcheongnam-do), organizatorė. Ju Gvansun yra viena iš labiausiai žinomų judėjimo dalyvių, ir šio taikaus protesto dėka ji tapo Korėjos kovos už nepriklausomybę simboliu.

Ju prisijungė prie Kovo 1-osios Korėjos nepriklausomybės judėjimo būdama tik vyresniųjų klasių mokinė. Kartu su kitais judėjimo atstovais, ji dalyvavo taikiame proteste Seule (서울 Seoul), kovo 1 ir 5 d. 1919 m., o praėjus porai savaičių organizavo protestą savo gimtajame mieste. Galų gale buvo suimta už savo veiksmus Japonijos karo policijos ir gavo trijų metų kalėjimo bausmę. Ten ji buvo kankinama už savo tęstinį aktivizmą ir mirė nuo traumų 1920 m. rugsėjį būdama 17 metų. Žinodami merginos galingumą kaip judėjimo už nepriklausomybę lyderės, Japonų kariai palaidojo ją nepastebimai. Nors Ju Gvansun dalyvavimas nepriklausomybės judėjime tęsėsi tik 21 mėnesį, jos vardas Korėjos gyventojams iki šiol lieka stiprybės ir pasididžiavimo simboliu.

Ankstyvieji metai

Būdama antroji dukra iš penkių vaikų Ju Čonguono (유중권 Yu Jungkwon) ir Li Sodžė (이소제 Lee Soje) šeimoje, Ju Gvansun praleido savo vaikystę Pietų Čungčongo provincijoje ir lankydavo šalia esančią Mebongo(매봉 Maebong) Presbiterionų bažnyčią. Ten ją sutiko Amerikos misionierė Alisa J. Hammond Šarp ir, pastebėjusi jaunoje mergaitėje talentą, pakvietė ją eiti į Hakdango (학당 Hakdang) misionierių mergaičių mokyklą Seule. Ju pradėjo vidurinės mokyklos programą Ihua (이화 Ewha) mokykloje 1915 m. Tuo metu ji pažadėjo sau: „Aš būsiu moteris, kuri išgelbės pasaulį kaip Žana d’Ark. Ar tai negalėtų padaryti kiekvienas, pridėjęs pastangų?“ 1918 m. Gvansu baigė vidurinę mokyklą ir tapo vyresniųjų klasių mokynė. Ju Gvansun nepakęsdavo amoralaus elgesio ir mėgdavo padėti neturtingiems žmonėms. Tokie jos asmenybės bruožai greičiausiai buvo nulemti jos tėvo, kuris buvo įstegęs mokyklą su tikslu paskątinti nepriklausomybės judėjimą. Mokykloje ji niekada nesiskųsdavo dėl savo pareigų ir net savo noru pasirįšdavo valyti klasės grindis po pamokų.

Kovo 1-osios Nepriklausomybės judėjimas(Sam-il judėjimas)
Ju Gvansun pradėjo rodyti savo lyderystę publikoje dalyvaudama demonstracijose. 1919 m. Gvansun kartu su kitais mokiniais, vienais iš kurių buvo Guk Hjonsokas (국현석 Guk Hyeonsuk), Kim Hidža (김휘자 Kim Heeja), Kim Bokson (김복선 Kim Boksun) ir So Mjonghakas (서명학 Seo Myeonghak) sudalyvavo pradinėse Kovo 1-osios judėjimo, kuris istorijoje vadinamas „Sam-il“(삼일, kor. „kovo 1 d“: sam – 3, il – 1) judėjimu, protestinėse veiklose, kurios vyko Pagodos parke ir kitose Seulo srityse. Protesto metu ji dalindavo vėlevas visiems, kas prisijungdavo prie protesto. Mokytojai bandė sustabdyti Ju ir jos draugus, tačiau visa tai buvo veltui. Gvansun ir jos klasės draugai buvo suimti policijos, tačiau po Ihua mokyklos užsienio misionierių pasiskundimosi Japonijos valdžiai buvo paleisti. Praėjus porai dienų, kovo 5 d., ji taip pat sudalyvavo dar viename nepriklausomybės proteste, vykusiame Namdemuno (남대문 Namdaemun) stoties rajone. Kovo 10 d. Japonijos vyriausybė siekiant sustabdyti moksleivių protestus įsakė laikinai uždaryti visas Korėjos vidurines ir aukštasias mokyklas. Kovo 13 d. Ju paliko Seulą ir, slapčia pasiėmusi su savimi Nepriklausomybės Deklaracijos, kuri buvo skaitoma protesto metu Pagodos Parke, kopijas, grįžo namo tęsti savo aktyvizmą už nepriklausomybę Korėjos pietvakarių regijone.

Protestas Aune turgavietėje

Gįžus namo Gvansun pastebėjo, kad jos mieste nėra protestuojančių už nepriklausomybę žmonių. Tada ji ėmė situaciją į savo rankas, pranešant savo šeimai apie protestą Seule ir kituose miestuose ir paskątino juos prisijungti prie savo aktyvizmo veiklos Čonane (천안 Cheonan). Kartu su savo tėvu, Ju Čonguonu ir jaunesniuoju broliu, Ju Čongmu (유종무 Yu Jungmu), ji organizavo protestą Aune (아우내 Aunae) turgavietėje Bjončonmjone(병천면, Byeongcheonmyeon) balandžio 1 d. 1919 m. Vaikščiodama po visą miestą, lankydamasi vietiniuose kaimuose, mokyklose, bažnyčiuose, ji kalbėjo su žmonėmis, kviesdama juos prisijungti prie judėjimo. Naktį prieš judėjimą, kovo 31 d, ji uždegė ugnies švyturį Mebongo kalno viršūnėje, kas atkreipė daugumos regijone gyvenančių žmonių dėmesį ir paskątino juos prisijungti prie protesto.

Galų gale apytiksliai 3000–4000 žmonių dalyvavo proteste Aune turgavietėje. Ju Gvansun ėjo priekyje, vesdama paskui save žmonęs, ir šaukdavo šūksmus už nepriklausomybę (독립만세, dog-rib-man-se, kor. „tegyvuoja nepriklausomybė“). Ju buvo puiki organizatorė ir įdėmiai planavo kiekvieną protesto veiksmą, todėl jai pavyko sekmingai jį surengti per 20 dienų.

Šis protestas kėlė Japonijos policijos nepasitenkinimą ir jie atvėrė ugnį į protestuojančią minią. Galiausiai buvo nužudyta 19 žmonių ir daug sužeistų, 30 iš jų buvo sužaloti labai rimtai. Tarp žuvusiųjų buvo Gvansun tėvas ir brolis.

Gvansun kėlė nepasitenkinimą valdžiai dėl to, kad karo policijos pareigūnai neleidžia žmonėms dalyvauti demonstracijoje, už ką ir buvo sulaikyta Čonano Japonų karo policijos skyriaus. Atsakymu už jos maištaujančius veiksmus Japonai pilnai sudegino Gvansun šeimos namus. Jos dėdė, Ju Čongmu, nuėjo pasiskųst į policijos štabą, nešdamas su savimi mirusiojo brolio kūną kaip protestą. Už šį veiksmą jis buvo sulaikytas trims metams.

Kalėjimas, kankinimai ir mirtis

Gongdžu (공주 Gongju) rajono teisme Ju Gvansun buvo nuteista bausmei Gongdžu kalėjime, o rugpjūčio 1 d., po apeliacinio teismo Seule, kuris jos kalėjimo laikotarpį sumažino iki trejų metų, buvo perkelta į Sodemuno (서대문 Seodaemun) kalėjimą Seule. Būdama kalėjime, Gvansun vadovavo kalinių demonstracija Kovo 1-osios judėjimo pirmojo jubiliejaus proga. Dėl jos aktyvizmo net kalėjimo metu ji buvo kankinama kalėjimo valdžios ir mirė nuo pasilikusių traumų rugsėjo 28 d. 1920 m., būdama 17 metų. Po dviejų dienų Gvansun buvo palaidota be ceremonijos viešose kapinėse Iteuone (이태원 Itaewon), Seule. Tuo metu, kai kapinės buvo sugriauti okupacijos metu, jos kūnas jau buvo dingęs.

Nors jos surengtas judėjimas už nepriklausomybę nebuvo sekmingas, tačiau tai buvo pagrindas tolimesnei veiklai prieš Japonijos kolonizaciją.

Palikimas

1947 m. rugpjūtį Ju Gvansun Minėjimo paslaugų Bendruomėnė buvo pagaliau oficialiai sukviesta ir 1974 m. pastatė memorialinę salę jos garbei paminėti. „Nacionalinės Asamblėjos narys Huang Mjonsu (황명수 Hwang Myungsoo) ir 29 kiti nariai patvirtino pasiūlymą Ju Gvansun memorialinei salei pastatyti. Huan sakė: “Mes ruošemės sukonstruoti salę jau pradedant nuo 1969 m., tačiau mums trūko pinigų todėl turėjom tai atidėti kitam laikui.“, ir toliau pridėjo: „Mes patvirtinam finansinio palaikymo pasiūlymą salės statybai.“ (1974 m. balandžio 17 d., Donga žinios).

Taip pat Gvansun gimtajame mieste (Čonane) yra pastatytas jos paminklas. 2009 m. liepos mėn. Statybos komitetas susitarė dėl paminklo statybos vietos ir per 6 mėnesius surinko tinkamą pinigų sumą. 2010 m. paminklas buvo pabaigtas. Jame Ju Gvansun vaizduojama su Korėjos vėliava kairioje rankoje, kas rodo jos dvasios atkaklumą.

Praėjus septyniasdešimčiai metų po Gvansun mirties Mebongo kalno nuokalnije, kur ji buvo uždegusi ugnies švyturį kovo 31 d. naktį prieš protestą Aune turgavietėje, buvo išrinkta vieta jos memorialiniam antkapiui pastatyti. Po antkapio pašventinimo spalio 12 d. Ju dvasia pagaliau turėjo vietą ramybei.

1962 m. Kovo 1 d. Ju buvo apdovanota Korėjos vyriausybės ordino „Už nuopelnus Nacionaliniam fondui“. Tais pačiais metais kovo 30 d. Iuha vidurinė mokykla ir Aukštųjų mokyklų Alumni Asociacija padarė jos gimtąjį kaimą, Jongduri (영두리 Yongduri) , oficialiu Seulo mokyklos seseriniu miestu.

1996 m. Iuha mergaičių vidurinė mokykla apdovanojo ją garbės mokyklos diplomu. Gvansun tėvai, Ju Čonguon ir Li Sodže, kurie buvo nužudyti demonstracijoje Aune turgavietėje, gavo Prezidento medalį 1963 m., o 1991 m. jiems buvo suteiktas Pagiros Patrioto apdovanojimas.

1977 m. Gvansun vaikystės namus valstybė atidavė jos šeimos nariams kaip kompensaciją už jų sunaikintas gyvenvietes, taip pat 1991 m. jos gimimo vieta buvo rekonstruota toj pat vietoj, kur buvo sunaikinta 1919 m.

1948 m. Čun Jongtekas (준영택 Jun Youngtaek) parašė romaną „Ju Gvansun kronika“ jos garbei. Jame jis parašė: „Ju Gvansun yra nepamirštamas herojus Korėjos istorijoje. Keturiasdešimties metų Japonijos okupacijos laikotarpyje Gvansun turėjo gražiausią bet tuo metu ir skaudžiausią gyvenimo likimą. Tai asmuo, kurio vardas turi būti paplitęs visur. Ji paaukojo savo angelišką gyvenimą vardan mirštančio Korėjos nacionalizmo ir padėjo žengt žingsnį šalies nepriklausomybės link. Ji yra Korėjos Žana d’Ark.“

1959 m. buvo sukurtas filmas jos nuopelnams ekranizuoti. „Nacionalinėje Asamblėjoje buvo pristatytas filmas apie Ju Gvansun veiklą. Patriotė ir nepriklausomybės siekėja Ju Gvansun, kuri buvo sugauta Japonų policijos ir mirė kalėjime, buvo įamžinta kine.“ – 1959 m. gegužės 18 d., Donga žinios.

Ju Gvansun lyderystė ir palikimas yra labai susiję. Net po mirties ji tęsė įkvėpti ir vienyti Korėjos gyventojus. Šiandien Gvansun yra pripažinta kaip Šiaurės, taip ir Pietų Korėjoje kaip viena iš herojų kovojusių prieš Japonijos kolonizaciją dėl šalies nepriklausomybės.

Šaltiniai

1. Books, L. L. C., 2010. Korean People Who Died in Prison Custody: Yu Gwan-Sun, Yun Dong-Ju, Pak Paengnyeon, Kim Jeong-Ho, General Books LLC.
2. Bullimore, K. 2013. Yu Kwan-Sun, the soul of Korea. Red Flag. [internete] Rasta: <https://redflag.org.au/article/yu-kwan-sun-soul-korea > [žiūrėta 2017 m. balandžio 1 d.]
3. KBS World Radio, 2012. Yu Gwan-sun, the Indefatigable Independence Fighter. KBS World Radio. [internete] Rasta: <http://world.kbs.co.kr/english/archive/program/program_koreanstory.htm?no=37522 > [žiūrėta: 2017 m. balandžio 1 d.].
4. McMurray, N., 2015. Society: The March 1^st Independence Movement and it’s Big Sister, 10 Magazine. [internete] Rasta: <http://www.10mag.com/march-1st-independence-movement-korea-yu-gwansun/ > [žiūrėta 2017 m. kovo 3 d.]
5. New World Encyclopedia, 2013. Yu Gwansun. New World Encyclopedia. [internete] Rasta: <http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Yu_Gwansun> [žiūrėta 2017 m. kovo 3 d.]
6. Richmond, S., 2012. Lonely Planet Seoul. Lonely Planet Publications.
7. Shin, J., n.d. Yu Gwan Sun: A Human Symbol of Independence. Prieiga per internetą: <http://19491053.weebly.com/> [žiūrėta 2017 m. balandžio 1 d.]
8. The National, 2014. Korea’s Joan of Arc latest figure in East Asia’s colonial propaganda war. The National. [internete] Rasta: <http://www.thenational.ae/world/east-asia/koreas-joan-of-arc-latest-figure-in-east-asias-colonial-propaganda-war> [žiūrėta: balandžio 1 d.]