Kim Jongha
Kim Jongha (kor. 김영하 Kim Youngha) yra vienas garsiausių šių laikų Pietų Korėjos rašytojų. Literatūros kritikai jį dažnai prilygina Japonijos, žinomos kaip Tekančios saulės šalies, literatūros modernistui Harukiui Murakamiui. Kim Jongha gimė 1968 m. Jis baigė verslo administravimą Jonsėjaus universitete, dirbo radijo laidų, skirtų knygoms ir jų autoriams aptarti, vedėju, dėstė dramą Nacionaliniame Korėjos menų universitete Seule. 2004 m. save išbandė rašydamas filmo scenarijų („Trintukas mano galvoje“, kor. 내 머리 속의 지우개 Nae Moeri Soge Jiugae, rež. John H. Lee). 2008 m. Kim Jongha paliko Pietų Korėją ir su žmona apsigyveno Niujorke, JAV. Čia jis publikuodavo straipsnius dienraštyje „The New York Times“.
Rašytojui buvo įteikta daug literatūros apdovanojimų: Dongino, Isan, 44-sis šiuolaikinės literatūros apdovanojimas.
Kūryboje Kim Jongha naudoja ultra-urbanistinę stilistiką, susiformavusią 1990 m. Trumpojo žanro tekstuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinio gyvenimo problemos, aptartos ir ankstesniuose korėjiečių grožinės literatūros kūriniuose: kompiuterinių žaidimų poveikis žmogui, plastinis menas, kultiniai filmai, įkaitų padėtis ir homoseksualumas. Dažniausiai rašytojas pasitelkia neįprastus ir netgi keistus siužetus tam, kad istorijose būtų išnagrinėta kapitalistinės, urbanistinės kultūros įtaka žmonių santykiams: atsiskyrimas, solipsizmas, bendravimo problemos. Užuot samprotavęs apie tekste analizuojamas situacijas, Kim Jongha jas tiesiog realistiškai pavaizduoja. Paprastai jis pasakoja, kaip skirtingų kultūrų žmonės priima vienas kitą, bendrauja, taip pat įtaigiai, dažnai šokiruodamas pristato XXI-ojo a. žmogui aktualius klausimus.
Kūrėjas mėgsta savaip interpretuoti skaitytojams jau gerai žinomus populiarius literatūrinius žanrus. Pasirinkęs profesionalų savižudybių konsultantą kaip knygos „Aš turiu teisę sunaikinti save“ pagrindinį veikėją, jis atvėrė naują požiūrį į fantastinę literatūrą jos mėgėjams ir kūrėjams. Antrajame romane „Kodėl Arang“ (아랑은 왜 Arangeun Wae) rašytojas supina senovės legendą apie nužudytos merginos, vardu Arang, vėlę, ieškančią savo žudiko, su šių laikų personažais – detektyviniams romanams būdingas naratyvas pritaikomas senovės legendai, taip ją parodijuojant. „Kodėl Arang“ pateikia metanaratyvinį pasakojimo būdą, kuris peržengia ir siužeto, charakterizacijos, ir pasakojimo pagrindų ribas (Korea Literature Translation Institute, 2005).
Kim Jongha vaikystė ir rašytojo kelio pasirinkimas
Autoriaus vaikystė buvo sudėtinga. Kim Jongha tėvas priklausė šalies kariuomenei, todėl, kaip ir daugeliui kitų Pietų Korėjos rašytojų, Kim teko nuolat kraustytis iš vienos vietos į kitą. Fronto zonose televizija ne visada prieinama, todėl būsimasis rašytojas didelę laisvalaikio dalį skyrė knygoms. Jis pasakodavo istorijas mokyklos draugams ir netgi mokytojams. Autorius yra sakęs, kad prisiminimai iki dešimties metų užblokuoti dėl kilusio incidento – jis buvo apsinuodijęs anglies dioksidu. Kim Jongha tėvo sprendimas savanoriškai dalyvauti Vietnamo kare prieš Vietkongą rašytoją, tuo metu buvusį dar paauglį, stipriai paveikė (Kim, 2006).
Apie pasirinkimą tapti rašytoju Kim Jongha pasakojo TED (angl. Technology Entertainment Design) konferencijos metu. TED yra kasmetinė konferencija, vykstanti Kalifornijoje, JAV. Jos organizatoriai savo misiją apibrėžia šūkiu „Idėjos, vertos platinimo“. Iš visų konferencijoje sakomų kalbų atrenkamos geriausios, vėliau jos, kaip vaizdo įrašai, publikuojamos TED tinklalapyje. Konferencijoje skaitomos paskaitos apima labai daug temų: mokslą, menus, dizainą, politiką, kultūrą, verslą, globalius klausimus, technologijas ir pramogų sferą.
TED renginio metu Kim Jongha vedė paskaitą „Būk menininku dabar pat“, pasakojo apie savo vaikystę. Aštuntoje klasėje dailės mokytojas, pamatęs Kim Jongha eskizą, skirtą meno konkursui, paklausė, kodėl jis šiam vaizdui nupiešti renkasi tik vieną spalvą – juodą. Būsimasis rašytojas atsakė: „Čia yra tamsi naktis ir varnos tupi ant šakos“. Mokytojo pastaba, kad Kim Jongha piešia neblogai, tačiau istorijas kuria geriau, tapo priežastimi, kodėl jis pasirinko rašytojo kelią (TED, 2010). Tai buvo paskatinimas – reikia nepamiršti, kad Pietų Korėjos kultūroje ir apskritai Rytų Azijos regione mokytojo nuomonė yra be galo gerbiama, į ją visada stengiamasi atsižvelgti.
„Aš turiu teisę sunaikinti save“ (나는 나를 파괴할 권리가 있다 Naneun Nareul Pagoehal Gwolriga Itta) – debiutinis romanas
Iš pavadinimo suprantama, kad mirtis yra svarbiausia tema debiutiniame Kim Jongha romane. Pagrindinė teksto mintis – „nužudyti žmogų arba rašyti romaną yra du būdai tapti Dievu šiais laikais“. Tokia mintimi vadovaujasi protagonistas – savižudybių konsultantas. Pagrindinio veikėjo darbas – surasti geriausią savižudybės metodą klientui, suplanuoti laiką ir vietą. Taip pat jis atlieka kasdienes užduotis: rezervuoja skrydžius, įvairių renginių metu parenka foninę muziką. Pagrindinis veikėjas kartu yra ir rašytojas, kuris brangina savo klientus ir laiko įkvėpimo šaltiniu. „Aš turiu teisę sunaikinti save“ sudaryta iš dviejų dalių: pirmosios centre – moteris Judita, o antrojoje dalyje koncentruojamasi į atlikėją Mimi. Įdomu, kad skaitant šią knygą dažnai pamirštama, jog autorius transformuojasi į pagrindinį veikėją ir taip komunikuoja su skaitytojais.
Knyga pradedama scena, kai pagrindinis veikėjas žiūri į Žako Luji Davido (pranc. Jacques-Louis David (1748 m. rugpjūčio 10 d. – 1825 m. gruodžio 29 d.) – portretisto, istorinių paveikslų tapytojo, vieno garsiausių Europos klasicizmo dailininkų – kūrinį „Marato mirtis“. Šia ir kitomis panašiomis scenomis romane tyrinėjami psichologiniai faktoriai: savęs naikinimas, prieštaringas ryšys su gyvenimu, vilionės, mirties manija, seksas moderniaisiais laikais.
Korėjos literatūros institutas teigia, kad Kim Jongha knygą galima lyginti su Vakarų meno atstovų kūriniais, pavyzdžiui, Gustavo Klimto „Bučiniu“, Eženo Delakrua (pranc. Eugene Delacroix) „Sardanapalo mirtimi“, nes juose taip pat vaizduojama žiauri mirtis, seksualumas, erotika.
Vystantis siužetui pagrindinis veikėjas tampa Dievo figūra, o autorius – visagalis dėl galimybės kurti, ištrinti ir kitaip kontroliuoti personažų veiksmus ir charakterius (Korea Literature Translation Institute, 2005).
Rašytojo tikslas – šokiruoti skaitytojus ir įnešti naujų vėjų į Pietų Korėjos literatūrą. Kim Jongha pavyko tai padaryti – 1996 m. romanas paskelbtas labiausiai šokiruojančiu, unikaliu kūriniu, pirmuoju Munhakdongne (kor. 문학동네) prizo, skirto naujiems rašytojams, nugalėtoju (Korea Literature Translation Institute, 2005).
Kim Jongha Lietuvoje: „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui“
Lietuva ir Pietų Korėja dar tik mezga glaudžius ryšius, todėl akivaizdu, kad šios šalies autoriai lietuvių skaitytojams mažai pažįstami. Dėl didėjančio susidomėjimo Pietų Korėja, leidykla „Baltos lankos“ nusprendė išleisti Kim Jongha apsakymų rinkinį „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui“ (kor. 엘리베이터 안에 갇힌 남자에게 무슨 일이 생긴 거죠? Elribeiteo Ane Gachin Namjaege Museun Iri Saengin Gojyo?). Leidykla knygos autorių lietuviams pristato kaip „Korėjos Murakamį“ ir taip pabrėžia šio rašytojo svarbą Pietų Korėjoje.
„Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui“ – apsakymų rinkinys, išsiskiriantis literatūrinių žanrų – siaubo pasakojimų, mistikos, fantastikos, detektyvinių istorijų – įvairove; atmosfera kuriama romantiškai niūri ir dviprasmiška. Apsakymuose jausmas ir detalūs vaizdai svarbesni nei istorijos vystymasis, todėl knyga skaitytojams gali priminti Antano Škėmos romaną „Balta Drobulė“ ar Franzo Kafkos (vok. Franz Kafka) kūrinius. Kaip ir debiutinėje knygoje, šiuose apsakymuose autorius neapsieina be erotikos, mirties, absurdo, grotesko, komiškų situacijų ir siurrealizmo. Skaitant knygą, autoriaus kuriami vaizdiniai emociškai paveikia skaitytojus, bet pats vaizdas neišlieka atmintyje. Audrius Ožalas (15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas), kalbėdamas apie Kim Jongha, teigia: „Akivaizdu, kad rašytojas turi savitą braižą, o šie apsakymai tebuvo jo kūrybos pradžia, pramynę kelią į populiarumą. Tačiau jau ir pati pradžia buvo pakankamai daug žadanti ir siūlanti paieškoti vėlyvesnių jo romanų, deja, lietuviškai dar neišleistų“ (Ožalas, 2011).
Žinomiausi Kim Jongha tekstai:
- „Aš turiu teisę sunaikinti save“ (나는 나를 파괴할 권리가 있다 Naneun Nareul Pagoehal Gwolliga Itda);
- „Ieškos būdas“ (호출 Hochiul);
- „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui“ (엘리베이터 안에 갇힌 남자에게 무슨 일이 생긴 거죠? Ellibeiteo Ane Gachin Namjaege Museun Iri Saenggin Geojyo?) – apsakymų rinkinys;
- „Kodėl Arang“ (아랑은 왜 Arangeun Wae);
- „Juodoji gėlė“ (검은 꽃이 Geomeun Kkochi);
- „Trintukas mano galvoje“ (내 머리 속의 지우개 Nae Meori Soge Jiugae) – filmo scenarijus;
- „Mano brolis sugrįžo“ (오빠가 돌아왔다 Oppaga Dorawatta).
Filmai pagal Kim Jongha knygas:
- „Aš turiu teisę sunaikinti save“ (나는 나를 파괴할 권리가 있다 Naneun Nareul Pagoehal Gwolliga Itda);
- „Trintukas mano galvoje“ (내 머리 속의 지우개 Nae Meori Soge Jiugae);
- „Raudonoji raidė“ (주홍글씨 Juhonggeulssi);
- „Mano brolis sugrįžo“ (오빠가 돌아왔다 Oppaga Dorawada).
Naudota literatūra
- Digital Library of Korean Literature, 2013. „Kim Youngha“, Digital Library of Korean Literature. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-01].
- Kim, Y. 2006. Kim Youngha. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-01].
- Kim, Y. 2011. Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui. Vilnius: Baltos lankos.
- Klimas, K. 2017. „Menas „Žaliems“#31: 10 Žymiausių Gustavo Klimto darbų“, Vilniaus galerija. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-01].
- Korea Literature Translation Institute, 2005. Korean Writers: The Novelists. Seoul: Minumsa.
- Lanskoronskytė, V. 2016, „Eugène Delacroix – modernaus meno tėvas“, Bernardinai.lt. 2016 m. kovo 8 d. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-01].
- Marshall, C. 2013. „Lost Causes: The Novels of Kim Young-ha“, Los Angeles Review of books. 2013 m. gegužės 18 d. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-11-05].
- Montgomery, C., 2013, „300 Second Sunday: Video introduction to Kim Young-ha“, Korean Literature In Translation, Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-01].
- Ožalas, A., 2011. „Knygos recenzija: „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?“: pažintis su Pietų Korėjos literatūra“, 15 min. 2011 m. gruodžio 27 d. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-03].
- Russell, E., 2003. „My Right to Ravage Myself“, Variety. 2003 m. spalio 22d. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-12-01].
- Sumgyeonjingem, 2014. „In Conversation with Kim Youngha“, Sumgyeonjingem. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-11-06].
- TED, n.d. „Young-ha Kim“, TED. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-11-05].
- The International Writing Program, n.d. „Kim Youngha“, The International Writing Program. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-11-06].
- The New York Times, 2013. Kim Youngha. The New York Times. Prieiga per internetą: Čia. [Žiūrėta: 2017-11-05].
Redagavo Kristina Tutlytė