Samulnori

Samulnori (kor. 사물놀이; Samul nori arba samullori) – tai tradicinis korėjiečių mušamųjų instrumentų muzikos žanras, atsiradęs po 1978 metais susikūrusios mušamųjų ansamblio grupės SamulNori pasirodymų Pietų Korėjoje (Howard, 2015). Korėjietiškas žodis „Samul“ (kor. 사물; Samul) reiškia „4 dalykai“, o žodžio „nori“ (kor. 놀이; Nori) reikšmė yra „groti“. Žodžio ,,samul“ reikšmė taip pat yra kildinama iš budistinių apeigų metu naudotų 4 pagrindinių muzikos instrumentų: žuvies formos perkusinio instrumento, kurio pavadinimas ,,mogas“ (kor. 목어; Mogeo), budistų varpo – ,,bomdžiongo“ (kor. 범종; Beomjong), dharmos būgno – ,,bopko“ (kor. 법고; Beopgo) ir debesies formos bronzinio instrumento ,,unpano“ (kor. 운판; Unpan) (Kim, n.d.). Samulnori muzikos žanras ypatingas ir tuo, jog jo pirmtaku laikomas vienas seniausių Korėjos ,,žemdirbių muzika“ vadinamas sceninis menas pungmulis (kor. 풍물; Pungmul), dar kitaip žinomas kaip nongakas (kor. 농악; Nongak). Jis atliekamas per įvairius bendruomeninius renginius: religines apeigas (piktųjų dvasių išvarymus; aukojimus dievams už gausų derlių), pavasario ir rudens šventes bei lėšų rinkimo bendruomenei projektų metu (Unesco, 2014).

Samulnori istorija

Samulnori, kaip muzikos žanras, atsirado ir susiformavo 1978 metais Pietų Korėjoje mažo teatro, pavadinto ,,Gonggan Sarang‘‘ (kor. 공간사랑; Gonggan Sarang) vardu, rūsyje, kur pirmąjį savo pasirodymą grojo mušamųjų instrumentų ansamblis pavadinimu SamulNori. Ansamblis įkurtas grupės lyderio ir džiangu (kor. 장구; Janggu) instrumento meistro Kim Duksuko (kor. 김덕수; Kim Duk-Soo) (SamulNori Hanullim, n.d.). Šio ansamblio, sudaryto iš keturių asmenų, pačioje grupės egzistavimo pradžioje žmonių keistai bei atmestinai vertinti eksperimentiniai pasirodymai sulaukė netikėtos sėkmės ir taip kolektyvas buvo pakviestas koncertuoti ne tik po Korėjos miestus, bet ir į užsienį – Japonijoje bei Amerikoje vykusius tradicinės muzikos festivalius.

Vienas svarbiausių ansamblio pasirodymų įvyko 1988 metų Olimpinėse žaidynėse, dėl kurių iki 2007 metų SamulNori ansamblis pasirodė jau daugiau kaip 5500 kartų beveik 50 skirtingų valstybių (SamulNori Hanullim, n.d.). Dėl tokių pasirodymų gausos, XX amžiaus pabaigoje SamulNori grupė buvo pripažinta ir mušamųjų muzikos žanras samulnori tapo nacionaliniu Korėjos kultūros simboliu (Hesselink, 2012).

Samulnori sudėtis

Samulnori sudaro 4 pagrindiniai mušamieji instrumentai: mažas, rankoje laikomas gongas – kvengvaris (kor. 꽹과리; Kkwaenggwari), smėlio laikrodžio formos būgnas – džiangu (kor. 장구; Janggu), statinės formos būgnas – bukas (kor. 북; Buk) ir didelis gongas – džingas (kor. 징; Jing).

Kiekvienas iš šių instrumentų simbolizuoja 4 gamtos reiškinius. Kvengvaris, kaip pagrindinis instrumentas, diktuojantis ritmo perėjimus ir tempą, dėl savo garso stiprumo simbolizuoja žaibą. Juo grojama bambukiniu plaktuku. Džiangu dėl savo formos, abiejose pusėse padarytas iš skirtingo storio odos, todėl gali išleisti skirtingų dažnių garsus – viena pusė aukštesnius garsus, kita – žemesnius, dėl to šis instrumentas asocijuojasi su lietumi. Džingas, dėl savo svyruojančio garso skambesio, simbolizuoja vėją ir yra mušamas su paminkštinta lazdele, o bukas  – simbolizuoja debesis (SamulNori Hanullim, n.d.).

Pasirodymo atlikimo ypatybės

Samulnori dažniausiai atliekamas sėdint, tačiau neretai galima pamatyti ir kitokį atlikimo variantą – šokant, judant po sceną ir dainuojant, kuris ir primena tradicinį nongako scenos meną.

Originaliai atliekamas vyrų atlikėjų, dar kitaip vadinamų ,,namsadangpais‘‘ (kor. 남사당패; Namsadangpae), tačiau tarp šiuolaikinio samulnori žanro atlikėjų yra ir moterų, kurias domina šio žanro subtilybės ir galimybės jį paįvairinti vaidybos, šokių bei kitų sceninių menų elementais.

Pasirodymai būna labai energingi, žaismingi, kiekvienas iš atliekamų kūrinių turi savo istoriją ir rekomenduojamą atlikimo vietą, o kiekvieno kūrinio trukmė siekia apie 20 minučių (SamulNori Hanullim, n.d.).

Samulnori atlikėjų apranga

Samulnori atlikėjų apranga dažniausiai būna tradiciniai spalvoti korėjietiški muzikantų apdarai, tradiciniai batai ir vienas svarbiausių kostiumo komponentų – kepurė. Šių yra kelios rūšys, viena iš jų yra apvali juoda kepurė su juostomis, pavadinta sangmu (kor. 상모; Sangmo). Šios kepurės dizainas išlikęs dar nuo vieno iš Kogurio (kor. 고구려; Goguryeo) dinastijos laikų kario aprangos detalių – šalmo, kuris simboliškai leidžia atlikėjams pasijausti kariaunos dalimi. Kita  – plunksnomis papuošta kepurė – vadinama bupu (kor. 부포; Bupo), kurią atlikėjai trykšdami didele energija ir šokdami suka ant galvos. Trečioji – balta taškuota kepurė, pavadinta gokalio (kor. 고깔; Gokkal) vardu. Ši kepurė atsirado iš budistų vienuolių nešiojamų kepurių dizaino.

Taip pat samulnori atlikėjų aprangoje galima pamatyti ir dar vieną labai svarbią detalę – tradicinių korėjietiškų spalvų – mėlynus, raudonus ar geltonus kaspinus, kurie Korėjos kultūroje reprezentuoja dangų, žemę ir žmones (Constante, 2017).

Apibendrinimas

SamulNori grupės nariai pradėjo burti kolektyvus ir mokyti daugiau muzikantų, norinčių išmokti samulnori muzikinio žanro. Tokiu būdu įsikūrė organizacija SamulNori Hanullim, Samulnori akademijoje ruošianti profesionalius muzikantus bei teikianti paramą ir padedanti naujiems samulnori ansambliams ne tik Korėjoje, bet ir užsienio valstybėse. Tarp užsienyje gyvenančių korėjiečių samulnori muzikos žanras tapo pouliariu ne tik kaip meno forma, bet ir kaip tradicinės korėjietiškos kultūros pristatymo būdas, savo skambesiu jungiantis ir šokiais išjudinantis kitų kultūrų žmones (Constante, 2017).

Naudota literatūra ir šaltiniai:

1. Constante, A., 2017. Rooted In Korean Folk Music Tradition, Samulnori Finds a Home In the 21st Century. NBC News. Prieiga per internetą: https://www.google.com/amp/s/www.nbcnews.com/news/amp/ncna706726 [Žiūrėta 2020 m. Spalio 26 d.]
2. Hesselink, N., 2012. SamulNori: contemporary Korean drumming and the rebirth of itinerant performance culture. The University of Chicago Press, Chicago and London. Prieiga per internetą: https://tinyurl.com/27bhvvta [žiūrėta 2020 m. spalio 26 d.]
3. Howard, K., 2015. SamulNori: Korean Percussion for a Contemporary World. Ashgate Publishing, New York. Prieiga per internetą: https://tinyurl.com/4ssb3jya [žiūrėta 2020 m. spalio 27 d.]
4. Jeollabuk-do Traditional Korean music portal, n.d. Samullori. Prieiga per internetą: http://www.koreamusic.org/contents/contents_view.do?menucode=005011201 [žiūrėta 2020 m. spalio 26 d.]
5. Kim, H., n.d. Samulnori. Encyclopedia of Korean Folk Culture. Prieiga per internetą: https://folkency.nfm.go.kr/kr/topic/detail/6501 [žiūrėta 2020 m. spalio 26 d.]
6. Lee, K., 2012. Encunters with Samulnori: The Cultural Politics of South Korea‘s Dynamic Percussion Genre. Harward Library. Prieiga per internetą: https://dash.harvard.edu/handle/1/10288955 [žiūrėta 2020 m. spalio 27 d.]
7. SamulNori Hanullim, A Non-profit Organization. N.d. About SAMULNORI. Prieiga per internetą: https://www.samulnori.xyz/about-samulnori [žiūrėta 2020 m. spalio 26 d.]
8. Intangible cultural heritage., 2014. Nongak, community band music, dance and rituals in the Republic of Korea. Prieiga per internetą: https://ich.unesco.org/en/RL/nongak-community-band-music-dance-and-rituals-in-the-republic-of-korea-00717 [žiūrėta 2020 m. lapkričio 6 d.]

Parašė Agnė Jakštaitė

Redagavo Kristina Barancovaitė – Skindaravičienė